Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2013-01-18 · Civilinė byla Nr. 2-8-136/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-01-18
Bylos Nr.
2-8-136/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidutė Micevičienė
Ieškovas
A. P.
Atsakovas
V. N., O. J.
Civilinė byla Nr. 2-8-136/2013(teisminio proceso Nr. 2-36-3-01025-2012-7)Procesinio sprendimo kategorija (S) 44.5.2.17., 113.1., 116.1.
RASEINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDURaseiniai, 2013 m. sausio 18 d.
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Vidutė Micevičienė,sekretoriaujant Rasai Budreckienei,dalyvaujant ieškovui A. P.,atsakovei V. N.,atsakovių atstovams adv. R. J., Lionei Užubalienei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. P. ieškinį atsakovėms O. J. ir V. N. dėl turto sunaikinimo, ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo teismą priteisti iš atsakovių patirtą turtinę žalą: sezoniniai batai (1 pora - 499 Lt), lygintuvas (1 vnt. - 139 Lt.), keptuvė (1 vnt. - 10 Lt.), rankšluostis (1 vnt. - 10 Lt.), šlepetės (2 vnt. - 30 Lt.), suknelės (3 vnt. - 210 Lt.), maudymosi kostiumėliai (2 vnt. - 420 Lt.), knyga (1 vnt. - 35 Lt.), žurnalai, vaistai, anglų - lietuvių; lietuvių - anglų žodynas (200 Lt), kuriame (voke) buvo įdėti 2000 Lt. (du tūkstančiai litų), žurnalai, maistas, vaistai (60 Lt.), viso padarytą turtinę žalą - 3613,00 Lt ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad grįžusi iš Norvegijos 2012-08-23 sužinojo apie jai priklausančio turto sunaikinimą. 2012-07-06 mama V. A. suruoštą siuntinį įdavė A. N., kad jį nuvestų į Norvegiją ir perduotų jai. Siuntoje buvo įdėti: sezoniniai batai, lygintuvas, keptuvė, rankšluostis, šlepetės, suknelės, 2 maudymosi kostiumėliai, knyga, žurnalai, vaistai, anglų - lietuvių; lietuvių - anglų žodynas, kuriame voke buvo įdėti 2000 Lt, skirtų buto nuomos depozitui sumokėti, maistas. Su A. N. buvo susitarta, kad jie susitiks ir jai perduos daiktus. Kartu su A. N. automobiliu vyko jo brolis V. N. bei O. J.. A. N. su broliu ir jo drauge grįžo atgal į Lietuvą ir jai neperdavė siuntinio.A. N. su broliu planavo grįžti atgal į Norvegiją, todėl jos siuntinį kartu su savo daiktais padėjo pas savo mamą A. N.. Ji grįžusi iš Norvegijos rugpjūčio 23 d. pasigedo savo daiktų. Paklausus mamos V. A., kur yra siuntinys, kurį turėjo jai atvežti į Norvegiją, pasakė, kad jo niekas negrąžino. Tada ji paskambino A. N. ir paprašė, kad atvežtų siuntinį, kurį turėjo pristatyti į Norvegiją. Po kiek laiko sulaukė A. N. skambučio, kad nuėjęs pas mamą A. N., siuntinio neberado ir jo mama teigė, kad apie jį nieko nežinanti. Grįžęs į savo namus, iš sūnaus A. N. sužinojo, kad jis matė kaip siuntinį sudegino O. J., bei V. N.. Todėl už sunaikintus daiktus prašo iš atsakovių priteisti 3613,00 Lt turtinės žalos ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

A. O. J į posėdį neatvyko, jos interesus atstovauja adv. R. J.. Iš atsakovės gautas atsiliepimas, kuriame ji nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovės adv. R. J. prašo ieškinį atmesti, nes atsakovei O. J. siuntinys nebuvo patikėtas, ji jo nevežė ir apie jį nieko nežinojusi. Prašo priteisti iš ieškovės atstovavimo išlaidas.

