- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-05
- Bylos Nr.
- 1-1730-1127/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00065-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė
- Kaltinamasis
- P. Č.
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Advokatai
- Nerijus Strazdas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje P. Č., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, teistas:
1) 2012 m. kovo 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį, 290 straipsnį paskirta subendrinta 7 MGL dydžio bauda. Įskaičius laikiname sulaikyme išbūtą laiką, galutinė bausmė paskirta - 5 MGL dydžio bauda, kuri sumokėta 2012 m. gegužės 15 d.,
2) 2014 m. lapkričio 20 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį - 15 MGL dydžio bauda, kuri išieškota 2015 m. balandžio 16 d.,
3) 2015 m. vasario 4 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 4 mėn. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ne priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą. 2015 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi nutraukta prieš terminą vykdoma probuojamojo priežiūra, 2016 m. sausio 6 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro,
4) 2017 m. birželio 6 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per 1 metus atlyginti priteistą 589,23 eurų civilinį ieškinį, dirbti, nevartoti alkoholinių gėrimų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, 2018 m. gegužės 7 d. Kauno apygardos teismo nutartimi 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirtas įpareigojimas dirbti pakeistas įpareigojimu dirbti arba registruotis Darbo biržoje. 2019 m. birželio 11 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro,
5) 2019 m. gegužės 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2017 m. birželio 6 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu skirta bausme, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
P. Č. 2020 m. sausio 1 d., apie 3.55 val. prie (duomenys neskelbtini), sėdėdamas taksi automobilio „VW Sharan“, valst.nr. (duomenys neskelbtini) priekinėje keleivio sėdynėje, tyčia vieną kartą rankos kumščiu sudavė taksi automobilio vairuotojui nukentėjusiajam A. P. į kairiąją veido pusę padarydamas nukentėjusiajam A. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kairio skruosto srityje, poodine kraujosruva kairės ausies srityje, kairio skruosto sumušimą.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis P. Č. kaltu prisipažino. Parodė, kad šventė Naujuosius metus pas draugų bendradarbius, kurių nepažįsta. Apie 3 val. kažkas iš kolektyvo iškvietė taksi, kuriuo važiavo iš viso šešiese – kaltinamasis, jo draugas su drauge, A. su žmona ir mažamete dukra. Bevažiuojant iš (duomenys neskelbtini) link Kauno, tarp jo ir nukentėjusiojo prasidėjo diskusijos. Nukentėjusysis pradėjo skųstis, kad naujametinę naktį reikia dirbti, prasidėjo pesimistiškos nuotaikos. Jo (kaltinamojo) pusėn buvo pažerta negražių žodžių, dėl ko, sustojus automobiliui, su nukentėjusiuoju apsikeitė necenzūriniais žodžiais, jis taip nukentėjusiajam atsakė nepagarbiai. Kaltinamasis paaiškino, kad kai kurie taksisto žodžiai, išsakyti jo atžvilgiu, pažemino jo, kaip žmogaus, autoritetą. Taksisto elgesys buvo labai nemalonus, sugadino jiems šventinę nuotaiką. Tada suveikė emocijos, galbūt pyktis, norėjo nukentėjusiajam pasakyti, kad jei už darbą gauna pinigus, tada turi dirbti tą darbą ir nesiskųsti, todėl sustojus automobiliui norėjo sugriebti jam už atlapų ir tai pasakyti. Sugriebdamas jam už atlapų jis tikriausiai stuktelėjo nukentėjusiajam į veido sritį. Noro suduoti tikrai nebuvo, norėjo tik pagriebti, papurtyti. Jei būtų sugalvojęs tikslingai smūgiuoti, mano, kad nukentėjusiajam būtų kilusios visai kitos pasekmės. Paaiškino, kad buvo sugriebimas, ėmimas, galbūt nuslydo ranka, momento įvardinti negali. Buvo nustebęs, kad smūgiai taip kvalifikuoti, nes negalėjo jam suduoti. Ėmė už atlapų, griebdamas kaklo dešinę pusę, gal užgriebė jam žandą. Buvo vyriškas sugriebimas, ne smūgis. Nesiruošė smūgiuoti nukentėjusiajam, jei būtų smūgiavęs, pasekmės turėtų būti liūdnesnės. Tyčia tikrai nieko nedarė, tik norėjo sugriebti nukentėjusiajam už atlapų, tai buvo spontaniškas veiksmas – sugriebimas. Gal ranka buvo per daug užsisukusi, todėl trenkė. Sąmoningai to daryti nenorėjo. Išlipus iš automobilio ginčas perėjo į lauką, apsistumdė kartu, o jis (kaltinamasis) ištraukęs taksi automobilio raktus pasakė, kad nukentėjusysis negali dirbti, nes jis atsisakė keleivius vežti toliau, raktus metė į tamsą, gal krūmus, tiksliai nepamena, pykčio apimtas apsisuko ir pasišalino iš įvykio vietos, kad konfliktas toliau nesitęstų, grįžo namo su visuomeniniu transportu. Kaltinamasis paaiškino įvykio metu buvęs blaivus, pusantrų metų nevartoja alkoholio, geria antidepresantus, dalyvauja programoje, nukreiptoje prieš alkoholį, vakarėlio metu gėrė nealkoholinį vyną. Turtinę žalą dėl raktų - 120 Eur atlygino geranoriškai. Gailisi dėl įvykio. Dėl 800 Eur neturtinės žalos dydžio, paaiškino, kad kaip neseniai pradėjusiam dirbti, būtų per didelė suma. Po įvykio buvo susitikęs su nukentėjusiuoju, norėjo atsiprašyti nukentėjusiojo, sudaryti su juo taikos sutartį, bet nukentėjusysis neatsakė tuo pačiu, kalbėjo nemaloniai.
Nukentėjusysis A. P., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad vežė keleivius į Giraitę. Gavo užsakymą, kuriame buvo 3 keleiviai ir 2 adresai - (duomenys neskelbtini) galutinis adresas buvo (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis atsisėdo ir kalbėjo su telefonu visą kelią, sumanė važiuoti per (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pradėjo aiškinti, kaip važiuoti, sakė, kad, jog veža jį ratais. Sakė kaltinamajam nesikeikti, nes gale sėdėjo 2 moterys, mažas vaikas, bet jis kalbėjo su telefonu. Automobilyje tik įlipus keleiviams ir kaltinamajam tarp jo ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktas. Kaltinamasis daugiau vartojo negražių žodžių nei jis, apsižodžiavo, nurodė, jog tikriausiai keikėsi. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini) sustojo, užtraukė rankinį stabdį, išlipo iš automobilio, išlipo vienas keleivis, atlenkęs sėdynę išleido moterį su mergaite. Dėjo koją ir lenkėsi, kai pajuto smūgį į kairę pusę. T. y. smūgį pajuto tuo metu, kai lipo į automobilį, jam pasilenkus. Nulėkė akiniai, apsvaigo. Kaltinamasis tuo metu sėdėjo automobilyje. Nukentėjusysis iššoko iš automobilio, kaltinamasis taip pat išlipo. Pradėjo grumtis su kaltinamuoju, jis atbėgo iš keleivio pusės, ištraukė raktus ir planšetę, grūmėsi abu, pasismūgiavo. Kai stumdėsi su kaltinamuoju, jam buvo suduoti smūgiai, viskas įvyko greitai, pataikė vienas kitam. Smūgis buvo neblogas, kadangi akiniai nulėkė. Konfliktuodami lauke tikriausiai stumdėsi, jau praėjo nemažai laiko, nelabai pamena. Kaltinamasis dingo su jo raktais, ir jis negalėjo nuvežti kitų žmonių namo. Likę keleiviai buvo automobilyje, jie rėkė: „P., raminkis, kas tau darosi“ ir pan. Įvykio metu kaltinamasis jam pasirodė neblaivus. Nukentėjusysis paaiškino, kad įvykio metu planšetė nebuvo apgadinta. Raktai nuo automobilio dingo, jam buvo atlyginta 120 Eur dydžio žala. Kaltinamasis bandė jo atsiprašyti, susitikus pas tyrėją, tačiau atsiprašymas jam atrodė nenuoširdus. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio paaiškino, kad dirbantiems su verslo liudijimu neapmoka nedarbingumo. Po įvykio jam penkias dienas skaudėjo galvą, į gydytojus nesikreipė. Sustojo jo darbas paties darbymečio metu. Po šio įvykio nedirbo, gėrė vaistus, negalėjo vairuoti automobilio dėl nuskausminamųjų, plečiančių vaistų vartojimo. Vaistus pasiskyrė pats, kadangi yra paramedikas.
