- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-03-09
- Bylos Nr.
- 1-315-729/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22469-2025-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- G. D.
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis, šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis, 2025-06-26, apie 21.55 val., sėdėdamas taksi automobilyje „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, prie Dubysos g. 23 namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia sudavė G. D. į dešinę veido pusę bei suėmęs jam rankomis už kaklo jį spaudė, taip padarydamas nukentėjusiajam odos įdrėskimą – nubrozdinimą kairiojo užausio srityje ir tokiais veiksmais nežymiai jį sužalojo.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. B. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad įvykio iš esmės neprisimena. Atsimena, kad iš kazino išėjo neblaivus, nuėjo prie taksisto, paprašė, kad jį parvežtų namo. Taksistui atsisakius vežti, kol nesumokės, jis pasakė jam „ar tu durnas esi“ ir daugiau nieko nebeatsimena. Kaip į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, neatsimena, tačiau atsimena, kaip atsisėdo į policijos automobilį. Mano, jog užmigo taksi automobilyje; atsibudo komisariate. Tvirtina, jog nukentėjusiajam smūgio nesudavė, jo nesmaugė. Mano, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti pats, jis jį apkalba dėl noro pasipelnyti.
Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis G. D. parodė, kad atvyko pagal iškvietimą prie kazino, adresu Dubysos g. 23. Už kelių minučių į automobilį įsėdo kaltinamasis, kuris paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini). Kadangi iš patirties žino, jog ne visi iš kazino išėję girti klientai nuvežti sumoka pinigus, kaltinamojo paprašė iškart susimokėti 5 eurus; jei kelionė būtų kainavusi mažiau, likutį būtų grąžinęs pagal taksometro parodymus. Kaltinamasis atsisakė mokėti, todėl G. D. pasakė, jog jo neveš ir paprašė išlipti iš automobilio. Kaltinamasis pradėjo jį įžeidinėti, pasakė, kad taksistas yra tarnas ir turi daryti, ką klientas liepia. G. D. pasakius, kad jis iškvies policiją, kaltinamasis pasakė „kviesk“ ir iš kišenės išsiėmęs skardinę alaus ją atsidarė ir pradėjo laistyti automobilyje; apipylė ir vairuotoją, ir sėdynes. Po to kaltinamasis išsitraukė cigaretes, o kai G. D. jam pasakė, kad salone nerūkoma, kaltinamasis kumščiu jam sudavė į dešinę veido pusę, paskui prispaudė jo galvą prie savo galvos ir bandė smaugti. Jis bandė kaltinamojo ranką nustumti, gynėsi. Kai nepavyko nustumti jo rankos, jis prakišo pro kaklą dujų balionėlį ir papurškė dujų į kaltinamojo pusę, tačiau šis paleido jį tik tada, kai atvyko policijos pareigūnai ir G. D. pasakė apie tai kaltinamajam. Kai policijos pareigūnai priėjo, jie abu buvo automobilyje, kaltinamasis nemiegojo. Policija jam uždėjo antrankius ir išsivedė, iškvietė greitąją pagalbą kaltinamajam ir išvežė jį į ligoninę išplauti akis nuo dujų. Kai policijos pareigūnai atvyko, jų paklausė ar jiems skardinė bus reikalinga, jie pasakė, kad ne, todėl G. D. tą skardinę išmetė į šiukšlinę ir dėl visa ko ją nufotografavo; po to nuotraukos paprašė pareigūnė, kuri priėmė jo pareiškimą. Savo pareikštą civilinį ieškinį palaiko visiškai, patirtą neturtinę žalą grindžia tuo, jog po šio įvykio dvi dienas negalėjo dirbti, kol iš automobilio salono išsivadėjo alaus kvapas, ja buvo sukelta psichologinė trauma, kurios pasekmes jaučia iki šiol, pradėjo prisibijoti klientų.
Šalies argumentai
Iš 2025-06-26 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad G. D. pareiškime nurodė, kad 2025-06-26 apie 21.55 val. ties Dubysos g. 23 namu, Klaipėdoje, nepažįstamas vyras sudavė ranka į dešinę veido pusę, sukeldamas jam fizinį skausmą (1 t., b. l. 1-13).
