- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-04
- Bylos Nr.
- 2A-46-273/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00542-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Raimondas Buzelis, Izolda Nėnienė (pran.)
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- A. J., Ž. P., S. P., V. L., G. M., I. P.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrius
- Advokatai
- Rūta Survilienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio, Izoldos Nėnienės (pranešėja), sekretoriaujant Aušrai Briedienei, dalyvaujant ieškovui V. P., jo atstovei advokatei Rūtai Survilienei, atsakovėms A. J., Ž. P., jos atstovei advokatei A. M., atsakovų S. P. ir I. P. atstovui J. L., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovei E. M.,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. P. ir atsakovų V. L., Ž. P., A. J., G. M. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6-753/2013 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovams S. P., A. J., I. P., G. M., Ž. P., V. L. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, servitutų nustatymo, piniginės kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pagal atsakovų V. L., Ž. P. , A. J., I. P., G. M. priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, kelio servituto nustatymo, bylinėjimosi išlaidų pritesimo ir pagal atsakovo S. P. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo , atidalijimo gyvenamojo namo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomus pastatus, piniginės kompensacijos priteisimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo-Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrius ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas leisti jam įregistruoti UAB „Vinipeks“ 2010-09-03 žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) planą be atsakovų sutikimo, bei atidalinti atsakovams Ž. P., S. P., A. J., I. P., G. M. ir V. L. priklausančias 103231 kv.m. žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės su juo, t.y. ieškovu V. P. pagal UAB „Vinipeks“ 2010-09-03 parengtą žemės sklypo planą - ieškovui V. P. nuosavybės teise priteisiant 1402 kv.m. sklypo dalį, plane pažymėtą „A“ ir 50213 kv.m. sklypo dalį, plane pažymėtą „C“; atsakovui S. P. nuosavybės teise priteisti 698 kv.m. sklypo dalį, plane pažymėtą „B“; atsakovams S. P., I. P. ir A. J. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priteisti žemės sklypo 22132 kv.m. sklypo dalį, plane pažymėtą „D“; atsakovei Ž. P. nuosavybės teise priteisti 16875 kv.m. sklypo dalį, plane pažymėtą „E“; atsakovui G. M. nuosavybės teise priteisti 9926 kv.m. sklypo dalį, plane pažymėtą „F“; atsakovui V. L. nuosavybės teise priteisti 1985 kv.m. sklypo dalį, plane pažymėtą „G“. Nustatyti pagal IĮ „Geobaitas“ 2011-12-16 parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., planą servitutus: kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) – teisę ieškovui V. P. ir atsakovams S. P., A. J., I. P. pravažiuoti keliu „S“ esančiu V. L. sklype „G“ adresu (duomenys neskelbtini)., G. M. sklype „F“, adresu (duomenys neskelbtini)., Ž. P. sklype „E“, adresu (duomenys neskelbtini). Bei nustatyti pagal IĮ „Geobaitas“ 2011-12-16 parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., planą servitutus: kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) - teisę atsakovams S. P., A. J., I. P. pravažiuoti keliu „S1“ esančiu ieškovo V. P. sklype „A“, adresu (duomenys neskelbtini). Atidalinti atsakovui S. P. priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo, esančio ginčo žemės sklype iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškovu V. P. pagal architekto A. E. 2011-12-23 parengtą gyvenamojo namo atsidalinimo projektą tokiu būdu: ieškovui V. P. nuosavybės teise priteisti gyvenamojo namo dalį projekte pažymėtą „A“, kurios plotas yra 41,00 kv.m.; atsakovui S. P. nuosavybės teise priteisti gyvenamojo namo dalį projekte pažymėtą „B“. Priteisti iš ieškovo V. P. atsakovui S. P. 214,5 Lt dydžio piniginę kompensaciją lauko durų įrengimui. Atidalinti ieškovo V. P. ir atsakovo S. P. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomus pastatus, įregistruotus nekilnojamojo turto registre įrašo Nr. 44/694160, ginčo žemės sklype ir priteisti ieškovui V. P. nuosavybės teise pastatą – svirną (duomenys neskelbtini). Bei priteisti iš atsakovo S. P. jo naudai 485 Lt dydžio piniginę kompensaciją, bei iš visų atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise jis valdo 51615/103231 dalis žemės sklypo, turinčio 103231 kv.m. bendro ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). sav. ir ½ dalį pastatų: ½ dalį gyvenamojo namo, turinčio 82,03 kv.m. bendro ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį svirno, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); ½ dalį tvarko, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kitų statinių (šulinys k), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotų nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. 44/694160), esančių (duomenys neskelbtini). A. S. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 17866/103231 dalis šio žemės sklypo, bei jame esančių ½ dalį pastatų: ½ dalį gyvenamojo namo, turinčio 82,03 kv.m. bendro ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
A. S. P. pateiktu priešieškiniu (t.2 b.l.133-135) prašė nustatyti naudojimosi tvarką ginčo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys nskelbtini)), pagal 2012-08-28 UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą tokiu būdu:I. V. P. nuosavybės teise paskirti naudotis 50703 kv.m. sklypo pažymėta „E“ ir 1050 kv.m. dalį sklypo plane pažymėtą „D“; atsakovui S. P. nuosavybės teise paskirti naudotis 21835 kv.m. ,pažymėto plane „A“ ir 1050 kv.m. „D“, atsižvelgiant į naudojimosi sklypo „D“ atidalijimą paskirti naudotis plane pažymėta „D2“ dalį;atsakovei Ž. P. nuosavybės teise paskirti naudotis 16923 kv.m. sklypo pažymėto plane „C“;V. L. nuosavybės teise paskirti naudotis 1988 kv.m. sklypo dalį pažymėtą „F“; atsakovei A. J. nuosavybės teise paskirti naudotis 2484 kv.m. sklypo dalį pažymėtą „A“; atsakovui Gintarui nuosavybės teise paskirti naudotis 9957 žemės sklypo dalį pažymėtą „B“; atsakovei Irmai nuosavybės teise paskirti naudotis 2484 kv.m. žemės sklypo pažymėto „A“.Nustatyti pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2012-08-28 parengtą naudojimosi tvarkos planą, ginčo žemės sklypo ( (duomenys neskelbtini) ) servitutus:kelio servituto – teisę ieškovui V. P., atsakovams A. J., I. P., G. M., Ž. P. pravažiuoti keliu esančiu sklypuose „F“, „E“, „D“. Atidalinti ieškovui V. P. priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo, esančio ginčo žemės sklype( (duomenys neskelbtini) ) iš bendros dalinės nuosavybės su juo , t.y. atsakovu S. P. pagal 2012-08-28 UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą atidalinimo planą tokiu būdu: ieškovui V. P. nuosavybės teise priteisti gyvenamojo namo dalį projekte pažymėta “D1“, o jam nuosavybės teise priteisti namo dalį pažymėtą plane „D2“. Priteisti iš jo ieškovui V. P. 2000 Lt dydžio piniginę kompensaciją už nelygiavertę namo dalį „D1“.Bei atidalinti atsakovo S. P. ir ieškovo V. P. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomus pastatus, įregistruotus nekilnojamojo turto registre sekančiai: S. P. priteisiant svirną (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)); V. P. nuosavybės teise priteisiant tvartą unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)). Taip pat prašo priteisti iš ieškovo valstybės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.
