- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- I-3334-764/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01903-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- E. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. G. (E. G.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. G. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 11 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1).
Paaiškina, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN 2016 m. kovo 2 d.–2016 m. spalio 20 d. nebuvo išduotos higienos priemonės: dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai.
Pažymi, kad daug kartų žodžiu kreipėsi į pataisos namų administraciją su prašymais išduoti higienos priemones, tačiau prašymai nebuvo tenkinami, o administracija atsakydavo, kad jo statusas nuteistasis, todėl higienos priemonės nepriklauso.
Tai sukėlė psichologines kančias, jautėsi diskriminuojamas, pažemintas, nes buvo verčiamas nesilaikyti higienos, pradėjo gesti dantys, todėl teko kreiptis į odontologą.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 5–8).
Paaiškina, kad pareiškėjas į Vilniaus PN buvo atvežtas 2016 m. kovo 2 d., laisvės atėmimo bausmę atliko iki 2016 m. spalio 20 d., 2016 m. balandžio 6 d.–2016 m. balandžio 14 d. buvo išvežtas iš Vilniaus PN į kitas įstaigas.
Nurodo, kad pagal ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, higienos priemonių (dantų šepetėlio, dantų pastos bei skutimosi peiliukų) išdavimas nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nenustatytas.
Atkreipia dėmesį, kad iš pareiškėjo atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščio matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas asmeninėje sąskaitoje disponavo pakankamai didelėmis piniginėmis lėšomis, reguliariai apsipirko pataisos įstaigos parduotuvėje, kurioje turėjo galimybę įsigyti skunde nurodytas higienos priemones. Be to, ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Vilniaus PN administraciją su prašymais išduoti higienos priemones raštu nesikreipė.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais teiginiais, o prašoma priteisti suma nepagrįsta jokiais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo laikymo Vilniaus PN galimai netinkamomis sąlygomis (neišduodant higienos priemonių: dantų pastos, dantų šepetėlio, skutimosi peiliukų) 2016 m. kovo 2 d.–2016 m. spalio 20 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala suprantama plačiai – tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas į Vilniaus PN buvo atvežtas 2016 m. kovo 2 d., 2018 m. balandžio 6–13 d. išvežtas į kitas įstaigas, į Vilniaus PN parvežtas 2018 m. balandžio 14 d. ir buvo iki 2016 m. spalio 20 d. (b. l .9–11). Byloje nėra ginčo, kad 2016 m. kovo 2 d.–2016 m. spalio 20 d. pareiškėjas turėjo nuteistojo statusą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. ginčo laikotarpiu) patvirtintos nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Šiose normose expressis verbis (liet. tiesiogiai) pataisos namams nenustatyta pareiga nemokamai aprūpinti suimtuosius ar nuteistuosius tokiomis higienos priemonėmis kaip dantų pasta, dantų šepetėliu ar skutimosi peiliukais. Pagal šias normas, vienam vyrui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę nemokamai išduodama 200 g skalbiamojo muilo (1 mėnesiui), 100 g tualetinio muilo (1 mėnesiui), 1 rulonas tualetinio popieriaus (1 mėnesiui). Kiekvienam nuteistajam, einančiam praustis duše, kiekvieną kartą išduodama po 30 g muilo.
Kadangi pagal ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą pareiškėjo nurodytos higienos priemonės (dantų šepetėlis, dantų pasta, skutimosi peiliukai) nenustatytos išduoti nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, todėl Vilniaus PN pareiškėjo atžvilgiu neatliko neteisėtų veiksmų.
Atkreiptinas dėmesys, kad tuo pačiu įsakymu patvirtintos vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Pagal šias normas suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atliko Vilniaus PN, todėl šios nuostatos pareiškėjui netaikytinos.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 73–75 straipsniuose įtvirtinta nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje bei įsigyti skunde nurodytas higienos priemones. Taigi, pareiškėjas trūkstamas higienos priemones galėjo įsigyti.
Be to, byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų raštu kreipęsis į Vilniaus PN administraciją su prašymais išduoti higienos priemones (dantų šepetėlį, dantų pastą, skutimosi peiliukus). Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui tuo metu nebuvo poreikio šias priemones nemokamai gauti iš Vilniaus PN.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nenustatė Vilniaus PN neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, o, nenustačius vienos iš būtinų sąlygų (neteisėtų veiksmų) valstybės atsakomybei kilti, nėra pagrindo svarstyti kitų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. G. (E. G.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.