Liudytojas A. N. R. apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad per Naujuosius metus, po vakarėlio važiavo taksi. Jis sėdėjo galinėje sėdynėje. Šalia vairuotojo sėdėjo P. Č.. Tarp vairuotojo ir P. Č. įvyko žodinis konfliktas, susiginčijo, buvo necenzūriniai žodžiai iš abiejų pusių. Taksistas išleido porą su vaiku ir nebevežė likusių keleivių. Vairuotojas su kaltinamuoju pradėjo koneveikti vienas kitą, apsistumdė ir atvažiavo policija. Matė, kaip jie suėmė už atlapų, gerai neprisimena aplinkybių. Patikslino, kad iš pradžių asmenys apsistumdė automobilyje, po to – lauke. Kas ir kam sudavė smūgius, nematė.
Liudytoja R. S., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad buvo vakarėlis, išsikvietė taksi ir vyko namo, kažkas apsižodžiavo, tai buvo nereikšmingas įvykis. Ji su draugu sėdėjo už vairuotojo. Girdėjo, kaip apsižodžiavo taksistas ir priekyje sėdintis žmogus, t.y. P. Č.. Po to sustojo, nepamena, kur ir išleido keleivius. Įvyko „kipišas“ tarp tų žmonių. Apsistumdymas tikriausiai vyko lauke. Liudytoja pareiškė, kad ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu R. S. parodė, kad važiuojant į Žaliakalnio mikrorajoną, Kaune, P. su vairuotoju žodžiais apsipyko. P. garsiai nusikeikus jį vairuotojas sudrausmino, kad yra mažamečių vaikų. Po to ir jos sudrausmino Paulių, kuris nurimo. Nuvykus į Žaliakalnio rajoną, tikslaus adreso nežino, A., L. ir jų dukra išlipo iš automobilio ir nuėjo. Taksi automobilyje liko ji, A. ir P.. Jiems dar nepajudėjus tarp vairuotojo ir P. Č. kilo žodinis konfliktas, kurį pradėjo P. Č.. Ką kiekvienas vienas kitam sakė neprisimena, tačiau sėdėdama gale už vairuotojo pamatė, kaip P. pirmas nemažiau kaip vieną smūgį kumščiu sudavė sėdinčiam vairuotojui. Kur tiksliai sudavė nežino, tačiau tikrai buvo smūgio fizinis kontaktas nukreiptas į vairuotoją. Po to vairuotojas pirmas išlipo iš automobilio, paskui į ir P. Č.. Jiems būnant lauke prie automobilio abu susistumdė. Ji su A. irgi išlipo iš automobilio ir bandė skirti. Apsistumdžius P. vienas pasišalino jai nežinoma kryptimi (t. 1, b.l. 55-58). Liudytoja nurodė negalinti patvirtinti ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kadangi tuo metu buvo išgėrusi šampano, vyno, galbūt jai taip pasirodė tuo metu, kad buvo suduotas smūgis. Patikslindama savo poziciją nurodė, kad buvo apklausta policijoje, bet negali pasakyti, ar jos parodymai teisingi, šiuo metu neprisimena, kas buvo prieš metus. Nurodė turtinti sveikatos problemų.
2020 m. sausio 1 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką A. P. nurodė, kad 2020 m. sausio 1 d. automobilio VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dirbant taksi vairuotoju firmoje (duomenys neskelbtini), apie 03 val. 55 min. nuvežus klientus adresu (duomenys neskelbtini), išlipo trys asmenys, o jis išlipo juos išleisti. Tada, jam lipant atgal į automobilį, priekinėje keleivio vietoje sėdėjęs stipriai neblaivus asmuo, jam nieko nesakęs rankos kumščiu sudavė į kairę veido pusę. Tuomet jie išlipo iš automobilio ir susigrūmė. Pasibaigus grumtynėms, asmuo per keleivio pusę įlindo į automobilį ir iš spyneles ištraukė užvedimo raktelį bei pasišalino (t. 1, b. l. 6-10).