Iš 2025-06-27 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2025-06-26 patruliuojant, nustatytu maršrutu, tarnybiniu automobiliu L1112, kartu su Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK RS 1-ojo poskyrio tyrėju A. Š., iš Klaipėdos AVPK OVS budinčio 22.00 val. gavo pranešimą, kad adresu Dubysos 23, Klaipėda, ką tik taksi vairuotojas paėmė neblaivų ir agresyvų klientą, kuris koliojasi ir gražiuoju prašomas neišlipa. 22.04 val. atvykus nurodytu adresu pastebėtas taksi automobilis, kuriame sėdėjo vairuotojas G. D. ir keleivis A. B.. G. D. teigė, jog jo keleivis yra agresyvus. A. B. iš karto buvo išlaipintas iš taksi automobilio, buvo uždėti antrankiai ir asmuo patalpintas į laikino sulaikymo patalpą. G. D. teigė, jog A. B. būdamas neblaivus įsėdo į G. D. vairuojamą taksi automobilį, atsidarė alaus skardinę ir liepė vežti namo. G. D. paklausus kur yra A. B. namai ir pasakius, jog mašinoje negalima vartoti alkoholinių gėrimų, A. B. suspaudęs alaus skardinę aplaistė G. D., automobilio priekinę panelę, sėdynes ir apsilaistė pats, po to smogė G. D. ranka į dešinę veido pusę, todėl G. D. jausdamas grėsmę papurškė A. B. ašarinių dujų į akis. A. B. teigė, jog jaučia skausmą, todėl buvo iškviesta GMP, kuri pristatė jį į Klaipėdos Universiteto ligoninės priimamąjį apžiūrai. Ligoninėje A. B. buvo nustatytas 2,01 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 107-108).
Iš 2025-06-27 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo nustatyta, kad įvykio vieta yra Dubysos g. 23, Klaipėda, kurioje užfiksuotas automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio salone ant guminio kilimėlio ir ant automobilio panelės matomi skaidraus skysčio likučiai (1 t., b. l. 54-62).
Iš 2025-07-07 – 2025-07-15 kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip atvykus į įvykio vietą, pareigūnams G. D. nurodė, kad į automobilį įsėdo girtas klientas, kuris nurodė jį vežti į Birutės gatvę. Kadangi vyras buvo neblaivus, paprašė sumokėti 5 Eur, tačiau vyras pasakė, kad sumokės, kai parveš iki namų. Atsisakius jį vežti, vyras atsidarė skardinę alaus ir pradėjo laistyti. Jis vyrui liepė jam lipti lauk; po to vyras jam smogė į dešinę veido pusę, po smūgio jis vyrui pripurškė ašarinių dujų. Iš priekinės keleivio vietos išlaipintas A. B. nurodo, kad jį užpuolė, jis gynėsi (1 t., b. l. 97-99).
Iš 2025-06-27 asmens apžiūros protokolo ir jo priedo nustatyta, kad apžiūrėjus G. D. ant jo dešinės pusės skruostikaulio matomas paraudimas, patinimas, kaklo kairėje paraudimas (1 t., b. l. 63-73).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. 539/2025 (03) nustatyta, kad G. D. konstatuotas odos įdrėskimas – nubrozdinimas kairio užausio srityje. Sužalojimas padarytas 5-7 paros iki objektyvios apžiūros, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimą sukėlė ne mažiau kaip vienas bukabriaunio daikto dinaminis poveikis, jos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 77).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Objektyviai šis nusikaltimas pasireiškia mušimu arba kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas arba kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius. Nusikaltimas padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, siekiant sukelti fizinį skausmą, kankinti, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams.
