Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. Č. gynėjo advokato Reno Bradūno skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. 81/04-1031 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. Č. nuteistas Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ostroveckij rajono teismo 2021 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 295 straipsnio 2, 3 dalis, 14 straipsnio 1 dalį, 71 straipsnio 1 dalį galutine 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.

3. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2020 m. spalio 17 d., bausmės pabaiga – 2025 m. sausio 26 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2022 m. rugsėjo 22 d.) – 2 (dveji) metai 4 (keturi) mėnesiai 4 (keturios) dienos.

7. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. Č. gynėjo advokato Reno Bradūno skundas atmetamas.

9. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Atitinkamai BVK 157 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis S. Č. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

11. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. Č. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės ir iki šiol neatlikta bausmės dalis vis dėlto nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas. Įvertinus S. Č. gynėjo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir apeliaciniame skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu S. Č. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą, taip pat, galimybę įsidarbinti, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir formaliai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, S. Č. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.

12. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados duomenų, nuteistajam S. Č. šiuo metu nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, ką pagrįstai savo skunde pabrėžia ir nuteistojo gynėjas, tačiau lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, tame tarpe ir socialinių ryšių, pastovios gyvenamosios vietos, darbo turėjimas, egzistavo ir padarytų nusikalstamų veikų metu, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo atžvilgiu neturėjo, asmuo nebuvo linkęs laikytis įstatymais nustatytos tvarkos ir dėl savo pomėgio buvo linkęs pažeidinėti įstatymą, todėl abejotina, kad vien tik šios aplinkybės gali lemti S. Č. elgesį ir ateityje. Pažymėtina, kad šiuo metu nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, todėl neabejotina, jog lygtinis paleidimas reikalauja maksimalios bausmę atliekančio asmens elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad nors Komisija ir priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau ji nebuvo vieninga, iš penkių balsavusių komisijos narių du Komisijos nariai pasisakė prieš S. Č. lygtinį paleidimą. Vieningo susitarimo tarp Komisijos narių nebuvimas kelia abejones dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybių, kurios gali būti paneigtos tik konkrečiais duomenimis, įrodančiais lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumą. Šiuo atveju pakankamai tokių duomenų medžiagoje nėra.

13. Pritariant apylinkės teismo motyvams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad bausmę nuteistasis atlieka už kelių nusikalstamų veikų, taip pat ir sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu sprogstamųjų medžiagų, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų, įgijimu ir laikymu, padarymą, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Pats nuteistasis pripažįsta, kad jo laisvalaikio pomėgis ginklų ir jų dalių kolekcionavimui, įtakojo nusikalstamos veikos padarymą, o šių dienų kontekste, įvertinant ir nusikaltimų padarymo vietą Baltarusijos Respublikoje, kelia rimtų abejonių ir galimų rizikų. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad S. Č., žinodamas, kad elgiasi neteisėtai, savo interesą iškėlė aukščiau kitų asmenų, ignoravo nustatytas elgesio taisykles, dėl ko buvo nuteistas už kelių nusikalstamų veikų padarymą.

14. Nesutinkant su nuteistojo gynėjo skundo argumentais pažymėtina, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, veikų kiekis, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ar visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Žinoma, šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, vien jomis ir nebuvo motyvuojamas apylinkės teismo sprendimas netvirtinti Komisijos nutarimo. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įvertino aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo elgesį jam atliekant paskirtą bausmę, bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad jo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.

15. Atmetant nuteistojo skundą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis, dalyvaudamas socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, paskatintas visgi nebuvo. Be to, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis nedirba, profesinį mokymą pradėjo tik 2022 m. rugsėjo mėnesį. Pažymėtina ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad S. Č. mąstymas yra daugiau konkretus, asmuo laikosi sau nusistatytų principų, teigia, kad jo laisvalaikio pomėgis ginklų ir jų dalių kolekcionavimui, įtakojo nusikalstamos veikos padarymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės neabejotinai gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje. Iš jų galima spręsti, kad nuteistasis dar neturi pakankamų savianalizės įgūdžių, yra linkęs priimti sprendimus išimtinai remdamasis savo subjektyviu supratimu, neatsižvelgdamas į kitų asmenų patirtį.

16. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju esmingai svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji S. Č. neatlikta bausmės dalis (2 (dveji) metai 4 (keturi) mėnesiai ir 4 (keturios) dienos, Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 22 d., iš paskirtos galutinės 4 (keturių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės) už jam inkriminuotus kelis nusikaltimus, taip pat ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, kaip tai pagrįstai savo skunde pabrėžia ir nuteistojo gynėjas, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį S. Č. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

17. Atsakant į skundo argumentą dėl Komisijos nutarimo, kaip turinčio didesnę reikšmę, vertinimo pažymima, kad remiantis BVK 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Tačiau BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo sprendžia teismas, kuris vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Taigi, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, būtent teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ar jo netaikyti ir vien tai, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas yra palankus nuteistajam, neįpareigoja teismo šį nutarimą besąlygiškai patvirtinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, su kuo sutinka ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.

18. Nuteistojo ir jo gynėjos skunde akcentuojama ir tai, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas asmens atleidimas nuo bausmės atlikimo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai jam ir toliau iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaigos yra taikomi tam tikri apribojimai ir suvaržymai, kurių privaloma laikytis, o jų nesilaikymas gali būti pagrindas lygtinį paleidimą panaikinti ir pasiųsti nuteistąjį atlikti likusią bausmę pataisos įstaigoje. Šio skundo argumento teisėjų kolegija neginčija, tačiau konstatuoja, jog remiantis tokio pobūdžio argumentais lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kas akivaizdžiai prieštarautų BVK nuostatoms, kurios nurodo aiškius kriterijus, kuriuos nuteistasis turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai.

19. Nuteistojo gynėjas skunde taip pat teigia, kad priimtas apylinkės teismo sprendimas netaikyti S. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos prieštarauja teismų praktikai, bei nurodo konkrečius pavyzdžius, kuomet nuteistiesiems buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog kiekviena byla yra individuali ir klausimai nagrinėtini tik atsižvelgus į būtent tos bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu – nuteistuoju bei jo elgesiu bausmės atlikimo laikotarpiu. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008). Šiuo atveju, palyginus vien tai, kad S. Č. siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, įvertinus kitas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, matyti, kad bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios. Taigi, nuteistojo gynėjo minimi teismų sprendimai šiuo atveju nėra privalomi bei nesukuria pagrindo tvirtinti, jog teismas, netaikydamas S. Č. lygtinio paleidimo, ne tik netinkamai taikė BVK normas, bet dar ir nesilaikė teismų praktikos analogiškose bylose.

20. Nesutiktina ir su skundo argumentu dėl Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų Rec (2003) 22 nesilaikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad be Europos Sąjungos teisės normų kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis.

21. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nuteistajam S. Č. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių teigiamus S. Č. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 11 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. Č. gynėjo advokato Reno Bradūno skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 11 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.