Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Adolfina Simaitienė Baudž. byla Nr. 1A–611-174/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.29.3.; 2.1.7.4.1.; 1.1.8.10. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2010 m. spalio 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. U. (S. U.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-02 nuosprendžio, kuriuo S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – 30 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, be to, prie šios subendrintos bausmės iš dalies pridėta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė, ir nustatyta galutinė subendrinta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime būtas laikas nuo 2010 m. gegužės 27 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuspręsta panaikinti.

Priteista iš S. U. 253,29 Lt turtinės žalos atlyginimo V. S. (V. S.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. U. nuteistas už tai, kad jis viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, tai yra jis 2009-11-09, apie 18 val., prie Statybininkų pr. 25-o namo, Klaipėdos m., iš V. S. striukės vidinės kišenės pagrobė jo „Swedbanko“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), nuo rankos pagrobė laikrodį „Elgin“, tuo padarė nukentėjusiajam 1 200 Lt turtinę žalą.

Be to, S. U. pagrobė fizinio asmens dokumentą, tai yra jis 2009-11-09, apie 18 val., prie Statybininkų pr. 25-o namo, Klaipėdos m., iš V. S. striukės vidinės kišenės pagrobė jo pensijos gavėjo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, S. U. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, tai yra jis 2009 m. lapkričio 9 d., apie 18 val., prie Statybininkų pr. 25-o namo, Klaipėdos m., anksčiau minėtos vagystės metu neteisėtai įgijo ir prie savęs laikė V. S. „Swedbanko“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, S. U. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti, tai yra jis 2009 m. lapkričio 9 d. 18.28 val. parduotuvėje „Iki Eglė“, esančioje Taikos pr. 109, Klaipėdoje, pateikė neteisėtai įgytą V. S. banko mokėjimo kortelę ir įsigijo prekių už 36,38 Lt;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009-11-09 18.35 val. prekybos centre ,,Rimi 53“, esančiame Taikos pr. 101, Klaipėdoje, pateikė neteisėtai įgytą V. S. banko mokėjimo kortelę ir įsigijo prekių už 58,74 Lt;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009-11-09 18.45 val. parduotuvėje „Grūstė 18“, esančioje Taikos pr. 81, Klaipėdoje, pateikė neteisėtai įgytą V. S. banko mokėjimo kortelę ir apgaule įsigijo prekių už 103,18 Lt;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009-11-09 18.51 val., parduotuvėje „Norfa“, esančioje Baltijos pr. 101, Klaipėdoje, pateikė neteisėtai įgytą V. S. banko mokėjimo kortelę ir įsigijo prekių už 44,99 Lt;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009-11-09 18.53 val. parduotuvėje „Norfa“, esančioje Baltijos pr. 101, Klaipėdoje, pateikė neteisėtai įgytą V. S. banko mokėjimo kortelę ir įsigijo prekių už 10 Lt;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009-11-09, apie 19.12 val., parduotuvėje „Rimi“, esančioje prekybiniame centre „Arena“, Taikos pr. 64, Klaipėdos m., kasoje Nr. 12, pateikė neteisėtai įgytą V. S. mokėjimo kortelę ir pasikėsino įgyti prekių už 62,17 Lt, tačiau jų neįgijo, nes kortelė buvo blokuota.

Be to, S. U. apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra jis 2009-11-09 18.28 val. parduotuvėje „Iki Eglė“, adresu Taikos pr.109, Klaipėda, neteisėtai panaudodamas V. S. banko mokėjimo kortelę, apgaule savo naudai įsigijo prekių už 36,38 Lt;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2009-11-09 18.35 val. prekybos centre ,,Rimi 53“, adresu Taikos pr. 101, Klaipėda, neteisėtai panaudodamas V. S. banko mokėjimo kortelę apgaule savo naudai įsigijo prekių už 58,74 Lt;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2009-11-09 18.45 val. parduotuvėje „Grūstė 18“, adresu Taikos pr. 81, Klaipėda, neteisėtai panaudodamas V. S. banko mokėjimo kortelę apgaule savo naudai įsigijo prekių už 103,18 Lt;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2009-11-09 18.51 val. parduotuvėje „Norfa“, adresu Baltijos pr. 101, Klaipėda, neteisėtai panaudodamas V. S. banko mokėjimo kortelę apgaule savo naudai įsigijo prekių už 44,99 Lt;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2009-11-09 18.53 val. parduotuvėje „Norfa“, adresu Baltijos pr. 101, Klaipėda, neteisėtai panaudodamas V. S. banko mokėjimo kortelę apgaule savo naudai įsigijo prekių už 10 Lt;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2009-11-09, apie 19.12 val., parduotuvėje „Rimi“, esančioje prekybiniame centre „Arena“, adresu Klaipėdos m., Taikos pr. 64, neteisėtai panaudodamas V. S. banko mokėjimo kortelę pasikėsino įgyti prekių už 62,17 Lt, tačiau jų neįgijo, nes buvo sulaikytas parduotuvės darbuotojų.