2020 m. sausio 1 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 11-16).
2020 m. sausio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1/2020(02) nurodyta, kad A. P. konstatuota odos nubrozdinimai kairio skruosto srityje, poodinė kraujosruva kairės ausies srityje, kairio skruosto sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Galėjo būti padaryti nurodytu laiku, suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybe turinčiu daiktu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 40).
2020 m. kovo 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis A. P. atpažino P. Č., kaip asmenį, kuris 2020 m. sausio 1 d. jį sužalojo (t. 1, b. l. 41-48).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamasis P. Č. savo kaltę dėl aptariamos veikos padarymo iš esmės pripažino, neginčijo aplinkybės, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryti Specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai, kurie įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis nurodė, kad važiuojant taksi automobiliu tarp jo ir vairuotojo kilo konfliktas, tarpusavyje apsižodžiavo, vartojo necenzūrinius žodžius. Vis dėlto, paaiškindamas aplinkybes, susijusias su smūgio nukentėjusiajam sudavimu, P. Č. nurodė, kad noro suduoti nukentėjusiajam neturėjo, norėjo tik pagriebti už atlapų ir papurtyti. Tai buvo spontaniškas stiprus sugriebimas, o ne smūgis. Paaiškino, kad sugriebdamas už atlapų tikriausiai stuktelėjo vairuotojui į veidą.
Aplinkybę, kad kaltinamasis sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajam į kairiąją veido pusę, pirmiausia patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo A. P. parodymai. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu jis paaiškino, kad pirmiausia išleido kelis keleivius, išlipo iš automobilio būtent tuo tikslu, ir jam sėdant atgal į transporto priemonę, pajuto smūgį į kairę veido pusę. Šią aplinkybę analogiškai asmuo buvo nurodęs tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 1-6, 34-36). Liudytoja R. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė gerai visų įvykio aplinkybių neprisimenanti. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja parodė mačiusi, kaip sukonfliktavus kaltinamajam ir nukentėjusiajam, P. pirmas nemažiau kaip vieną smūgį kumščiu sudavė sėdinčiam vairuotojui. Kur tiksliai buvo suduotas nepamena, tačiau tikrai buvo smūgio fizinis kontaktas, nukreiptas į vairuotoją. Teismui pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, negalėjo išsakyti objektyvios pozicijos, ar šie jos parodymai buvo teisingi, nurodydama, kad neprisimena, kas buvo prieš vienerius metus. Iš 2020 m. vasario 25 d. liudytojos apklausos protokolo matyti, kad R. S. buvo pateikti perskaityti surašyti parodymai, liudytoja savo parašu patvirtino, kad iš jos žodžių parodymai surašyti teisingai ir papildymų neturi. Tokios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės patvirtina ir nuoseklius nukentėjusiojo parodymus, taigi teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti. Vertindamas kaltinamojo pateiktą poziciją dėl smūgio sudavimo, teismas atkreipia dėmesį į nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus, t. y. odos nubrozdinimai kairio skruosto srityje, poodinė kraujosruva kairės ausies srityje, kairio skruosto sumušimas. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti būtent suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ir kitu panašias savybes turinčiu daiktu.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas vertina esant įrodyta, kad P. Č. nukentėjusiajam tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į kairiąją veido pusę, padarydamas nurodytus sužalojimus. Kaltinamojo versija, kad jis norėjo tik sugriebti A. P. už atlapų ir stipriai papurtyti, o ranka galbūt nuslydo, laikytina siekiu sušvelninti atsakomybę, kadangi šios versijos nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose numatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Kaltinamasis P. Č. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis teistas, administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 93-126, 135-139, 140). Konsultuotas Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale dėl tyrimo rezultatų paaiškinimo, lankėsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2016 m. lapkričio 28 d. (t. 1, b. l. 143, 145). 2020 m. gegužės 18 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-554/2020 nurodyta, kad skirti P. Č. teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (t. 1, b. l. 150). Bylos duomenimis, kaltinamasis savanoriškai pradėjo lankyti elgesio keitimo programos individualius užsiėmimus su psichologu, teismo posėdžio metu nurodė šią programą baigęs (t. 1, b. l. 155), įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) vadybininko pareigose.