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, kaltinamojo A. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra pakankamai įrodyta. Nors kaltinamasis savo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, teigė nukentėjusiajam smūgių nesudavęs, nukentėjusysis jį apkalba, siekia pasipelnyti, tačiau teismas tokius jo parodymus vertina kritiškai; pažymėtina, jog ir pats kaltinamasis pripažino, kad įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs, todėl ne viską prisimena. Tuo tarpu nukentėjusysis tiek ikiteisminiame tyrime nuo pat jo pradžios, tiek teisme nuosekliai nurodė aiškias įvykio aplinkybes, nekeliančias abejonių ir patvirtintas kitais bylos įrodymais – pranešimu apie šį įvykį policijai, tarnybiniu pranešimu, asmens apžiūros protokolu, medicinos specialisto išvada ir kt. Dėl šių priežasčių teismas neturi pagrindo netikėti išsamiais, logiškais ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tokiais pat prisiekusio sakyti tiesą ir informuoto apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą nukentėjusiojo parodymais ir teikti prioritetą už savo parodymų teisingumą neatsakančio kaltinamojo parodymais. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad nukentėjusysis galėjo apkalbėti kaltinamąjį, apkaltinti jį nusikaltimo padarymu ir dėl to būtų davęs neobjektyvius parodymus. Tai, kad jis iškart po šio įvykio kreipėsi į policiją, vykdė visus jų nurodymus dėl apsilankymo pas ekspertą ir tyrimo veiksmų atlikimo, rodo nukentėjusiojo nuoseklumą ir patikimumą. Visa tai įgalina teismą byloje surinktus duomenis vertinti kaip pakankamą ir vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo.
Dėl bausmės skyrimo
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis A. B. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą. Kaltinamasis anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), per pastaruosius 5 metus baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, pasak kaltinamojo, vykdo individualią veiklą, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant proporcingą kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir jo asmenybės pavojingumui šios bausmės terminą ir įpareigojimų apimtį.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis G. D. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo A. B. priteisti 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 83-87). Tokio dydžio savo patirtą neturtinę žalą jis grindžia tuo, jog jam buvo sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris truko kelias dienas. Kaltinamojo jis buvo užpultas darbo vietoje – taksi automobilyje – be jokios aiškios priežasties, dėl ko jis patyrė dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą; turėjo kreiptis į policiją ir dėl pradėtų procesinių veiksmų jam teko nutraukti darbą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma; įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą.
Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą, nekyla. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nežymiai sužalojo nukentėjusįjį ir sukėlė jam fizinį skausmą tyčiniais veiksmais, sutrukdė jo darbą ir psichologiškai traumavo nukentėjusįjį, nakties metu teikiantį taksi paslaugas. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad G. D. patirti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl jų nukentėjusysis patyrė trumpalaikį fizinį skausmą. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam būtų nustatytos ilgalaikės sveikatos sutrikdymo pasekmės, dėl patirto sužalojimo jam būtų reikėję atlikti operaciją ar kitus sudėtingus, skausmingus ir ilgalaikius nepatogumus sukeliančius sveikatos atstatymo veiksmus. Neabejotina, kad šis įvykis ir kaltinamojo veiksmai išgąsdino ir pažemino nukentėjusįjį, sukėlė jam neigiamus psichologinius išgyvenimus, verčiančius dabar jau prisibijoti panašių klientų. Įvertinęs visų nurodytų aplinkybių visumą, vadovaudamasis teismų suformuota praktika bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, teismas sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą šiuo atveju yra 800 Eur.
Dėl proceso išlaidų
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Į bylą pateikti dokumentai pagrindžia, kad G. D. už teisinę pagalbą advokatui sumokėjo 800 eurų. Byloje esantys duomenys pagrindžia, kad advokatas nukentėjusiajam teikė teisines konsultacijas, parengė civilinį ieškinį ir skundą dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgiant į išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą, į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiojo patirtos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, todėl 800 eurų atstovavimo išlaidų suma priteistina iš kaltinamojo A. B. nukentėjusiojo G. D. naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, išklausant visą vieną jos kursą, ir per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsniu, į paskirtą bausmę (santykiu 1:3) įskaityti A. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025-06-26 22.05 val. iki 2025-06-27 08.38 val. (1 parą).
A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Nukentėjusiojo G. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo A. B. 800 (aštuonis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš A. B. nukentėjusiajam G. D. 800 (aštuonis šimtus) Eur advokato pagalbos išlaidų.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.