A. V. N su ieškinio reikalavimu nesutinka ir pareiškė, kad jokio siuntinio nėra mačiusi, tuo labiau jo naikinusi sudeginant. Jos ir vyro A. N. santykiai šiuo metu labai įtempti, nes ruošia dokumentus skyryboms. Ieškovės A. P. ieškinį jos atžvilgiu prašo atmesti.

Liudytojas A. N. parodė, kad praėjusią vasarą jis kartu su broliu ir jo drauge važiavo į Norvegiją ieškoti darbo. Važiuojant ten jam ieškovės motina įdėjo siuntinį nuvežti A. P.. Jie darbo negavo ir po savaitės grįžo atgal į Raseinius. Siuntinio A. P. neatidavė, nes nesusitiko. Jis parvežtą siuntinį su taše paliko savo motinos namuose. Tašė išbuvo pas mamą apie savaitę laiko. Po savaitės laiko, jam paskambino A. P. ir paprašė atvežti tašę su daiktais Jis tašės pas mamą nerado, o kai jos paklausė, ji atsakiusi, kad jos nematė ir apie ją nžino. Jam sūnus pasakęs, kad tašę kieme sudegino jo mama ir O. J.. Jis taip pasakė A. P..

Liudytojas A. N. parodė, kad jis matė tašę virtuvėje su ten buvusiais daiktais:valgiu, suknele,knygomis.Jam pasakė, kad tašė yra A. P..Kai tėvas jo paklausė kur tašė, jis nepagalvojęs pasakė, kad sudegino mama su O, tačiau jis tikrai nematė, kad tašę kas būtų sudeginęs. Kur tašė dingo iš močiutės manų jis nematė.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Civiliniame procese galiojantį ginčo šalių rungimosi principą (CPK 12 straipsnis), taip pat bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Taigi ieškovė turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimo pagrindu, o atsakovės turi įrodyti aplinkybes, kuriomis atsikerta į joms ieškovės reiškiamą reikalavimą. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas arba atsikirtimas, teismas pripažįsta jas neįrodytomis.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė, pareiškusi atsakovėms reikalavimą atlyginti turtinę žalą, patirtą dėl sunaikinto turo, turi įrodyti, kad turtas buvo atsakovių sunaikintas, t. y. neteisėtus atsakovių veiksmus, taip pat žalos dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovių veiksmų ir atsiradusios žalos. Atitinkamai atsakovės, atsikirsdamos į ieškovės reikalavimą, turi pateikti įrodymus, paneigiančius jų kaltę, taip pat patvirtinančias aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu.

Ieškovė reikalavimą atlyginti turtinę žalą grindžia savo paaiškinimais, kad atsakovės sunaikino jos 3613,00 litų vertės turtą.

Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis

Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo iš esmės dėl to, kad, ieškovei teigiant, jog būtent atsakovės sunaikino jos turtą ir taip padarė reikalaujamą atlyginti turtinę žalą, atsakovės kategoriškai su tuo nesutinka, teigdamos, kad siuntinys niekada nebuvo patikėtas atsakovėms, jos jo nematė ir apie jį nieko nežinojo.

Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. A. O. J ir V. N. niekada nebuvo patikėtas ieškovės nurodytas turtas, jos apie jo buvimą nieko nežinojo.Apklausti liudytojai A. N. parodė, kad turtas buvo patikėtas jam, o apie turto sudeginimą liudytojas A. N. nurodė, kad nematė ir nieko apie tai nežino. Ieškovė savo ieškinio neįrodė. Ieškinys atmestinas.

Iš ieškovės priteistinos atsakovei O. J. turėtos bylinėjimosi išlaidos, bei teismo turėtos pašto išlaidos (LR CPK 88, 93, 83 str.).

Vadovaujantis LR CPK 259, 263, 264, 270 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P. ieškinį atsakovėms O. J., V. N. dėl turto sunaikinimo atmesti kaip neįrodytą.

Priteisti iš A. P. advokato atstovavimo išlaidas 1300Lt.(vienas tūkstantis tris šimtus Lt) 27,64 Lt(dvidešimt septynis Lt. 64 ct.) pašto išlaidų į valstybės pajamas, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vidutė Micevičienė