A. V. L., Ž. P., A. J., I. P. ir G. M. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi tvarką atsakovams Ž. P., S. P. , A. J.. I. P. , G. M., V. L. kartu su ieškovu V. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 103506 kv.m. žemės sklypo ( unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2012-08-28 parengtą Naudojimosi tvarkos žemės sklype tarp bendraturčių nustatymo planą: atsakovams S. P., I. P., A. J. paskirti bendram naudojimui lygiomis dalimis žemės sklypo 21835 kv.m., plane pažymėtą „A“, atsakovui G. M. paskirti naudotis žemės sklypo 9957 kv.m. dalimi, plane pažymėta „B“, Ž. P. paskirti naudotis žemės sklypo 16923 kv.m. dalimi, plane pažymėta „C“; ieškovui V. ir atsakovui S. P. bendram naudojimui paskirti naudotis žemės sklypo 2100 kv.m. dalį, plane pažymėtą „D“ ; ieškovui V. P. paskirti naudotis žemės sklypo 50703 kv.m. dalimi, plane pažymėta“E“; atsakovui V. L. paskirti naudotis žemės sklypo 1988 kv.m. dalimi, plane pažymėta „F“; nustatyti kelio servitutus pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2012-08-28 parengtą planą, suteikiantį teisę atsakovams Ž. P., S. P., A. J., I. P. ir G. M. važiuoti ir eiti ieškovo V. P. naudojamoje sklypo dalyje „E“, esančiu keliu „S“ ir „S1“ , bei ieškovo V. P. kartu su atsakovu S. P. naudojamoje sklypo dalyje „D“ esančiu keliu „S3“ ir „S4“, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai Ž. P.,S. P., A. J.,I. P., G. M. ir V. L. byloje pateikė pareiškimą dėl priešieškinio dalyko keitimo (t.5 b.l.45-46) , kuriuo keitė priešieškinio dalyką , papildydami nauju reikalavimu –pripažinti jiems teisę ( atsakovams Ž. P., S. P., A. J.,I. P.,G. M. ir V. L.) įregistruoti 103506 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą be ieškovo V. P. sutikimo; nustatyti naudojimosi tvarką šio ginčo žemės sklypu pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2012-08-28 parengtą naudojimosi tvarkos žemės sklype tarp bendraturčių nustatymo planą tokiu būdu: atsakovams S.,P., I. P. ir A. J. paskiriant bendram naudojimui lygiomis dalimis 21835 kv.m. žemės sklypo, plane pažymėtu „A“. Atsakovui G. M. , paskiriant naudotis žemės sklypu 9957 kv.m., plane pažymėtu „B“; ieškovui V. P. ir atsakovui S. P. naudojimui paskirti žemės sklypo 2100 kv.m. dalį, plane pažymėtą „D“; V. P. paskiriant naudotis dalimi „D1“, o S. P. paskiriant naudotis dalimi „D2“ , ieškovui V. P. paskirti naudotis žemės sklypo 50703 kv.m. dalimi, plane pažymėta „E“, atsakovui V. L. paskirti naudotis žemės sklypo 1988 kv.m., plane pažymėtu „F“, atsakovei Ž. P., paskirinat naudotis 16923 kv.m. dalimi, plane pažymėta „C“; Nustatyti kelio servitutą pagal UAB „Žemėtvarkos darbai‘ 2012-08-28 parengtą planą, suteikiant atsakovams Ž. P., S. P., A. J., I. P., G. M. važiuoti ir eiti ieškovo V. P. naudojamo sklypo dalyje „E“, esančiu keliu “S“ ir „S1“ be ieškovo V. P. kartu su atsakovu S. P. naudojamo sklypo dalyje „D“ esančiu keliu „S3“ ir S4“, atidalinti atsakovui S. P. iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškovu V. P. nuosavybės teise priklausančius pastatus, esančius ginčo žemės sklype, tokiu būdu: ieškovui nuosavybės teise priteisiant ½ dalį , pateiktame architekto A. E. 201212-23 parengtame plane pažymėtu indeksu „B“ ( plotas 41,03 kv.m.), kurią sudaro patalpos indeksais 1-2, 1-3 ir dalis patalpos indeksu I-1, o atsakovui S. P. nuosavybės teise, priteisiant ½ gyvenamojo namo, plane pažymėtu indeksu „A“ ( plotas 41 kv.m.), kurią sudaro patalpos indeksais 1-4,1-5, ir dalis patalpos I-1, o už atsakovui atitekusią didesnės vertės namo dalį iš S. P. priteisti V. P. 2000 Litų dydžio piniginę kompensaciją, bei priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (t.5 b.l.45-46).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 27 d. sprendimu ieškovo V. P. ieškinį tenkino iš dalies. Leido ieškovui V. P. įregistruoti UAB „Vinipkes“ 2010-09-03 žemės sklypo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) bendras plotas 103231 kv.m., esančio adresu(duomenys neskelbtini) planą be atsakovų sutikimo. Atmetė ieškovo ieškinio reikalavimus dalyje dėl atidalijimo žemės sklypo atsakovams S. P., Ž. P., I. P., A. J., V. L. ir ieškovui V. P. , priklausančias 103231 kv.m. žemės sklypo dalis ( unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės IĮ „Geobaitas“ parengtą žemės sklypo planą, bei kelio servituto žemės sklype nustatymo pagal IĮ „Geobaitas“ 2011-12-16 parengtą žemės sklypo planą, atidalijimo atsakovui S. P. ½ d. gyvenamojo namo su ieškovu pagal architekto E. E. 2011-12-23 parengtą gyvenamojo namo atidalijimo projektą, 214,50 Lt piniginės kompensacijos priteisimo atsakovui S. P., atidalijimo ieškovo ir atsakovo S. P. bendrosios dainės nuosavybės teisėmis valdomų pastatų –(duomenys neskelbtini), atsakovui S. P. 485 Lt dydžio piniginės kompensacijos priteisimo iš ieškovo.
