- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-10
- Bylos Nr.
- N-575-987-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutarimo R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus (toliau – ir VDI Panevėžio skyrius) vyriausioji darbo inspektorė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. P. dėl to, kad jis, būdamas UAB „LOGOHEAT“ direktoriumi (darbdavio atstovu), iki 2009 m. vasario 16 d. neįvykdė VDI Panevėžio skyriaus 2009 m. sausio 15 d. reikalavimo Nr. R1-0359-0640 pašalinti šiuos 4 ir 5 punktuose išdėstytus pažeidimus: 1) darbuotojams nemokamas darbo užmokestis darbo sutartyse nustatytais terminais, o kuriems konkretūs terminai nenustatyti – vieną kartą per mėnesį (trims darbuotojams 2008 metų rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais nebuvo sumokėta 7 931,59 litų), po patikrinimo nustatyta, kad darbo užmokestis nemokamas ir toliau, už 2009 m. sausio, vasario, kovo mėnesius dar dviems darbuotojams neišmokėta 1 817,63 litai; 2) darbuotoją atleidžiant iš darbo, visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos nesumokamos ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną – 2008 m lapkričio 10 d. atleistam iš darbo D. P. nebuvo sumokėtos visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos, patikrinimo metu nustatyta, kad taip pat nebuvo atsiskaityta su 2009 m. sausio 20 d. atleistu iš darbo darbuotoju E. K.. Taip, nevykdydamas teisėtų VDI Panevėžio skyriaus darbo inspektoriaus reikalavimų, UAB „LOGOHEAT“ direktorius R. P. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 11 straipsnio 6 dalį. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41² straipsnio 1 dalį.
II.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 5 d. nutarimu pripažino R. P. kaltu dėl ATPK 41² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir skyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. P. kaltė įrodyta jo prisipažinimu ir administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, VDI Panevėžio skyriaus reikalavimu pašalinti pažeidimus Nr. R1-0359-0640, kitais dokumentais. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas įvertino R. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažinimą ir nuoširdų gailestį dėl padaryto pažeidimo), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, įvertino pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais taikė ATPK 30¹ straipsnį. Teismas nurodė, kad švelnesnė nei sankcijoje numatyta administracinė nuobauda (įspėjimas) yra pakankama jos tikslams pasiekti.
III.
Apeliaciniu skundu VDI Panevėžio skyrius prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui. Apeliantas nurodo, kad už VDI Panevėžio skyriaus pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymą R. P. turėjo būti nubaustas ne mažesne bauda nei ATPK 41² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimumo ir maksimumo vidurkis, t. y. 700 litų. Anot apelianto, paskirta administracinė nuobauda (įspėjimas) neatitinka pažeidimo sunkumo, pobūdžio, bet ir nesukelia pasekmių, numatytų įstatymo leidėjo, siekiant įgyvendinti administracinės atsakomybės tikslus bei neatitinka sąžiningos konkurencijos sampratos. Pirmosios instancijos teismas, neskirdamas net minimalios baudos, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, netinkamai įvertino R. P. asmenybę, jo pastangas pašalinti pažeidimus. Tai, kad R. P. nepašalino nei vieno pažeidimo, nesiėmė jokių veiksmų piniginėms lėšoms gauti ar bankroto bylai inicijuoti, apibūdina pažeidėją kaip nerūpestingą asmenybę. Be to, R. P. žinojo, kad darbo inspektoriaus nurodymai yra privalomi ir už jų nevykdymą yra numatyta administracinė atsakomybė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
R. P. administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 41² straipsnio 1 dalį. ATPK 41² straipsnio 1 dalis numato, kad neįleidimas Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų tikrinti pagal jų kompetenciją įmonių, įstaigų, organizacijų, taip pat Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo vieno šimto iki vieno tūkstančio trijų šimtų litų <...>.
VDI Panevėžio skyrius apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ATPK 30¹ straipsnį ir paskyrė švelnesnę nei sankcijoje už padarytą administracinį teisės pažeidimą numatytą administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Administracinės nuobaudos švelninimas privalo būti motyvuojamas organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime. ATPK įtvirtintomis imperatyviomis nuobaudų skyrimo taisyklėmis užtikrinamas teisėtumo principo administracinių teisės pažeidimų teisenoje realizavimas (ATPK 7 str.). Tad šių taisyklių nepaisius, priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, iš esmės sutinka su apelianto argumentais, kad administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės byloje yra pritaikytos netinkamai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai aplinkybę, jog R. P. padarytą pažeidimą pripažįsta ir dėl jo gailisi, pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau pažymi, kad pirmos instancijos teismas daugiau pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Tai, kad atsakomybėn traukiamas asmuo pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi ir kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, remiantis ATPK 30² straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas mažinti sankcijoje numatytą baudos dydį nuo vidurkio iki minimumo, tačiau savaime nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Tai, kad R. P. neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra jo asmenybę teigiamai charakterizuojantys duomenys, tačiau jie, kaip ir pažeidimo pobūdis bei jo padarymo motyvai, aplinkybės, yra įvertinami parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą administracinį teisės pažeidimą ribose. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas minėtų kriterijų (pažeidimo pobūdžio, jo padarymo motyvų, aplinkybių) nedetalizavo, jų turinys nagrinėjamoje byloje neatskleistas, taip pat nemotyvuota, kodėl baudos skyrimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, todėl vien tik formalus kriterijų išvardinimas nesudaro jokio pagrindo R. P. administracinei atsakomybei švelninti.
Įvykdyti VDI Panevėžio skyriaus pareigūno įpareigojimą, tai yra šiuo atveju sumokėti darbo užmokesčio įsiskolinimą ir visiškai atsiskaityti su atleidžiamais darbuotojais, yra asmens, kuriam minėtas įpareigojimas buvo duotas, pareiga (Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamu atveju individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą turi būti atsižvelgiama ir į kitas reikšmingas aplinkybes, o būtent į tai, kad duotas VDI Panevėžio skyriaus įpareigojimas nustatytu terminu ne tik, kad nebuvo įvykdytas, bet atvirkščiai – atlikus pakartotinį patikrinimą nustatyti dar du darbo užmokesčio mokėjimo ir atsiskaitymo su atleistu darbuotoju tvarkos pažeidimai (b. l. 47). Nors R. P. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu paaiškino, kad pažeidimas padarytas dėl sunkios įmonės finansinės padėties (b. l. 5), šis faktas rašytiniais įrodymais nepagrįstas. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis, būdamas UAB „LOGOHEAT“ direktorius, ėmėsi atitinkamų priemonių susiklosčiusiai situacijai spręsti. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo, nerinko ir nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad R. P. objektyviai turėjo galimybę įvykdyti VDI Panevėžio skyriaus pareigūno teisėtą reikalavimą, t. y. nenustatinėjo, ar yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė jam inkriminuoto pažeidimo padaryme, kas yra būtina sąlygą administracinei atsakomybei už padarytą pažeidimą kilti.
Atsižvelgiant į nurodytus procesinius pažeidimus, apeliacinis skundas tenkinamas, teismo nutarimas naikinamas, byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutarimą panaikinti ir R. P. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.