Tokiu būdu S. U. apgaule savo naudai įgijo V. S. turto už 253,29 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo kaltės pagal BK 302 straipsnio 1 dalį

Nuteistojo S. U. apeliacinio skundo argumentas, jog ta aplinkybė, kad jis nukentėjusiojo pensijos gavimo pažymėjimą paėmė netyčia, yra jį teisinanti pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog S. U. tyčia pagrobė fizinio asmens dokumentą, tai yra padarė BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Nors apeliantas tvirtina, kad jis nukentėjusiojo pensijos gavimo pažymėjimą iš pastarojo kišenės paėmė netyčia, pažymėjimas jam nebuvo reikalingas, tačiau apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog S. U. tyčia minėtą dokumentą pagrobė iš nukentėjusiojo. Nors apeliantas S. U. apklausiamas ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, jog imdamas iš nukentėjusiojo V. S. kišenės banko mokėjimo kortelę, netyčia paėmė ir pensininko pažymėjimą, tačiau šie jo teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog S. U. tyčia pagrobė nukentėjusiojo pensininko pažymėjimą. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo V. S. pensininko pažymėjimas buvo pastarojo kišenėje kaip atskiras dokumentas, jis nebuvo įdėtas į kurį nors kitą daiktą, kurį imdamas S. U. nebūtų matęs minėto pažymėjimo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu S. U. nepaneigė matęs, jog kartu su banko mokėjimo kortele iš nukentėjusiojo kišenės ištraukęs ir pastarojo pensininko pažymėjimą. Po sulaikymo pas S. U. kartu su kitais daiktais rastas ir V. S. pensininko pažymėjimas. Esant šiems duomenims pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad S. U. tyčia pagrobė iš V. S. kišenės pastarojo pensininko pažymėjimą. Esant šioms aplinkybėms, kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada nuteistojo S. U. kaltės ir jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį klausimu, baudžiamasis įstatymas nuteistajam dėl šios dalies pritaikytas tinkamai, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šios išvados pagrįstumu ir nuteistojo kaltės ar jo veikos kvalifikavimo klausimu daryti priešingas išvadas.

Dėl bausmės skyrimo

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam S. U. atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo nepagrįsti. Skirdamas bausmę nuteistajam, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę bei į bausmės tikslus.

Apeliantas S. U. padarė penkias tyčines nuskalstamas veikas, iš jų keturios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai bei viena – baudžiamasis nusižengimas (BK 11 straipsnio 4 dalis, BK 12 straipsnis). Nuteistasis S. U. anksčiau šešis kartus teistas, iš jų taip pat už nusikaltimus nuosavybei. Teistumas jam nėra išnykęs. Tai rodo nuteistojo negatyvų požiūrį į visuomenę, nenorą laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti. S. U. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog nukentėjusysis savo netinkamu elgesiu sudarė prielaidas nusikalstamų veikų padarymui.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Apylinkės teismas teisingai parinko apeliantui bausmės rūšį. Parinkdamas atitinkamai už atskiras nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes ir arešto bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis S. U. anksčiau ne kartą buvo teistas, taip pat ir už svetimo turto pagrobimą, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, S. U. už padarytas nusikalstamas veikas pagrįstai parinko BK 178 straipsnio 2 dalies, 302 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, ir už BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmę, nes kitų bausmių nepakanka jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas nuteistajam S. U. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį paskyrė atitinkamai laisvės atėmimo ir arešto bausmes, kurios savo dydžiu yra mažesnės negu straipsnių sankcijose numatytas bausmės vidurkis.

Nors nuteistasis S. U. prašo sušvelninti bausmę atsižvelgiant į tai, jog jis iš pradžių neturėjo tikslo apvogti nukentėjusįjį, jo nemušė ir neįžeidinėjo, pastarąjį rado gulintį ant žemės, priėjo norėdamas jį pakelti, ir tik vėliau nutarė jį apvogti, tačiau šis apelianto skundo argumentas nepateisina jo nusikalstamo elgesio ir nepaneigia pastarojo atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Be to, kaip minėta, skirdamas bausmę S. U. teismas, be kita ko, atsižvelgė ir į tą aplinkybę, jog paties nukentėjusiojo elgesys sudarė prielaidas nusikalstamų veikų padarymui. Nors apeliantas prašo atsižvelgti ir į tai, jog jis grąžino pagrobtus daiktus nukentėjusiajam, tačiau tai lėmė objektyvios priežastys, nes po sulaikymo pas S. U. buvo rasti iš nukentėjusiojo pagrobti daiktai, taigi pagrobtus daiktus jis privalėjo grąžinti.

Pirmosios instancijos teismas savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nuosprendyje pateikti išsamūs bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai, todėl švelninti nuteistajam S. U. paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-02 nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo S. U. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. U. apeliacinį skundą atmesti.