A. S. P. priešieškinį tenkino iš dalies. Atidalino ieškovui V. P. priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu S. P. tokiu būdu, ieškovui V. P., nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį gyvenamojo namo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal ieškovo teismui pateiktame architeko A. E. 2012-12-23 parengtame plane, pažymėtą indeksu „B“ ( plotas 41,03 kv.m.) kurią sudaro patalpos indeksais I-2, I-3 ir dalis patalpos indeksu I-1, o atsakovui S. P. nuosavybės teise priteisti šio gyvenamojo namo ½, ieškovo teismui pateiktame architekto A. E. 2012-12-23 parengtame plane dalį pažymėtą indeksu „A“( plotas 41,00 kv.m,.) kurią sudaro patalpos, pažymėtos indeksais I-4,I-5, ir dalis patalpos, pažymėtos indeksu I-1. Priteisė iš atsakovo S. P. 2000 litų piniginę kompensaciją ieškovui V. P. už nelygiavertę namo dalį.
Atmetė atsakovų S. P., Ž. P., I. P., A. J., G. M. ir V. L. reikalavimus dalyje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypo(unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) tarp žemės sklypo bendrasavininkių pagal 2012-08-28 UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą žemės sklypo planą naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių ir kelio servitutų nustatymo. Atmetė atsakovo S. P. priešieškinį dalyje dėl atidalijimo atsakovo S. P. ir ieškovo V. P. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomus pastatus, įregistruotus nekilnojamojo turto registre –(duomenys neskelbtini) ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo po statiniais.
Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro centre žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas įregistruotas 10,4000 ha ( žemės sklypas suformuluotas atliekant preliminarius matavimus), kuris nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Šalys, ieškovas V. P., atsakovai S. P., Ž. P., I. P. , G. M., V. L. , A. J. ginčo žemės sklypo bendrasavininkai pripažino, kad žemės sklypo plotas –mažesnis, nei yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, pateikdami teismui žemės sklypo atliktus kadastrinius matavimus- ieškovas pateikė patikslintu ieškiniu žemės sklypo planą, parengtą UAB „Vinipeks“ (t.2 b.l.48), kuriame sklypo plotas 103231 kv.m., bei žemės sklypo planą , parengtą 2011-12-16 IĮ „Geobaitas“ ( plotas 103231 kv.m.) pagal kurį prašė atidalinti jam priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, bei atidalinti sklypą kitiems bendraturčiams pagal šį planą, o atsakovai S. P. priešieškiniu, ir atsakovai Ž. P., I. P., A. J., V. L., G. M. pateiktu priešieškiniu pateikė žemės sklypo planą, parengtą 2012-018-28 UAB „Žemėtvarkos darbai“ ( žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo), kuriame sklypo plotas -103506 kv.m.(t.2 b.l.132). Pagal šalių pateiktus žemės sklypo planus ( t.2 b.l 48, 132, t.5 b.l.108), bei liudytojų ( matininkų) V. D., A. G., atliktus sklypo matavimus, teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypo plotas yra mažesnis, nei įregistruotas nekilnojamojo turto registre, kuris buvo įregistruotas pagal preliminarius išmatavimus. Teismas nurodė, kad atsakovų pateiktas žemės sklypo planas, 2012-08-28 parengtas UAB „Žemėtvarkos darbai“ kelias nurodytas už ginčo sklypo ribos ( sklypo plotas 103506 kv.m), pagal kraštinę sklypo dalį ( koordinatės 66-69), kas neatitinka pagal archyvinius registrų duomenis dėl kelio ( 0,07 ha ), todėl vien dėl šių aplinkybių negali būti tvirtintinas šis parengtas planas be ieškovo sutikimo ir pagal jį nustatoma naudojimosi tvarka tarp žemės sklypo bendrasavininkų. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas V. P. ir atsakovas S. P. ( t.3 b.l.141-143) yra bendraturčiai pastatų -gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 82,03 kv.m., pastato- svirno, pastato –tvarto ir kitų statinių ( inžinerinių)-kiemo rūsys ( pastabose aprašytas –šulinys k), esančių ginčo žemės sklype, (duomenys neskelbtini). Ieškovui V. P. ir atsakovui S. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo ir minėtų statinių bendrojoje dalinėje nuosavybėje ( t.3 b.l.141-143). ). Teismas nurodė, kad namo dalis, kurią atidalinti priteisiant jam nuosavybės teise prašo ieškovas V. P. ir atsakovas S. P. pagal ieškovo pateiktą projektą, parengtą architekto A. E., projekte dalimi „A“ -41.00 kv.m. , kita namo dalis, minėtame projekte „B“ 41.03 kv.m. (t.3 b.l.144) yra nelygiavertės , nes plane pažymėta dalis „A“ –įrengtą, kita namo dalis –negyvenama, ir tai matyti iš byloje pateiktų fotonuotraukų ( t. 4, b.l.138-139). Teismas, pręsdamas ieškovo V. P. patikslintą priešieškinį dėl atidalijimo gyvenamojo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovo S. P. priešieškinį dalyje dėl atidalijimo statinių iš bendrosios dalinės nuosavybės, esančių ginčo žemės sklype, nurodė, kad vadovaujasi sąžiningumo, protingumo ir protingumo principais (LR CK 1.5 str.), tenkinant atsakovo S. P. priešieškinio reikalavimą( pareiškimą dėl priešieškinio dalyko keitimo) (t.5 b.l.45-46) dalyje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės dalies gyvenamojo namo tarp ieškovo ir atsakovo S. P.. Sprendžiant tokio atidalijimo būdą gyvenamojo namo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tarp jo bendrasavininkų, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo S. P. vaikystė prabėgo šiame name, kur gyveno jo tėvai Mykolas ir E. P., bei S. P. šeima ten lankosi vasaros sezonu. Įrengta ½ dalis ginčo gyvenamojo namo, kita namo dalis neįrengta, todėl akivaizdu , jog gyvenamojo namo dalys yra nelygiavertės. Ieškovo V. P. dovanojimo sutartyje ( sutarties 6p.) nurodyta, kad apdovanotais pareiškė, kad su žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais būkle, dokumentais bei žemės sklypo planu susipažino, jokių pretenzijų dėl to neturi ( t.5, b.l.11-13). Bei šios sutarties pagrindu ieškovas V. P. asmeninėn –dalinėn nuosavybėn įgijo ½ dalį gyvenamojo namo 1A1m( unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), ½ dalį pastato –svirno 2I1m( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį pastato tvarto 3I1m ( unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), ½ dalį kitų statinių ( inžineriniai)( unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr.44/694160 (t. 5, b.l.11-13). Iš byloje pateiktų fotonuotraukų (t. 5, b.l.14,15) akivaizdžiai matyti, kad statiniai –tvartas –visiškai sugriuvęs, ką teismo posėdyje patvirtino ieškovas V. P., o kito statinio –svirno išlikę tik medinės sienos , stogas įgriuvęs į pastato vidų, jame nėra durų( T5 b.l.14,15), ką patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos. Teismas nurodė, kad nors ieškovas V. P. tvirtino, kad dovanotojas M. P. dovanodamas ½ dalį nekilnojamojo turto-gyvenamojo namo, svirno, tvarto, kitų jam priklausančių statinių, ir ½ žemės sklypo , kurio plotas 5,12 ha, nurodė kokia dalimi žemės sklypo – vakarinę pusę žemės sklypo dovanoja pridedamoje toponuotraukoje (t.5, b.l.51-52,53), pateikęs rašytinę 2007-12-24 sudarytą sutartį tarp M. P. ir V. P., ir priedą prie dovanojimo sutarties, tačiau teismas nurodė, kad šia sutartimi ir pateiktu priedu prie sutarties nesivadovauja, nes sutartis nepatvirtinta notaro, bei tokias sąlygas dovanotojas galėjo nurodyti notarinėje kontoroje, kuomet buvo sudaryta dovanojimo sutartis. Minėtos sutarties 3d. nurodyta, kad šios sutarties pagrindu ir turiniu iki 2008-01-01 šalys įformins notarine tvarka dovanojimo ir asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto suteikimo iki gyvos galvos valdymui ir naudojimui uzufrukto teisėmis sutartis. Bei minėtos sutarties 2 d. šalys sutarė, kad apdovanotasis V. P. apdovanotojui M. P. suteikti jo gyvenimo trukmei ( iki gyvos galvos) valdyti ir naudotis jam nuosavybės teisėmis priklausantį turtą –gyvenamojo namo patalpas , pažymėtas indeksais 1-4, 1-5, 1-6, kurių bendras plotas 25,23 kv.m., dalį bendrų patalpų , pažymėtų indeksais 1-1,1-2, pažymėtų gyvenamajame name 1A1m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tokia dovanotojo M. P. valia nebuvo išreikšta tvirtinant dovanojimo sandorį notarine tvarka, todėl pateiktu priedu teismas nesirėmė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu ieškovas V. P. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 27d. teismo sprendimą dalyje kuria atmestas ieškovo V. P. patikslinto ieškinio reikalavimas dėl žemės sklypo atidalijimo, servitutų nustatymo, gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų atidalijimo, piniginės kompensacijos priteisimo ir iš dalies patenkintas atsakovo S. P. priešieškinis dalyje dėl gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų atidalijimo, piniginės kompensacijos priteisimo ir priimti naują sprendimą - ieškovo V. P. patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, atsakovų priešieškinį atmesti, priteisti ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad teismo sprendimas priimtas netinkamai pritaikius materialines ir procesines teisės normas, netinkamai įvertinus byloje surinkus rašytinius įrodymus, šalių bei liudytojų teiktus paaiškinimus. Ginčo sprendimu metu atsakovas S. P. ginčo name negyvena ir ten apskritai nebegyvena jau labai seniai, jis turi kitą pastovią gyvenamąją vietą. Kaip matyti iš byloje esančių VĮ Registrų centras pateiktų išrašų, atsakovas paveldėjęs po mamos mirties nekilnojamąjį turtą - dalį ginčo namo ir dalį žemės sklypo, vėliau neatlygintinais sandoriais jam priklausančią žemės sklypo dalį perleido kitiems šioje byloje atsakovams, su kurių dalimi -atsakovu G. M., V. L., iš dalies ir A. J., jo nesieja jokie giminystės ryšiai, dėl ko darytina išvadą, jog atsakovas S. P. neturi jokių sentimentų po mamos mirties paveldėtam turtui. Tai, jog atsakovui priskirtoje gyvenamojo namo dalyje lankosi atsakovo šeima, taip pat nėra pagrindas atsakovui paskirti sprendime nurodytą gyvenamojo namo dalį, nes toje dalyje ne tik vasaromis, bet visus metus lankosi ir ieškovas su savo šeima, ten apsistoja. Be to, teismas visiškai neįvertino, jog tiek ieškovas, tiek atsakovas S. P. yra lygiaverčiai prieš įstatymą ginčo namo ir kitų statinių savininkai. Teismo išvada, jog tai, kad ieškovas dovanos priėmimo metu buvo susipažinęs su turto būkle, turto dokumentais ir nereiškė jokių pretenzijų, negali būti laikoma pagrindu atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies, o patikslintą ieškinį šioje dalyje atmesti, nes ši teismo nustatyta aplinkybė visiškai nėra susijusi su ginčo išsprendimu. Teismas, šioje byloje priimdamas sprendimą netinkamai vertino įrodymus, patvirtinančius ginčo turto pagerinimą. Ieškovas dovanos priėmimo metu ne tik negalėjo reikšti pretenzijų dovanotojui M. P. dėl ieškovui dovanojamo turto, bet net ir neturėjo tokio pagrindo, nes gavęs dovanų dalį gyvenamojo namo ketino jį susitvarkyti pagal savo poreikius pats. 2007-12-29 dovanojimo sutarties sudarymo metu dovanotojas M. P. buvo bendrasavininkas ginčo gyvenamojo namo, pagalbinių pastatų bei žemės sklypo su savo sūnumi, šioje byloje atsakovu S. P., iš kurių kiekvienas valdė ginčo turto po 1/2 dalį. Kadangi sandorio sudarymo metu bendrasavininkų atsakovo S. P. ir jo tėvo M. P. tarpusavio santykiai buvo konfliktiški, jie nebuvo susitarę dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto naudojimo tvarkos, bendro turto nebuvo ir atsidalinę, todėl 2007-12-29 dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovui ginčo turtą padovanojęs atsakovo S. P. tėvas neturėjo jokios galimybės reikalauti, jog notarine tvarka patvirtintoje dovanojimo sutartyje būtų nurodyta kurioje konkrečiai vietoje bendrame sklype jis dovanoja ieškovui 1/2 dalį savo iki tol valdyto žemės sklypo dalį bei kokias konkrečiai patalpas ieškovui dovanoja tiek ginčo name, tiek pagalbiniuose pastatuose. Sandorio su ieškovu sudarymo metu dovanotojui M. P. priklausė tik 1/2 idealinė turto dalis, o ne konkreti turto dalis pačiame bendrame turte, į ką teismas visiškai neatkreipė dėmesio. Tiek ieškovas, tiek atsakovai kreipėsi jau į teismą, nes kaip bendrosios dalinės nuosavybės subjektams nepavyko rasti susitarimo dėl turto valdymo, ko pasėkoje ir buvo užvesta ši byla. Teismo išvada, nurodanti teisę ateityje pasirinkti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą, atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi tvarkos nustatymo teismui atmetus patikslintą ieškinį ir atsakovų priešieškinį dalyje dėl žemės sklypo atidalijimo, yra visiškai nelogiška ir pažeidžianti LR CK 4.80 str. nuostatas. Byloje pateiktas žemės sklypo dalių atidalijimo projektas yra tiek techniškai, tiek procedūriškai priimtinas, atitinkantis bendraturčių dalis ir nepažeidžiantis trečiųjų asmenų teisių. Šioje byloje ieškovas laiko, jog yra įrodęs, kad ieškovo pateikiamas žemės sklypo atidalijimo variantas geriausiai įgyvendina bendraturčių teises, yra priimtiniausias, užtikrinantis tolimesnį turto naudojimo racionalumą, padėsiantis ateityje bendraturčiams išvengti tarpusavio ginčų. Be to, ieškovo pateikiamas variantas visiškai atitinka 2004-10-04 įsakymu patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatytą tvarką ir reikalavimus.
