Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėja Svetlana Jurgaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės - vyresniosios valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės Daivos Uleckienės 2013 m. spalio 15 d. nutarimu UAB "L. E." direktorius A. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 79 str. 2d. - 600 Lt (šešių šimtų) administracine bauda ir pagal LR ATPK 51² str. 2d. – 3000 Lt (trijų tūkstančių) administracine bauda.

A. B. nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, jį apskundė Kauno apylinkės teismui.

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimu vyriausiosios specialistės - vyresniosios valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės Daivos Uleckienės 2013 m. spalio 15 d. nutarimą A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikino iš dalies ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 51² str. 2d. A. B. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje minėto pažeidimo įvykio ir sudėties. Likusioje dalyje nutarimą paliko nepakeistą.

Institucija, nesutikdama su apylinkės teismo priimtu nutarimu pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašė Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti Institucijos 2013 m. spalio 15 d. nutarimą.

Institucija skunde nurodė, kad apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, neišsiaiškinus visų bylai aktualių aplinkybių, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertinti byloje surinkti įrodymai. Institucija nesutinka su pareiškėjo A. B. teiginiu, kad Techninio projekto veikimo sritis apsiriboja projektavimo ir statybos procesu, todėl jis pagal savo paskirtį ir galiojimo trukmę negali būti naudojamas sprendžiant objekto eksploatavimo klausimus ir vertinant įmonės veiklą. Departamento 2011 m. gegužės 12 d. Atrankos išvadoje dėl biokuro kogeneracinės jėgainės statybos poveikio aplinkai vertinimo planuojamos ūkinės veiklos aprašyme nurodyta, kad planuojama ūkinė veikla - numatoma naujos biokuru kūrenamos kogeneracinės jėgainės statyba, kuri generuotų ir į nacionalinį tinklą tiektų elektros energiją bei gamintų šilumą, kurią naudotų Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos vartotojai. Šiuo konkrečiu atveju numatoma ūkinė veikla - elektros energijos tiekimas ir šilumos gamyba. A. B. neatsižvelgė į numatomos veiklos turinį, o tik atsižvelgęs j Atrankos išvados pavadinimą, teigia, kad šiuo konkrečiu atveju numatoma ūkinė veikla pagal Atrankos išvadą yra „Biokuro kogeneracinės jėgainės statyba“ ir daro klaidingą išvadą, kad Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatos ir Atrankos išvados turinys patvirtina, kad Atrankos išvadoje nurodyti pasiūlymai ir išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo yra realizuoti ir pasibaigus projektavimo procesui Atrankos išvada nebegali būti laikoma aktu, kurio pagrindu būtų galima įvertinti įmonės veiklą. Departamento 2013 m. spalio 15 d. nutarime nurodyti aplinkos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, iš kurių Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 5 d. konkrečiai nurodo, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuojantys ūkinės veiklos objektus ar vykdantys ūkinę veiklą, kai nereikalingas leidimas, privalo laikytis tokiems objektams bei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų. Šiuo konkrečiu atveju nustatytais normatyvais ir standartais reiktų laikyti patvirtintą Techninį projektą. Atrankos išvadoje numatyta eilė duomenų, iš kurių vienas, kad energijai gaminti bus naudojamas biokuras - mediena/ šiaudai ir įvertinta degant šiam kurui susidaranti tarša. Be to, Techniniame projekte aplinkos apsaugos dalyje 1.4 p. ir 1.5 p. ūkinės veiklos aprašyme nurodyta, kad projektuojamo šilumos šaltinio paskirtis - gaminti ir tiekti šilumos energiją. Biokuras - skiedra, pjuvenos, šiaudų / žolės granulės, medienos granulės. Ši kuro rūšis nurodyta ir šio Techninio projekto technologinių procesų aprašomojoje dalyje. Atrankos išvada išduota pagal duomenis degant medienos/ šiaudų biokurui, durpių deginimo galimybė nebuvo nagrinėta, jų degimo metu susidaranti tarša nevertinta. Degant durpių kurui skiriasi gaunamos šilumos kiekiai, dėl ko reikalinga sudeginti didesnius kuro kiekius, išsiskiriančių teršalų kiekiai ir susidarančių atliekų- pelenų kiekiai didesni. Departamento Kauno miesto agentūros 2013 m. rugsėjo 28 d., 30 d., spalio 3 d., 4 d., 7 d. patikrinimo aktu (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad biokuro katilinėje naudojamas kitoks nei atrankos išvadoje nurodytas kuras - deginamos durpės vietoje medienos/šiaudų kuro. Patikrinimo dienai Techniniame projekte pateikti duomenys neatitinka realios įmonės veiklos, nes naudojamas kitos rūšies kuras.

Skunde Institucija taip pat nurodo, kad A. B. dėl kuro rūšies pakeitimo raštu nesikreipė į Departamentą. Bendrovė savo veikloje privalėjo laikytis planavimo dokumentuose numatytų sąlygų ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. D1-244 patvirtintų „Išmetamų teršalų iš kuro deginančių įrenginių normose LAND 43-2013“ 2 priedo reikalavimų. Pareiškėjas nevykdė Biokuro katilinės projekto aplinkos apsaugos dalyje numatytų nuostatų dėl kuro rūšies, todėl toks kuro rūšies pakeitimas reikalauja koreguoti projektinius sprendimus, tokiu atveju būtų keliami kiti reikalavimai ir priimami kitokie sprendimai. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 17 str. 2 d. nuostatomis, reikalaujančiomis laikytis aplinkos apsaugos reikalavimų vykdant statybos, rekonstravimo ar plėtimo darbus, laikytina, kad kuro rūšies pakeitimo faktas pats savaime atitinka rekonstrukcijos sąvoką, kas sukelia metinio teršalų kiekio padidėjimą ir vertinamas kaip esminis veiklos pasikeitimas, dėl kurio gali būti viršytos ribinės aplinkos oro užterštumo vertės miesto aplinkos ore. Dėl kuro rūšies pakeitimo pareiškėjas turėjo patikslinti Techninio projekto technologijos dalį, kurioje būtų numatomi oro ir vandens teršalai, jų koncentracija ir kiekiai, numatomos priemonės jų mažinimui. Lietuvos Respublikos ATPK 51² str. 2 d. numato atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus. Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 str. 5 d. nurodyta, kad vienas iš planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų yra atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas bei pranešimas visuomenei apie priimtą atrankos išvadą. Taigi, šiuo atveju Institucija teigia, kad buvo pažeisti Atrankos išvadoje nurodytos ūkinės veiklos - elektros energijos tiekimo ir šilumos gamybos pagrindiniai principai, kurie smulkiai nurodyti Atrankos išvados trumpame planuojamos ūkinės veiklos aprašyme, kur nurodyta, kad energijai gaminti bus naudojama mediena/šiaudai, tai yra biokuras, taip pat numatoma šio kuro degimo metu susidaranti tarša. Šiuo atveju paskirta administracinė nuobauda susideda iš dviejų skirtingų dalių: pagal LR ATPK 5 L str. 2 d. įmonės vadovas baudžiamas už nesilaikymą aplinkos apsaugos sąlygų ( reikalavimų), numatytų Atrankos išvadoje ir Biokuro jėgainės statybos projekte. Taikant LR ATPK 79 str. 2 d. nuobauda skiriama už konkretų teršalų išmetimo į aplinkos orą normų viršijimą.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Institucijos apeliacinis skundas atmestinas.

A. B. administracinės teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl LR ATPK 51² str. 2 d. ir LR ATPK 79 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, jog A. B. savo kaltę dėl ATPK 79 str. 2 d. pripažino, šioje dalyje Institucijos nutarimo neskundė. Dėl ATPK 51² str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo A. B. savo kaltę neigė, teigdamas, kad minėto pažeidimo nepadarė, nes už viršyto kietųjų dalelių (A) išmetimo į aplinkos orą normų pažeidimą tuo pačiu nutarimu buvo nubaustas pagal LR ATPK 79 str. 2 d.

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog visiškai pagrįsta Kauno miesto apylinkės teismo išvada, kad byla dalyje dėl LR ATPK 51² str. 2 d. pažeidimo padarymo A. B. atžvilgiu nutrauktina, nesant minėto pažeidimo įvykio ir sudėties. Iš apylinkės teismo nutarimo matyti, kad teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas, jame išsamiai ir visapusiškai išanalizuotos visos teisiškai reikšmingos bylai aplinkybės bei išdėstyti motyvai su kuriais ir sutinka apeliacinės instancijos teismas

Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo klausimas, tačiau pažyma, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas-tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, išnagrinėjo visus reikšmingus faktus, ištyrė visas galimas įvykio versijas, įvertino kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tiek pažeidėją kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus, bandė pašalinti prieštaravimus tarp jų.

Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl A. B. kaltės, vadovavosi visa byloje esančia rašytine medžiaga, išklausė pažeidėjo ir Institucijos atstovių paaiškinimus.

Lietuvos Respublikos ATPK 51² str. 2d. numato atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šio leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nėra atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nėra priimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus.

Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog teisės norma, numatyta ATPK 51² str. 2 d., pagal kurią administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ir nubaustas A. B., yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus. Todėl taikant šią teisės normą, būtina vadovautis norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais aplinkos apsaugos reikalavimus, keliamus ūkinėje ar kitokioje veikloje. A. B. padaryti ATPK 51² str. 2 d. reikalavimų pažeidimai Institucijos buvo susieti priežastiniu ryšiu su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 17 str. 2 d., 19 str. 5d., Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 18 str. 1 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. Dl-244 patvirtintais „Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND 43-20132 priedo reikalavimais.

Institucija savo apeliaciniame skunde nurodė, kad A. B. neatsižvelgė į numatomos veiklos turinį, o tik atsižvelgęs į Atrankos išvados pavadinimą, teigė, kad šiuo konkrečiu atveju numatoma ūkinė veikla pagal Atrankos išvadą yra „Biokuro kogeneracinės jėgainės statyba“ ir darė klaidingą išvadą, kad Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatos ir Atrankos išvados turinys patvirtina, kad Atrankos išvadoje nurodyti pasiūlymai ir išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo yra realizuoti ir pasibaigus projektavimo procesui Atrankos išvada nebegali būti laikoma aktu, kurio pagrindu būtų galima įvertinti įmonės veiklą. Iš A. B. paaiškinimų bei surinktos rašytinės medžiagos, kaip ir konstatavo apylinkės teismas, matyti, kad katilinės statyba buvo atlikta ir pabaigta laikantis suderinto „Biokuro kogeneracinės jėgainės I etapas. 10 MW galios biokuro katilinės (duomenys neskelbtini) statybos projektas" (duomenys neskelbtini) techninio projekto reikalavimų ir po jos užbaigimo jokie statybos, rekonstrukcijos ar plėtimo darbai nebuvo atlikti bei nėra atliekami. Byloje nėra surinkta įrodymų, kad dėl kuro rūšies pakeitimo biokuro katilinėje būtų buvę atlikti techniniame projekte nenumatyti statybos, rekonstrukcijos ar plėtimo darbai. Iš byloje esančio statybos užbaigimo akto matyti, kad 2013-04-29 patvirtinta, kad 10 MW galios biokuro katilinės (duomenys neskelbtini) statyba baigta, pažeidimas fiksuotas 2013-10-07. Apylinkės teismo posėdžio metu apklaustos institucijos atstovės nenurodė jokių teisės aktų, kurie numatytų procedūrą kaip galima būtų koreguoti poveikio aplinkai vertinimo atranką ar techninį projektą būtent katilinėms, kai iki 20 MW galios poveikio aplinkai vertinimo atranka nėra privaloma ir nebuvo atlikta jokių statybos ar kitų rekonstrukcijų. Posėdžio metu pati Institucijos atstovė nurodė, kad šiuo metu nėra dokumentų ar norminių aktų, kuriais remiantis įmonė galėtų pakeisti kurą, nurodė, kad šiai dienai ir šiuo klausimu yra savotiškas vakuumas (b. l. 67). Apeliacinio skundo argumentas, kad kuro rūšies pakeitimo faktas pats savaime atitinka rekonstrukcijos sąvoką, kas sukelia metinio teršalų kiekio padidėjimą ir vertinamas kaip esminis veiklos pasikeitimas, dėl kurio gali būti viršytos ribinės aplinkos oro užterštumo vertės miesto aplinkos ore, yra nepagrįstas ir atmestinas. Apylinkės teismas pagristai nurodė, jog nėra surinkta patikimų įrodymų, jog A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 17 str. 2 d. reikalavimus.

Taip pat aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išdėstytais motyvais, jog Institucija priimdama nutarimą A. B. atžvilgiu nenurodė konkrečios normos, kurios reikalavimus bei juose esančius draudimus jis pažeidė. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 5 d. yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kurioje numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuojantys ūkinės veiklos objektus ar vykdantys ūkinę veiklą, kai nereikalingas leidimas, privalo laikytis tokiems objektams bei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų. Lietuvos Respublikos ATPK 51² str. 2 d. numatyta atsakomybė už veiklos vykdymą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus, o Lietuvos Respublikos ATPK 79 str. – už teršiančių medžiagų išmetimo į atmosferą normatyvų pažeidimą. Institucijos nutarime be Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2013-04-10 įsakymu Nr. 01-244 patvirtintų „Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND 43-2013“ 2 priedo reikalavimų, nėra nurodytos kitos konkrečios norminių aktų normos, kurias būtų pažeidęs A. B., todėl apylinkės teismas pagrįstai nutarė, jog šioje byloje ATPK 79 str. įtvirtinta teisės norma yra speciali ATPK 51² str. 2 d. numatytos bendrosios normos atžvilgiu, todėl esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai taikytina speciali norma. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei byloje surinktą medžiagą, apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nutarime A. B. veika kvalifikuota neteisingai, nes byloje administracinėn atsakomybėn A. B. patraukti ir nubausti buvo pagrindas už LR ATPK 79 str. 2 d. nustatyto pažeidimo padarymą.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Institucija savo apeliaciniame skunde jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo ištirtos ir kuriomis nebuvo vadovautasi apylinkės teisme priimant nutarimą, nenurodė bei jokių naujų duomenų nepateikė.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nesurinkus pakankamai įrodymų, administracinę bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos ATPK 51² str. 2 d. pažeidimo padarymo A. B. atžvilgiu nutraukė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.