Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėjas Dainius Gecevičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. A. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. P., V. P., Skuodo rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjui ir jo mamai S. A. paskirtas Šliktinės karvidės pastatas, pastatytas pareiškėjo senelio J. A., buvusio žemės savininko, žemėje. Klaipėdos apskrities viršininko 1995 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 20-2217 atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjo broliui F. A., kuris 5,00 ha žemės sklypą perleido pareiškėjui. Pareiškėjo mama S. A. savo pajų į karvidės pastatą perleido pareiškėjui. Įgijęs karvidės pastatą, pareiškėjas dalį jos nuardė, o kita dalimi naudojasi: laiko žemės ūkio techniką, gyvulius, šieną, grūdus, pašarus, savo lėšomis remontavo fermos stogą.

2023 m. vasario mėnesį buvo atlikti fermos kadastriniai matavimai ir suformuotas nekilnojamojo turto objektas, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. Al-84 fermai suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini), ir šie duomenys įregistruoti Lietuvos Respublikos adresų registre. Šiuo metu fermos pastatas yra privačiame 4,9093 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vindeikių k. v. Minėta, į žemės sklypą 1995 m. lapkričio 14 d. atkūrus nuosavybės teisės pareiškėjo broliui F. A., kuris 5,000 ha žemės sklypą 2006-04-04 dovanojimo sutartimi (notarinio reg. Nr. 1651) perleido pareiškėjui, o pareiškėjui jį perleidus savo sūnui D. A., šis 2022 m. kovo 29 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi žemės sklypą, kuriame yra pareiškėjui priklausanti ferma, pardavė A. P. ir V. P..

Pareiškėjas jam atitekusią karvidės pastatą, kurio dalį nuardė, o kitą naudoja savo reikmėms, perėmė ir valdo atvirai bei nepertraukiamai nuo 1994 m. iki šiol, t. y. įgijo daiktines teises į šį pastatą ir galimybę įgyvendinti valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo teisę. Vėliau, atsiradus sveikatos sutrikimų dėl amžiaus, pareiškėjas ferma leido naudotis savo sūnui D. A.. Tai, kad pareiškėjas fermą valdo sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą daugiau kaip dešimt metų, gali patvirtinti liudytojai, kuriuos pareiškėjas iškviestų į teismo posėdį. Iki šiol pareiškėjui niekas nebuvo ir nėra pareiškęs jokių pretenzijų dėl jam atitekusios fermos valdymo, pastato valdymas visada buvo ir dabar yra sąžiningas bei teisėtas, pastatas – ferma, Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kito asmens vardu.

Suinteresuoti asmenys Skuodo rajono savivaldybės administracija ir valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriais pareiškimo pagrįstumą paliko spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuoti asmenys A. P., V. P. atsiliepimo(-ų) į pareiškimą nepateikė. Procesiniai dokumentai jiems įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Skuodo rajono valdytojo 1992 m. gruodžio 10 d. potvarkiu Nr. 74-k „Dėl žemės ūkio įmonių likvidavimo ir vyr. buhalterių atleidimo“ likviduota Vindeikių žemės ūkio įmonė. Skuodo rajono Vindeikių žemės ūkio įmonės, kurioje dirbo ir pareiškėjas, darbuotojai 1992 m. liepos 31 d. steigiamojo susirinkimo metu nusprendė įsteigti Vindeikių žemės ūkio bendrovę, kuri 1992 m. rugpjūčio 5 d. įregistruota Juridinių asmenų registre. Vindeikių žemės ūkio bendrovei perėjo Skuodo rajono Vindeikių žemės ūkio įmonės turtas, 8 092 673 rublių vertės. 1994 m. balandžio 13 d. Vindeikių žemės ūkio bendrovės visuotinio narių susirinkimo metu nutarta likviduoti Vindeikių žemės ūkio bendrovę (išregistruota 1994 m. spalio 20 d.) ir turtą pasidalyti pagal apskaičiuotus pajus.

Pareiškėjas nurodė, jog pareiškėjui ir jo mamai S. A. atiteko Šliktinės karvidės pastatas, stovintis buvusio žemės savininko, pareiškėjo senelio J. A. žemėje, ir kad pareiškėjo mama S. A. (kuri, į bylą pateiktais duomenimis, yra mirusi 1998 m. birželio 20 d.) savo pajų į karvidės pastatą 1994 m. perleido pareiškėjui. Klaipėdos apskrities viršininko 1995 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 20-2217 pareiškėjo broliui F. A. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. Šliktinės k., Skuodo r. sav., kuriame yra pareiškėjui priklausantis fermos pastatas. Pareiškimo turinio duomenimis, pareiškėjo brolis F. A. 2006 m. balandžio 4 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1651, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. Šliktinės k., Skuodo r. sav., perleido pareiškėjui A. J. A., o pareiškėjas nurodytąjį sklypą perleido savo sūnui D. A.. Iš byloje esančios 2022 m. kovo 29 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 3409, matyti, kad pareiškėjo sūnus D. A. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Šliktinės k., Skuodo r. sav., kuriame yra aukščiau nurodytas, pareiškėjui priklausantis pastatas – ferma, pardavė A. P. ir V. P..

Teismui pateiktos 2023 m. vasario 6 d. Pastatų kadastro bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), yra pastatas – ferma, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymimas 1Ž1/p, 822,1 kv. m bendro ploto, fiziškai pažeistas, statybos pradžia ir pabaiga – 1968 metai. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), pastato – fermos, es. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Šliktinės k., Skuodo r. sav., priklausančiame A. P. asmeninės nuosavybės teise (pagal 2023 m. balandžio 20 d. teismo sprendimą), daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, pastato (fermų paskirtis) statusas – formuojamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.68 straipsnio 1 dalį fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalį įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Pagal šio straipsnio 2 dalį įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo. Pagal šio straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daiktas pradėtas valdyti sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens vardu; c) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) daiktas buvo valdomas CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

Pirmiau nurodyti duomenys patvirtina pareiškėjo nurodyto turto, t. y. pastato – fermos, esančios kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), įgijimo aplinkybes. Pažymima, jog nors nėra pateikta duomenų apie pirmiau minėtą pajų perleidimo sutartį, tačiau atsižvelgiama į tai, kad suinteresuoti asmenys A. P., V. P. atsiliepimų byloje nepateikė, prieštaravimų dėl pareiškėjo pateikto pareiškimo, pretenzijų į minėtą pastatą – fermą, nereiškė. Kitų suinteresuotų asmenų, kurie reikštų pretenzijas į nurodytą turtą, taip pat nėra. Taigi, pareiškėjo valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas nėra ginčijamas.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, esamą teisinį reguliavimą ir sprendžiamu klausimu suformuotą teismų praktiką, pripažįstama, kad yra visi pirmiau nurodyti pagrindai nustatyti pareiškėjo prašomą nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, todėl pareiškimas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad A. J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į pastatą – fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini),

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.