Apeliaciniu skundu atsakovai V. L., Ž. P., A. J., G. M. prašo iš dalies panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimą dalyje, kuria teismas patenkino ieškovo V. P. patikslinto ieškinio reikalavimą ir leido jam įregistruoti UAB „Vinipeks" 2010-09-03 žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) planą be atsakovų sutikimo ir atmetė atsakovų Ž. P., A. J., G. M. ir V. L. priešieškinį dėl pripažinimo teisės, įregistruoti 103506 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB "Žemėtvarkos darbai" parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą be ieškovo V. P. sutikimo; nustatyti naudojimosi tvarką mums, kartu su kitais atsakovais ir ieškovu V. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 103506 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal UAB "Žemėtvarkos darbai" 2012-08-28 parengtą Naudojimosi tvarkos žemės sklype tarp bendraturčių nustatymo planą; bei nustatyti kelio servitutus pagal UAB Žemėtvarkos darbai" 2012-08-28 parengtą planą, suteikiantį teisę atsakovams Ž. P., S. P., A. J., I. P. ir G. M. važiuoti ir eiti ieškovo V. P. naudojamoje sklypo dalyje „E" esančiu keliu"S" ir „SI" bei ieškovo V. P. kartu su atsakovu S. P. naudojamoje sklypo dalyje „D" esančiu keliu „S3" ir "S4". Priimti naują sprendimą - patikslintą ieškinį atmesti, patikslintą priešieškinį tenkinti visiškai. Perskirstyti patirtas bylinėjimosi išlaidas .Atsakovai nurodo, kad teismas ginčijamu sprendimu nepagrįstai leido ieškovui įregistruoti UAB „Vinipeks" 2010-09-03 žemės sklypo, kurio unikalus esančio adresu (duomenys neskelbtini) planą be atsakovų sutikimo. Teismas nepagrįstai laikė, kad ta aplinkybė, kur ir koks kelias yra ginčo sklype, ar už jo ribų, yra lemiama, sprendžiant, kurį žemės sklypo planą leisti įregistruoti - ieškovo pateiktą, ar atsakovų. Teismas privalėjo atsižvelgti ir į teismo iniciatyva kviesto liudyto iš VĮ Registrų centro p. Kiverio parodymus, kuris paaiškino, kad kaip specialistas, labiau vertina ir tiksliau parengtu laiko UAB „Žemėtvarkos darbai" parengtą, atsakovų pateiktą žemės sklypo planą, o ieškovo pateiktame sklypo plane mato trūkumų. Jo kaip specialisto nuomonę patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių teritorinio padalinio žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai (2012-09-28 Nr. 06KAM-85211, 2012-10-09 Nr. 06KAM-90181, ir 2012-10-22, Nr. 06KAM-95035), iš kurių matyti, kad atsakovų teismui pateiktame sklypo plane, kurį parengė ir bylą patikrinimui pateikė UAB "Žemėtvarkos darbai" nustatyti tik du trūkumai, t.y. žemės sklypo planas nesuderintas su vienu iš bendraturčių ir sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas nesuderintas su vienu iš bendraturčių, kai tuo tarpu UAB "Vinipeks" parengtame sklypo plane nustatyta visa eilė pastabų, tokių kaip žemės sklypo šiaurinės ribos ilgis, atlikus kadastrinius matavimus tarp 67-69 riboženklių pailgėjo 6,98 m.; privačiam žemės sklypui nustatyti servitutai, kurių nėra nei registrų pažymėjime, nei kituose dokumentuose.
Tarp šalių byloje kilo ginčas, ar žemės sklypas gali būti atidalijamas, ar tik gali būti nustatoma naudojimosi tvarka, vadovaujantis Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad neskaidoma į dalis privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jei žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime remiasi archyvinės žemės sklypo kadastro bylos duomenimis, vertindamas, ar sklype yra kelias, ir tuo remiantis tenkina ieškovo reikalavimą, tačiau visiškai neįvertino to paties dokumento tame pačiame lape esančiais kitais nurodytais duomenimis apie sklype esančius 5,73 ha ploto želdinius. Taip pat nepagrįstai teismas sprendime nesivadovauja didesnę įrodomąją galią turinčiu V. M. tarnybos prie LR Aplinkos ministerijos oficialiu rašytiniu įrodymu ir nurodo, kad šis byloje esantis įrodymas - Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastro žemėlapio ištrauka (t. 5, b.l. 164, 165,189) Kaišiadorių miškų urėdijos Žiežmarių girininkijos, patvirtinantis, kad ginčo žemės sklype - miško žemė dalyje pagal pateiktą ištrauką, šie duomenys nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nepagrįstai teismas daro šią išvadą, nes pagal LR Miškų įstatymo 5 straipsnio "Miškų valstybinis valdymas ir Miškų įstatymo vykdymo priežiūra" 3 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos miškų kadastrą tvarko ne Valstybinė įmonė „Registrų centras", o Valstybinė miškų tarnyba - įstaiga prie Aplinkos ministerijos, kuri ir pateikė byloje esančią žemėlapio ištrauką iš Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastro, iš kurios aiškiai matyti, kad maždaug Vi ginčo žemės sklypo Nr. 4930/0001:147 dalį sudaro miško žemė. Šiuos duomenis patvirtina ir Žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenys (t.5, b.l. 17,18), kur nurodyta, kad visame ginčo sklype 5,73 ha plotą sudaro saugotini medžių ir krūmų želdiniai. Atsakovų pateiktame projekte naudojimosi sklypu tvarkai nustatyti yra atsižvelgta į abiejų šalių poreikius, ir proporcingai geriausiai būtų pasiekti tiek ieškovo, tiek atsakovų tikslai bei patenkinti poreikiai, naudojantis žemės sklypu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas V. P. prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nesutinka su atsakovų apeliacinio skundo motyvu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai savo sprendime nustatė, jog ginčo žemės sklype, kurį ieškovas su atsakovais valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise, yra kelias. Apie kelio buvimą ginčo sklype teismo išvada yra teisinga, priimta vadovaujantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, pačių atsakovų bei byloje apklaustų liudytojų paaiškinimais. Ieškovas taip pat nesutinka ir su atsakovų apeliacinio skundo argumentu, jog jų pateiktas UAB "Žemėtvarkos darbai" parengtas sklypo planas yra kokybiškesnis ir tikslesnis nei pateiktas ieškovo sklypo planas, kurį parengė UAB "Vinipeks". Atsakovai savo apeliaciniame skunde nenurodė esminės aplinkybės apie tai, jog liudytojui V. S. davus parodymus 2012-12-11 teismo posėdžio metu apie šalių parengtų žemės sklypo planų ydingumą ieškovas teismui 2012-12-21 pateikė UAB "Geobaitas" 2012-12-13 parengtą žemės sklypo planą kuriame ištaisė liudytojo, kaip specialisto nurodytus trūkumus, ko nepadarė atsakovai. Atsakovų minimi trečiojo asmens tikrinimo aktai, tik patvirtino aplinkybę, jog nei ieškovo, nei atsakovų pateikti patikrinimui planai nėra visiškai atitinkantys įstatymo reikalavimus, kas buvo dar viena aplinkybė dėl ko ieškovas 2012-12-21 pateikė teismui pataisytą 2012-12-13 žemės sklypo planą. Ginčo žemės sklype, net nevertinant jo galutinio ploto, nėra atsakovų nurodyto miško. Priešingai, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių oficialių įrodymų (VĮ Registrų centras išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, archyvinės žemės sklypo kadastro bylos duomenys, Kauno apskrities 2000-08-11 sprendimas Nr. 9-12467), šalių paaiškinimų, ginčo žemės sklype niekada nebuvo ir šiuo metu nėra miško. Šiuo ginčo atveju žemės sklype yra 0,44 ha ploto sodas, sklypo ribose saugotini želdiniai, augantys ne miško žemėje, kuriuos apibrėžia LR Želdynų įstatymas. Kadangi ieškovų ir atsakovų santykiai, susiję su nuosavybės valdymu yra konfliktiški, ieškovas teismui pateikė reikalavimą atidalinti ieškovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes laiko, jog jokia naudojimosi tvarka neleis ieškovui tinkamai įgyvendinti savo teisių į ieškovui priklausančią nuosavybės dalį. Ieškovui pareiškus reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismas privalėjo tokį ieškovo reikalavimą išspęsti ir pakeisti žemės sklypo ir gyvenamojo namo teisinį rėžimą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesusijusios su Žemės tarnybos vykdomomis funkcijomis, todėl apeliacinio skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas tai pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro centre žemės sklypo (duomenys neskelbtini)plotas įregistruotas 10,4000 ha (žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus), kuris nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Šalys ieškovas V/P., atsakovai S. P., Ž. P., I. P., G. M., V. L., A. J. – ginčo žemės sklypo bendrasavininkai pripažįsta, kad žemės sklypo plotas yra mažesnis, nei yra įregistruota nekilnojamojo turto registre, pateikdami teismui žemės sklypo atliktus kadastrinius matavimus. Ieškovas patikslintu ieškiniu pateikė žemės sklypo planą, parengtą UAB „Vinipeks“ (t.4, b.l. 48), kuriame sklypo plotas 103231 kv.m. Tokio dydžio žemės sklypo planą prašo leisti įregistruoti be atsakovų sutikimo. Taip pat patikslintu ieškinio reikalavimu prašo atidalinti jam priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atidalinti sklypą kitiems bendraturčiams pagal 2011-12-16 IĮ Geobaitas parengtą planą (t.5, b.l. 108). Atsakovai S. P. priešieškiniu ir atsakovai Ž. P., I. P., A. J.,, V. L., G. M. pateiktu priešieškiniu pateikė žemės sklypo planą, parengtą 2012-08-28 UAB „Žemėtvarkos darbai“ (t.4, b.l. 132), kuriame sklypo plotas – 103506 kv. m. (naudojimosi tvarkos žemės sklype tarp bendraturčių nustatymo planas) ir prašė pripažinti jiems teisę įregistruoti 103506 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Šalių pateiktuose žemės sklypų planuose nustatyta, kad ginčo žemės sklypo plotas yra mažesnis, nei įregistruotas nekilnojamojo turto registre, kuris buvo įregistruotas pagal preliminarius išmatavimus, tačiau tarp šalių pateiktų žemės sklypo planų yra net 275 kv.m. ploto skirtumas.
Byloje kilo ginčas ne tik dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, žemės sklypo dalių atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, bet ir dėl žemės sklypo ploto ir ribų nustatymo.
Nagrinėjamam ginčui spręsti aktualus yra Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 320 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių nuostatų taikymas ir aiškinimas.
Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – procesas, kurio metu atliekami nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiek teisės aktų nustatyti veiksmai, parengiami dokumentai, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar papildoma jau sudaryta (LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 3d.).Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 25 punkte nustatyta, kad žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.2. punktą (Nuostatų redakcija, galiojusi ginčijamų žemės planų parengimo metu) nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. Užsakovo ir vykdytojo sutartyje numatoma, kas įteiks (išsiųs) šiuos kvietimus. Kvietime nurodomas adresas, kuriuo, jeigu kviestinis asmuo negali dalyvauti paženklinant žemės sklypo ribas, jis turi pranešti apie savo neatvykimą likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki darbų pradžios, ir nurodoma, jog neatvykus ar neinformavus darbai bus tęsiami. Jeigu kviestinių asmenų negalima surasti nei gretimų žemės sklypų adresais, nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais, vykdytojas informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus gali paskelbti vietos dienraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, nurodydamas žemės sklypo adresą, gretimų žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą. Pagal Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 29.9. punktą kviestiniams asmenims pareiškus pastabų raštu ar žodžiu (šių taisyklių 29.8.5 punktas), vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (besiribojančių bei matuojamo žemės sklypo) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir kt.) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas priima sprendimą dėl tikslingumo patikslinti žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių padėtis. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Ginčai dėl kadastrinių matavimų nagrinėjami vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintose Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse numatyta žemės sklypų formavimo tvarka, apskaičiuojami žemės sklypų plotai, kurių reikia nekilnojamojo turto objekto duomenims įrašyti į kadastro duomenų bazę, ir parengiami nekilnojamojo turto objektų planai. Šiose taisyklėse nurodytos vieningos formos metodikos reikalavimai sudaromiems žemės sklypų planams: žemės sklypo plano parengimui bei žemės sklypo plano formos užpildymui.