Viso baudžiamojo proceso metu kaltinamasis P. Č. savo kaltę iš esmės pripažino, nurodydamas, kad susistumdymo metu galėjo padaryti specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus nukentėjusiajam A. P., galėjo stuktelėti jam į veidą, tačiau specialiai suduoti jam į veidą nenorėjo. Savo tokius veiksmus asmuo įvertino kritiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas įvertina tai, kad P. Č. anksčiau ne kartą teistas, taip ir už smurtinių nusikalstamų veikų padarymą. Šią veiką jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, kai buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Taigi P. Č. skirtina griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos terminą nustatant mažesnį nei vidurkis.
Baudžiamosios bylos bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, P. Č. naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis, bausmė bendrintina su 2019 m. gegužės 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu skirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.).
Vertindamas BK 75 straipsnio taikymo galimybes, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis bylos nagrinėjimo teisme metu įsidarbino, pagal turimas finansines galimybes teikia išlaikymą dukrai. Taip pat, jis 2017 m. gruodžio 21 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirtas neveiksnios motinos D. Č. globėju ir turto administratoriumi nurodytose srityse, posėdžio metu nurodė, kad rūpinasi motina, kuri turi specialių poreikių. Kaltinamasis taip pat pateikė pažymą iš (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad savo noru pradėjo lankyti elgesio pataisos programos individualius užsiėmimus su psichologu, kurių metu analizuojamas netinkamas elgesys, jo priežastys ir pasekmės, asmeninės nuostatos, galinčios trukdyti elgesio pasikeitimams. Užsiėmimų metu skatinama savistaba, gebėjimas atpažinti dirgiklius, emocines reakcijas, užfiksuoti kylančius impulsus, mokomasi tinkamų streso, pykčio ir kitų sunkių jausmų įveikimo būdų. Apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltinamasis nurodė šią programą baigęs. Be kita ko, paaiškino ir turintis sveikatos problemų dėl anksčiau patirtų veido lūžių ir dėl kurių jam yra reikalingos operacijos. Dėl padarytos veikos asmuo išties nuoširdžiai gailisi, savo veiksmu įvertino neigiamai. Visos šios išvardintos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Taigi kaltinamajam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų laikotarpiui, per šį laiką įpareigojant jį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
V. Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis A. P. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė jam iš kaltinamojo P. Č. priteisti 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad po įvykio negalėjo vykdyti individualios veikos pagal pažymą penkias kalendorines dienas. Šis darbas yra jo ir jo šeimos pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Taip pat, po šio įvykio nuolatos jaučia nuolatinę psichologinę įtampą, galvos skausmą bei svaigimą, kuris turėjo įtakos jo, kaip pavežėjo, paslaugų nevykdymui. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbantiems su verslo liudijimu neapmoka nedarbingumo. Sustojo jo darbas paties darbymečio metu. Po įvykio jam penkias dienas skaudėjo galvą, į gydytojus nesikreipė. Gėrė vaistus, negalėjo vairuoti automobilio dėl nuskausminamųjų, plečiančių vaistų vartojimo. Kaltinamasis su civilinio ieškinio dydžiu nesutiko, kadangi tik neseniai pradėjo dirbti.
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos.
Teismui nekyla abejonių dėl to, kad dėl P. Č. padarytos nusikalstamos veikos, t. y. jo nežymaus sveikatos sutrikdymo, asmuo patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, negalėjo tęsti darbo Naujų metų naktį, patyrė nepatogumų. Vis dėlto, teismui nėra pateikti duomenys, kurie patvirtintų, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į medikus ir jam buvo skirti atitinkami vaistai, taip pat kad dėl patirtų sužalojimų, pagal sveikatos būklę jis negalėjo dirbti ieškinyje nurodytą laiką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir A. P. iš kaltinamojo P. Č. priteistina 400 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
P. Č. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2019 m. gegužės 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės, t. y. 3 (tris) mėnesius, ir galutinę subendrintą bausmę P. Č. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 punktais, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant P. Č. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Ikiteisminio tyrimo metu P. Č. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš kaltinamojo P. Č. 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.