Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-08-28 · Byla Nr. A2.6.-8660-716/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-08-28
Bylos Nr.
A2.6.-8660-716/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-08108-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Nukentėjusysis
K. T.
Pažeidėjas
J. R.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-8660-716/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-08108-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant nukentėjusiajam K. T., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. 2014-07-09 d. 10.00 val., Žemynos g. 9, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Toyota Rav 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir nepalikęs tarpo iš šono kliudė stovintį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei abu automobilius apgadino.

Be to, J. R. kaltinamas tuo, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus.

J. R. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad nejautė kontakto. Jam reikėjo važiuoti į darbą. Jis atsivarė automobilį, kurį paliko stovėti kieme. Kliudė kaimyno, kurį pažinojo, automobilį. Mačiau, kad kaimynas važinėja ta mašina. Automobilis buvo pastatytas apie 3-5 metrus nuo įvykio vietos. Kaip automobiliu darė manevrą, jis nepamena.

Nukentėjusysis K. T. teisme parodė, kad išėjus ryte prie automobilio jo mažasis broliukas pasakė „šito nebuvo“. Atėjau pasižiūrėti, ko nebuvo, jis pamatė įlenktą automobilio sparną. Nuvežė tėtį pas dantistą. Tada grįžęs apžiūrėjo kiemą, kur pastebėjo kaimyno „TOYOTA“ su žyme ant bamperio. Kreipėsi į kaimyną. Šis sakė, kad ten yra senas apgadinimas, patirtas prie kažkokio turgaus. Jis išsikvietė policiją, nes norėjo kreiptis į draudimą dėl žalos atlyginimo. Kaimynas buvo blaivus, tačiau nebuvo nusileidęs prie automobilio, kol policija neatvažiavo.

Liudytojas R. D. teisme parodė, kad buvo gautas iškvietimas Žemynos 7 ar 9, kad apgadintas automobilis. Apgadino kitas šalia stovintis automobilis. Atvykus į įvykio vietą kreipėsi pranešėjas. Pranešėjas nurodė sugadinimus. Matėsi dažų likučiai sidabrinės spalvos. Ant kito automobilio matėsi žalsvos spalvos likučiai. Jie susirado savininką „TOYOTOS“, kuris aiškino, kad tokio dalyko padaryti negalėjo, nesiparkavo toje vietoje. Jie užregistravo įvykį, surinko įmanomus duomenis, perdavė Kelių policijos valdybai. Apžiūrėjus automobilių apgadinimus, jų požymiai atitiko.

Liudytojas J. K. teisme parodė, kad turėjo iškvietimą, jog pranešėjas rado apgadintą automobilį, kitą automobilį, kurio apgadinimai atitinka. Jie pamatavę apgadinimus, nuėmė dažų likučius, perdavė medžiagą į paieškų poskyrį. Paėmė paaiškinimą iš kito automobilio savininko. Šis teigė, kad ne jis apgadino tą automobilį, tuo laiku jo automobilio nebuvo kieme, kad buvo kažkur kitur jo automobilis.

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės ir automobilių Audi ir Toyota išsidėstymas po eismo įvykio.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulio R. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-07-04 su patruliu J. K. gavo pranešimą, kad Žemynos g. 9 apgadintas automobilis Audi. Atvykus į įvykio vietą rado apgadintą automobilį Audi valst. Nr (duomenys neskelbtini), kurio savininkas nurodė, kad šeimos automobilį rado apgadintą, galimai apgadino automobilis. Stovintis tame pat kieme, tai Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes yra eismo įvykio požymių atitikimų. Ant abiejų automobilių buvo matyti dažų spalvų likučiai, Toyota vairuotojas J. R. teigė apie įvykį sužinojęs tik iš policijos, ir kito automobilio neapgadinęs.

Fotolentelėse užfiksuoti automobilių „Toyota Rav 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai.

Transporto priemonės techninės apžiūros aktuose užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimai, nurodyti rasti žalios ir sidabrinės spalvos dažų likučiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad J. R. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas tiek jo, tiek kitiems asmenims priklausantis turtas - automobilis. Tokią tiesą byloje patvirtina tiek J. R. parodymai, tiek nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytos aplinkybės apie transporto priemonėms padarytą žalą, kuri užfiksuota ir papildomų duomenų apie eismo įvykį protokole bei fotonuotraukose. J. R. važiuodamas nepaliko saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį, tokiu būdu vairuodamas transporto priemonę sukėlė eismo įvykį ir buvo kaltas dėl to. Tokiais savo veiksmais J. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 p. ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

J. R. surašytu administracinės teisės pažeidimo protokolu buvo kaltinamas tuo, kad po sukelto eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos apie įvykį pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 234 punktas numato pareigą su eismo įvykiu susijusiam eismo dalyviui nedelsiant pranešti apie eismo įvykį policijai, jei dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir eismo įvykio vietoje nėra nukentėjusio asmens. Teismas nustatė, kad šio Kelių eismo taisyklių reikalavimo J. R. nesilaikė, nes po eismo įvykio iš jo vietos pasišalino apie eismo įvykį niekam nepranešdamas. Tam, kad toks pasišalinimas iš įvykio vietos, būtų pripažintas administracinės teisės pažeidimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. be objektyviai nustatytų požymių būtina įvertinti veiksmus atlikusio asmens kaltės turinį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažįstama, kad minėto pažeidimo padarymo kaltė yra tik tyčia, t. y. sąmoningas pažeidėjo veikimas suprantant sukelto eismo įvykio faktą ir pasekmes bei tikslingai savo veiksmais siekiant išvengti galimos atsakomybės už tai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N16-2330/2007, N575-2198/2009). Tokiu būdu teismas vertindamas J. R. kaltę šioje dalyje atsižvelgia į eilę byloje nustatytų aplinkybių ir faktų, kurie atskleidžia šio asmens santykį su jo padaryta veika. Automobilių apgadinimų nežymus pobūdis ir mastas, nustatytas faktas, kad J. R. po transporto priemonių nesiekė slėpti savo transporto priemonės, bet paliko ją stovėti už keleto metrų nuo įvykio vietos, nėra duomenų, kad pažeidimus J. R. būtų pastebėjęs - leidžia teismui pripažinti, kad J. R. nesuprato sukelto eismo įvykio ir galėjo jį netinkamai įvertinti. Tokios aplinkybės paneigia J. R. tikslą tyčia vengti atsakomybės, tikslą pasišalinti iš įvykio vietos. Byloje nustatyta, kad J. R. netrukus buvo surastas ir grįžo į įvykio vietą, kur abejonių dėl jo neblaivumo nekilo. Tokiu būdu įvertinęs duomenų visumą teismas pripažįsta, kad iš įvykio vietos J. R. pasišalino dėl savo neatsargumo, t. y. nenumatydamas, kad dėl tokio jo kaip vairuotojo elgesio gali kilti įstatymo numatyti padariniai. Įvertinus tai, teismas konstatuoja, kad S. S. veiksmuose nėra teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., sudėties, todėl pradėtą administracinę teiseną šioje dalyje nutraukia nustatęs vieną iš teisenos negalimumo aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnyje.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą teismas pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad J. R. gailisi dėl pažeidimo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas pažeidėjui nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, J. R. asmenybę – praeityje baustas administracine tvarka, vedęs, dirbantis, kaltę pripažino. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas siekdamas tinkamo nuobaudos tikslų įgyvendinimo už padarytą pažeidimą skiria J. R. sankcijoje numatytą piniginę baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 33 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

J. R. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje skirti 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų dydžio baudą.

J. R. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas