- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-14
- Bylos Nr.
- 2S-761-154/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00727-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Ieškovas
- S. V.
- Kategorijos
- 99.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. V. atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė S. V. kreipėsi į teismą ieškiniu, pareikštu atsakovui P. V., prašydama nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, ieškinio sumą nurodė 81 454,36 Lt. Pateikdama ieškinį, ieškovė sumokėjo 150 Lt žyminį mokestį, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies prašė ją atleisti dėl sunkios finansinės padėties.
Ieškovė nurodė, kad yra senatvės pensininkė, gyvena iš 675,07 Lt pensijos, kurios neužtenka pragyvenimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 26 d. nutartimi netenkino ieškovės S. V. prašymo dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė ieškovei terminą sumokėti likusią dalį, t. y. 2294 Lt, žyminio mokesčio.
Nurodė, kad pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis nėra sunki. Ieškovė turi nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), santuokoje įgytos ir sąskaitoje laikomos lėšos pakankamos žyminiam mokesčiui sumokėti. Todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo atleisti ieškovę nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė S. V. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti ieškovę nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
Ieškovė nurodo, kad nekilnojamasis turtas, kurį skundžiamojoje nutartyje mini pirmosios instancijos teismas, yra jos paveldėtas ir tai yra jos vienintelis gyvenamasis būstas, į kurį ji ketina grįžti gyventi po ilgametės santuokos nutraukimo. Piniginės lėšos yra atsakovo banko sąskaitose ir ieškovė neturi jokios galimybės jomis pasinaudoti, kad galėtų sumokėti žyminį mokestį. Todėl jos vienintelės pajamos yra gaunama 675,07 Lt senatvės pensija, iš kurios ieškovė šiuo metu pragyvena. Todėl ieškovės finansinė padėtis yra sunki. Teigia, kad pateikdama ieškinį, prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo vardu banko sąskaitose laikomas santaupas, tačiau teismas įpareigojo ieškovę sumokėti žyminį mokestį, o laikinųjų apsaugos priemonių netaikė, taip užkirsdamas kelią tolimesnei bylos eigai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Viena iš pagrindinių civilinio proceso normomis garantuojamų teisių yra asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. CPK 5 str. numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Asmuo negali kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir bet kuriuo atveju, ši kreipimosi teisė turi būti realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Teismas, gavęs asmens ieškinį, turi išspręsti šio procesinio dokumento priėmimo klausimą. CPK 135 str. 2 d. nurodyta, kad prie ieškinio turi būti pridėti įrodymai, kad yra sumokėtas žyminis mokestis.
Nagrinėjamu atveju ieškinio suma nurodyta 81 454,36 Lt, todėl toks ieškinys privalo būti apmokėtas 2 444 Lt žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Pateikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 150 Lt žyminį mokestį, o nuo likusios dalies sumokėjimo dėl sunkios finansinės padėties prašė ją atlesti.
CPK 83 str. 3 d. nurodyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.
Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovės finansinė padėtis nėra sunki, ji turi nekilnojamojo turto, taip pat, kaip pati teigia, santuokoje įgytų nemažą sumą piniginių lėšų, kurios laikomos AB „Swedbank“ atsakovo vardu atidarytoje sąskaitoje, jos vardu yra registruotos dvi transporto priemonės (b. l. 3-6, 12-13, 14, 30). Todėl atleidus ieškovę nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, būtų pažeistos CPK 83 str. 3 dalies nuostatos.
Iš dalies sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad neišnagrinėjus bylos ir nenutraukus ieškovės santuokos bei nepadalijus santuokoje įgyto turto, ieškovė neturi galimybės disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis jos sutuoktinio vardu atidarytoje banko sąskaitoje, taip pat negali realizuoti nekilnojamojo turto, kaip savo būsimos vienintelės gyvenamosios vietos, tačiau šie argumentais gali būti pagrindu atidėti ieškovei likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 84 str.), tačiau tokio prašymo ieškovė nėra pareiškusi.
Ieškovei išaiškintina, kad prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ji turi teisę reikšti pirmosios instancijos teismui.
Todėl pagrįstos ir teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė privalo sumokėti likusią dalį, t. y. 2294 Lt, žyminio mokesčio.
Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą (CPK 147 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškinys nepriimtas, o ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – ieškovė įpareigota sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas pagrįstai šioje proceso stadijoje nebuvo spręstas.
Dėl išdėstyto, Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartis paliktina nepakeista.
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, ieškovei S. V. nustatytinas naujas terminas, t. y. iki 2014 m. spalio 23 d., pašalinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartimi nurodytus ieškinio trūkumus – primokėti 2294 Lt žyminio mokesčio.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį nepakeistą.
Nustatyti ieškovei S. V. terminą iki 2014 m. spalio 23 d. pašalinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartimi nurodytus ieškinio trūkumus - primokėti 2294 Lt žyminio mokesčio.
Ieškovei išaiškintina, kad ji turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo.