Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės įgaliotai atstovei Rasai Gutmanienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. L. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą) 2024 m. balandžio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-6755-2024 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-6755-2024 K. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 60 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda K. L. paskirta už tai, kad jis 2024 m. vasario 15 d. 7.48 val., adresu Perkūnkiemio g. 49, Vilnius, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5 punkto reikalavimus.

3. Skunde nurodoma, kad kiemas yra privati valda, todėl automobilių parkavimo tvarką nustato savininkas. Automobilis stovėjo ne ant šaligatvio, o kiemo stovėjimo aikštelės gale, kur išdėtos trinkelės. Kelio ženklų ir ženklinimo stovėti ar sustoti šioje vietoje nėra.

6. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. L. prašė panaikinti Skundžiamą nutarimą, nurodė, kad sūnus įsigijo butą nebaigtame statyti name, automobiliu vežė į tą teritoriją daiktus. Įvažiavus į teritoriją sustojo netoli įėjimo durų, kur yra liftas. Jokio ženklinimo ten nebuvo, tai nebuvo šaligatvis, todėl suprato, kad išsikrovimui jo niekas neriboja. Be to, ten yra privati teritorija.

7. Teismo posėdžio metu Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, įgaliota atstovė Rasa Gutmanienė prašė Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti, nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas gavus asmens skundą. Iš nuotraukų matyti, kad automobilis stovi ant šaligatvio. Ten ne tik parkavimosi vietos, yra ir dalis šaligatvio, kur gali eiti pėstieji. Subrūkšniuota yra ne iki trinkelių pabaigos, lieka tarpas, ten ir yra šaligatvis. Vilniaus miesto savivaldybė turi teisę surašyti protokolą, nes toje vietoje taip pat galioja KET.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

8. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

9. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

10. KET 150.5 punkte nurodyta, kad yra draudžiamas sustojimas ir stovėjimas ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

11. Kaip matyti iš teismui pateikto skundo turinio, K. L. ginčija, kad Skundžiamame nutarime nurodytu laiku, vairuodamas transporto priemonę, sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams. Pastarasis tvirtina, kad automobilį jis pastatė ne ant šaligatvio, o automobilių stovėjimui skirtų vietų pabaigoje, kur nėra jokių ribojimų sustoti ir stovėti. Tokius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginius paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai. KET numatyta, jog transporto priemonių stovėjimo aikštelė, tai teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti (KET 3.13 punktas). KET prieduose taip pat nurodyti kelio ženklai, žymintys stovėjimo vietas bei stovėjimo būdus, be to, transporto priemonių stovėjimo vietų ribos žymimos siaura ištisine linija (KET 1 priedo 1 punktas, 3 priedo 11 punktas). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 67 punkte numatyta, kad šaligatvis, tai kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog K. L. priklausantis automobilis „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi būtent ant šaligatvio, t. y. pėstiesiems skirtos kelio daliems, atskirtos nuo važiuojamosios kelio dalies (skirtinga danga, kaip nurodo pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, jis automobilį pastatė ant trinkelių). Šalia K. L. priklausančio automobilių išties yra stovinčių automobilių eilė, tačiau šie automobiliai stovi vietose, pažymėtose siauromis ištisinėmis linijomis, t. y. stovėjimo vietose, kuriose stovėti leidžia KET. Teritorija, kurioje stovėjo K. L. vairuotas automobilis, akivaizdžiai nėra automobilių stovėjimui skirta vieta. Byloje esantis 2024 m. vasario 15 d. pranešimas Nr. 348085 dėl transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimų patvirtina, kad automobilis „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užstatė patekimą prie įvadų gaisro atveju, taip pat trukdo su vežimėliu patekti prie elektros skaitiklių. Taigi darytina išvada, kad K. L., būdamas atidus ir rūpestingas vairuotojas, prieš pastatydamas savo transporto priemonę privalėjo įsitikinti, kad tai yra leidžiama pagal KET bei nesudaro jokių kliūčių pėsčiųjų eismui. Skundo argumentas, kad pažeidimo vietoje nebuvo automobilių stovėjimą ribojančių kelio ženklų ar ženklinimo, yra nepagrįstas. Kelio ženklų ar ženklinimo, draudžiančių automobilių sustojimą ar stovėjimą, nebuvimas nereiškia, jog automobilio statymas konkrečioje teritorijoje visais atvejais yra leidžiamas. KET 150.5 punkte aiškiai numatyta, kad sustoti ir stovėti ant šaligatvio yra draudžiama. Taigi teismui nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju automobilis buvo pastatytas neleistinoje vietoje, pažeidžiant KET nuostatas, todėl administracinėn atsakomybėn K. L. patrauktas teisėtai ir pagrįstai.

12. Teismo posėdžio metu K. L. iškėlė klausimą dėl Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, teisės bausti už automobilio statymą privačioje valdoje. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisės aktai, kurie nustato eismo tvarką, eismo dalyvių teises ir pareigas, naudojimąsi automobilių keliais ir eismo saugumo automobilių keliais reikalavimus, galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose keliuose ar teritorijose, nepriklausomai nuo nuosavybės formos. Pozicijos, jog KET galioja tiek keliuose, tiek viešose ir privačiose teritorijose, todėl vairuotojai eismo metu būdami privačiose ar uždarose teritorijose privalo šių taisyklių reikalavimų laikytis, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-329/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, jog nuosavybės teisė nėra absoliuti, kad nuosavybė atlieka ir socialinę funkciją, o Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui, kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams. Nagrinėjamu atveju iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad teisės pažeidimas buvo padarytas daugiabučio gyvenamojo namo kieme, o KET šioje teritorijoje neabejotinai galioja.

13. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pripažįstama, kad Skundžiamu nutarimu K. L. buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, jam už padarytą administracinį nusižengimą paskirta sankcijoje numatytos baudos vidurkį atitinkanti bauda yra teisinga ir proporcinga, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-6755-2024 yra paliekamas nepakeistas, o K. L. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. L. skundo netenkinti ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-6755-2024 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.