Į bylą yra pateikta (t.5, b.l. 48) Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių teritorinio padalinio žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas 2012-10-09 Nr. 06KAM-90181, iš kurio matosi, kad buvo patikrintas žemės sklypo, kurio plotas Nr. 103231 kv.m. ir kurio žemės sklypo kadastro duomenis nustatė UAB „Vinipeks“ (t.4, b.l. 48. t.1, b.l. 139). Tikrinimo akte nurodytos pastabos apie tai, kad žemės sklypo šiaurinės ribos ilgis, atlikus kadastrinius matavimus tarp 67-69 riboženklių pailgėjo 6,98 m. Žemės sklypo planas nesuderintas su bendraturčiais. Plane nėra nurodyta gretimų žemės sklypų kadastro numeriai. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus atstovė apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad UAB „Vinipeks“ plane neteisingai pažymėtos 67 ir 69 koordinatės. Nustačius kitokias koordinates žemės sklypo plano ribos gali pasikeisti. Jos nuomone, jeigu šis planas teismo bus pripažintas tinkamu, po teismo sprendimo planas turės būti pateiktas derinimui ir nurodyti trūkumai turės būti ištaisomi. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia atstovės pozicija, kad žemės sklypo plano trūkumai gali būti taisomi po to, kai šį planą patvirtino teismas sprendimu.
Sutinkamai su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65 p. tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ir apie tai informuoja užsakovą. Tuomet žemėtvarkos skyrius patikrina, ar: nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje yra visi reikiami dokumentai, nurodyti šių Nuostatų 64 punkte; žemės sklypo planas parengtas pagal teisės aktų reikalavimus; žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas.
Tuo atveju, kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus. (Nuostatų 69 p.). Vykdytojas, pašalinęs trūkumus, pateikia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą žemėtvarkos skyriui pakartotinai suderinti (Nuostatų 69 p.). Nuostatų 37 p. numatyti reikalavimai žemės planų sudarymo formai, kurioje be kitų duomenų turi būti nurodyti šie duomenys: žemės sklypo adresas, žemės sklypo kadastro numeris, gretimų žemės sklypų adresai arba žemės sklypų kadastro numeriai, žinios apie bendrą sklypo naudojimą, suderinimai, įmonės, atlikusios kadastrinius matavimus, antspaudas rekvizitai. UAB „Vinipeks“ plane nėra nurodyta gretimų žemės sklypų kadastro numeriai, todėl tikslinant žemės sklypo 67-69 koordinates, kurios yra išorinės ginčo žemės sklypo koordinatės, gali kisti žemės sklypo išorinės ribos, o taip pat gali būti pažeisti šioje vietoje esančių gretimų žemės sklypų savininkų interesai. Todėl byloje būtina tikslinti ir aiškintis dėl gretimų žemės sklypų savininkų ir ištaisius plano trūkumus spręsti ar nebuvo pažeidžiama gretimų sklypų savininkų interesai. Planas su ištaisytais trūkumais turi būti teikiamas žemėtvarkos skyriui pakartotinai suderinti. Tokio suderinimo į bylą nepateikta. Kadangi pateiktas UAB „Vinipeks“ ginčo žemės sklypo planas neatitinka žemės sklypo planų sudarymo reikalavimams, numatytiems Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.522 bei Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų, o ginčas byloje kilo ir dėl išorinių žemės sklypo ribų bei dėl žemės sklypo ploto, todėl dėl aukščiau nurodytų trūkumų teismo sprendimo dalis, kuria leista ieškovui V. P. įregistruoti UAB „Vinipeks“ 2010-09-03 žemės sklypo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) bendras plotas 103231 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini) planą be atsakovų sutikimo naikintina ir perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Atsakovai Ž. P., I. P., A. J., G. M., V. L., atsakovas S. P. pareiškimu dėl priešieškinio keitimo (t.5, b.l. 45-46) prašė pripažinti atsakovams teisę įregistruoti 103506 kv.m. žemės sklypą pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2012-08-28 (t.4, b.l. 132) parengtą Naudojimosi tvarkos žemės sklype tarp bendraturčių nustatymo planą. Byloje yra pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių teritorinio padalinio šiom žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas (t.5, b.l. 47), kuriame nurodyta, kad žemės sklypo planas nesuderintas su vienu iš bendraturčių, žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktas nesuderintas su vienu iš bendraturčių. Kaip paaiškino Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus atstovė, kelias, kuris eina į sodybą patenka į žemės sklypo ribas, turi būti įmatuotas ir parodytas žemės sklypo plane (t.7, b.l. 76). UAB „Žemėtvarkos darbai“ žemės sklypo plane kelias nurodytas už sklypo ribos, pagal kraštinę sklypo dalį (koordinatės 66-69), kas neatitinka pagal archyvinius registrų duomenis dėl kelio (0,07 ha). Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte (t. 5, b.l. 6) pasirašė ne visi gretimų žemės sklypų savininkai. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas UAB „Žemėtvarkos darbai“ sudarytas 2012-06-11 ginčo žemės sklypo planas, kurio plotas 103506 kv.m. ir į kurio sklypo ploto ribas yra siūlomas įtraukti kelias ( t.7, b.l. 83), tačiau ir šis planas nesuderintas su gretimų žemės sklypų savininkais.
Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje pirmiausiai yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo ploto ir šio žemės sklypo ribų, todėl šalių teikiami planai turėtų atitikti ir turėtų būti suderinti pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme trečiojo asmens – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė nurodė, kad atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad nei viena iš šalių neparengė tokio žemės sklypo plano, kuris atitiktų teisės aktus, byloje reikėtų palikti išimtinę kompetenciją žemėtvarkos tarnybai suderinti išorines sklypo ribas. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė patvirtino ir įvardino abiejų šalių pateiktų planų trūkumus, kurie iki šiol nėra pašalinti, taip pat nurodė, kad planų trūkumai turi būti šalinami ir pateikti planai turi būti suderinti žemėtvarkos tarnyboje, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų pasiūlyti šalims pašalinti nustatytus planų trūkumus, o taip pat juos suderinti pagal Nuostatų reikalavimus.
Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, nustatydamas ginčo žemės sklypo plotą. Nesant nustatyto objektyvaus žemės sklypo ploto bei pateikto į bylą žemės sklypo plano, atitinkančio Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų nėra galimybės nuspręsti dėl atidalinimo žemės sklypo dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovo ieškinio reikalavimus ar nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovų priešieškinio reikalavimus. Iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimais, kuriuose reglamentuota žemės sklypų sudarymo ir jų suderinimo tvarka.
Ieškovas V. P. skundžia sprendimo dalį, kuria atmestas jo patikslinto ieškinio reikalavimas dėl atidalijimo jam ir atsakovams priklausančias 103231 kv.m. žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal IĮ „Geobaitas“ parengtą žemės sklypo planą.
Teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį, bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamaisi ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus (Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, Teritorijų planavimo įstatyme, o kai dalijamas sklypas yra kaimų teritorijose ar kaimų ir miestų teritorijose esančiose mėgėjų sodų teritorijose – ir žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006).
Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja privačios žemės sklypų savininkai. Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės reglamentuoja tvarką, kada rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Šių taisyklių 1.1.2. punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas atidalijant žemės sklypo dalis iš bendrosios nuosavybės teise turimo žemės sklypo. Sprendimą dėl šių perdalijimo būdu patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų suderintus žemės sklypų planus priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Nors į bylą ieškovas V. P. pateikė IĮ „Geobaitas“ 2011-12-16 parengtą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypo planą, tačiau byloje nėra duomenų, kad šis planas būtų parengtas anksčiau nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka ir suderintas nustatyta tvarka. Todėl nagrinėjant bylą iš naujo teismas turėtų spręsti ir įvertinti ar toks pateiktas ieškovo planas yra žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį atidalijami žemės sklypai.
A. V. P. skundžia sprendimo dalį, kuria nuspręsta atidalinti ieškovui V. P. priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) iš bendros dalinės nuosavybės su atsakovu S. P. tokiu būdu, ieškovui V. P., nuosavybės teise priteista ½ dalis gyvenamojo namo pagal ieškovo teismui pateiktame architekto A. E. 2012-12-23 plane, pažymėtą indeksu „B“ (plotas 41,03 kv.m.), kurią sudaro patalpos indeksais I-2, I-3 ir dalis patalpos indeksu I-1, o atsakovui S. P. nuosavybės teise priteista šio gyvenamojo namo ½, ieškovo teismui pateiktame architekto A. E. 2012-12-23 parengtame plane dalį pažymėtą indeksu „A“ (plotas 41,00 kv.m.), kurią sudaro patalpos, pažymėtos indeksais I-4, I-5 ir dalis patalpos, pažymėtos indeksu I-1. Taip pat priteista iš atsakovo S. P. 2000 litų piniginė kompensacija ieškovui V. P. už nelygiavertę namo dalį.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad gyvenamojo namo dalys yra nelygiavertės. Viena pastato dalis, kuri paskirta apeliantui yra negyvenama, joje net nėra krosnies, todėl atidalinimu iš bendrosios dalinės nuosavybės pažeistas šalių lygybės principas.
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendraturčių sutarimu. Pagal šią įstatymo normą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvis Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Visiškas atidalijimas bendraturčio iš bendrosios dalinės nuosavybės pripažįstama teisinga, nes visiškas daikto atidalijimas yra prioritetą geriausiai užtikrinantis maksimalų įstatymo nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą.
CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t.y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas konstatavo, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jos atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jos paskirčiai, atidalijamam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą ir parinkdamas atidalijimo būdą, privalo tirti visas reikšmingas nagrinėjamai bylai faktines aplinkybes dėl atidalijimo galimybės ir motyvuotai pagrįsti, kai atidalijimas natūra neįmanomas. Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka; tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų, nustatytų priklausomai nuo statinio tipo. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (t. 3, b.l. 141-143) matosi, kad prie gyvenamojo namo yra įregistruota pastatas-svirnas unikalus(duomenys neskelbtini). Be to, iš gyvenamojo namo padalijimo projekto (t.3, b.l. 144) matosi, kad yra suplanuotas naujas įėjimas į pastatą, kurio šiuo metu nėra, tačiau pirmosios instancijos teisme nesiaiškinta ir teismo sprendimu neaptarta kieno lėšomis ir kas turės įrengti šį įėjimą. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ginčo pastato dalys yra nelygiavertės: atsakovui S. P. paskirta namo dalis yra gyvenama, o ieškovui V. P. paskirta namo dalis yra negyvenama, jam paskirtoje dalyje nėra net krosnies. Sprendime neaptarta ir nesiaiškinta ieškovui paskirtos namo dalies apšildymo klausimas. Tik išsiaškinus šias aplinkybes galima taikyti CK 4.80 straipsnio normas ir išspręsti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą taip, kad nebūtų pažeisti nė vieno iš bendraturčių interesai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad patenkinus atsakovo S. P. priešieškinį dalyje dėl atidalijimo gyvenamojo namo iš bendrosios dalinės nuosavybės ginčo žemės sklype, atmestinas V. P. patikslintas ieškinio pareiškimas dalyje dėl žemės sklypo atidalijimo, kelio servituto nustatymo su atsakovais ir jame esančių pastatų – svirno, pastato-tvarto, kiemo statinių – kiemo rūsio (šulinio)- statinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės valdomų su atsakovu S. P. pagal IĮ „Geobaitas“ 2011-12-16 žemės sklypo planą ir piniginės kompensacijos priteisimo.
Teisėjų kolegija sprendžia, ieškinio reikalavimai dėl pastatų atidalijimo ir kelio servituto nustatymo su atsakovais yra išvestiniai iš kitų ieškinio pareiškimo reikalavimų, todėl panaikinus sprendimo dalį, kurioje leista V. P. įregistruoti žemės sklypo plotą 103231 kv.m. pagal UAB „Vinipeks“ parengtą žemės sklypo planą, panaikinamos ir sprendimo dalys dėl gyvenamojo namo atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės bei sprendimo dalys dėl atmestų ieškovo ieškinio reikalavimų, kuriais buvo prašoma atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės kitus pastatus bei priteisti pinigines kompensacijas.
Teisėjų kolegijos vertinimu skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl materialinės bei procesinės teisės normų taikymo. Pagal šioje nutartyje išdėstytus bylos duomenis dėl žemės sklypų planų trūkumų, nustatytas aplinkybes, pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.