Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui B. K., jos atstovui advokatui Kaziui Vainorui,

išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 172 ⁹ str. 1 d., 41 ⁴ str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. K., 2016-03-17 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyresnioji specialistė V. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. VMI-03P-54465114-16 pagal LR ATPK 172 ⁹ str. 1 d už tai, kad 2015 m. sausio 10 d. 10.00 val. – 2016 m. kovo 17 d., 10.00 val. Tauragės r. sav., UAB (duomenys neskelbtini) direktorė B. K. neužtikrino, kad UAB (duomenys neskelbtini), pradėjusi vykdyti veiklą (sandėlis) nuo 2015-06-01, adresu (duomenys neskelbtini). sav., neinformavo Tauragės AVMI apie pasikeitusius mokesčių mokėtojų registravimo duomenis, t.y. nepatikslino formos FR 0791A apie juridinio asmens struktūrinių padalinių duomenų papildymą/pakeitimą, nurodant veiklos vykdymo vietos adresus – (duomenys neskelbtini), (nuo 2015-06-01) ir (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu bendrovės direktorė B. K. kaltinama pažeidusi LR Mokesčių administravimo įstatymo 45 str. 1 punkto, 46 straipsnio 2 punkto, VMI prie LR finansų ministerijos viršininko 2004-12-15 įsakymu Nr. VA-189 patvirtintų ,,Juridinio asmens registravimo mokesčių mokėtojų registre duomenų papildymo/pakeitimo“ taisyklių 4,5 ir 7 punktų reikalavimus.

Be to, B. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41 ⁴ str. 3 d. už tai, kad B. K. neužtikrino, kad visas darbuotojams mokamas darbo užmokestis būtų įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą. Išanalizavus UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus dokumentus, bei, remiantis vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose dirbusio D. K. raštu pateikta informacija, nustatyta, kad per 2015 m. rugsėjo – spalio mėnesį, jam Klaipėdos padalinio vadovė S. K., adresu (duomenys neskelbtini), išmokėjo bendrą 80,00 Eur darbo užmokesčio sumą, kuri nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą. Išanalizavus UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus dokumentus, bei, remiantis vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose dirbusio M. K. raštu pateikta informacija, nustatyta, kad per 2015 m. sausio – gruodžio mėn. jam direktoriaus pavaduotojas R. K. ir direktorė B. K., adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išmokėjo bendrą 825,00 darbo užmokesčio sumą, kuri nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą. Išanalizavus UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus dokumentus, bei, remiantis vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose dirbusio V. G. raštu pateikta informacija, nustatyta, kad per 2015 m. sausio – 2016 m. sausio mėn. jam direktoriaus pavaduotojas R. K., adresu (duomenys neskelbtini), išmokėjo bendrą 806,25 Eur darbo užmokesčio sumą, kuri nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą. UAB (duomenys neskelbtini) direktorė B. K. neužtikrinusi, kad visas bendrovės darbuotojams mokamas darbo užmokestis būtų įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą, pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. nuostatas, t. y. jos vadovaujamoje bendrovėje 3 vairuotojų – ekspeditorių pareigose dirbusiems darbuotojams, t. y. D. K., V. G. ir M. K. per 2015 m. sausio – 2016 m. sausio mėn., bendrovės veiklos vykdymo vietose, esančiose adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo išmokėta bendra 1711,25 Eur darbo užmokesčio suma, kuri nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą.

R. K. neprisipažino dėl padarytų pažeidimų ir parodė, kad galvojo, jog sandėlis nėra struktūrinis padalinys, nes ten nėra darbuotojų. Paaiškino, kad sandėlį nuomojasi ir ten laiko siuntas. VMI yra pateikti duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini), nurodyti adresai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), jie anksčiau nuomojosi siuntoms laikyti, nes užsiima skubių siuntų pervežimu, yra ,,DPD Lietuva“ partneriai, o nuo 2015-06-01 išsikėlė į didesnes patalpas, į (duomenys neskelbtini). Ten laiko tik siuntas, kurias nusiveža, surūšiuoja ir išveža, ten niekas nevyksta, visą dieną būna užrakinta. (duomenys neskelbtini), esančio sandėlio nebuvo nurodžiusi VMI, nes galvojo, kad tai nėra struktūrinis padalinys. Ten nebūdavo visą dieną. Ryte nuvažiuodavo, pasikraudavo ir išvažiuodavo. Šiai dienai sandėlis deklaruotas, nes VMI rekomendavo tai padaryti. Dėl neapskaityto darbo užmokesčio nesutinka. D. K. buvo atleistas 2015-12-31, V. G. atleistas 2016 m., o D. K. atleistas 2014 m. ar 2015 m. metų pabaigoje. Šiuo metu jie nedirbantys, išėjo savo noru. M. K. ir V. G. vežiojo greitas siuntas, o D. K. dirbo kitu profiliu. M. K. atleido pagal jo paties prašymą. Jis buvo konfliktinis žmogus, atleidimo dieną jis pakriko, keikėsi, grasino primušti, sakė, kad atkeršys. Po to, apsilankė darbo inspekcija, padarė patikrinimą, o paskui dar M. K. padavė ją į teismą dėl neteisėto atleidimo. Su D. K. santykiai buvo normalūs, o V. G. irgi buvo nepatenkintas darbu, nes automobiliai gesdavo. Priedai prie algos buvo mokami ir jie buvo apskaityti darbo mokėjimo žiniaraštyje. Nuo 2015 metų balandžio mėnesio pradėjo priiminėti įsakymus dėl mokamų priedų visiems darbuotojams, kurie dirbo su skubiomis siuntomis. Su UAB ,,DPD Lietuva“ nuo 2002 m. yra partneriai. Su jais žiūrėdavo rekomendacijas dėl darbo, skaičiuodavo, kiek, kas išvežiodavo siuntų, ir jie rekomenduodavo kokius priedus mokėti. Pagrinde priedai buvo išmokami pavedimais, tik, kai asmenys neturėjo banko kortelių, tada buvo išmokėta per kasą. Iš pradžių M. K. ir V. G. darbo užmokestis buvo mokamas per kasą, paskui pavedimais. D. K. kai pradėjo dirbti taip pat neturėjo banko kortelės, todėl mokėjo grynais, o kai atsidarė sąskaitą, tada mokėjo pavedimais. Nežino kokie pinigai buvo mokami grynais. Mano, kad tai M. K. kerštas. Galvoja, kad jie visi yra susitarę. Ji pati išmokėdavo pinigus per kasą, nes kasininkės neturėjo. Buhalterė įmonėje buvo. R. K. nemokėjo pinigų. Iš žiniaraščių matyti, kad D. K. 2011 m. rugsėjo mėnesį buvo mokama grynais. Jam buvo išmokėti gryni pinigai per kasą ir yra jo parašas, kur parašai, ten pinigai išmokėti per kasą. Kur numeriai - ten daryti pavedimai. 2012 m. sausio-birželio mėnesiais taip pat išmokėti pinigai per kasą. Kad būtų išmokėjusi 80 eurų sumą, kurių nebūtų įtraukusi į žiniaraščius, tokių pinigų nėra. M. K. 2015 m. sausį buvo išmokėta per kasą, yra jo parašas, 2015 m. vasarį sumokėta per kasą, 2015 m. kovą taip pat sumokėta per kasą grynais pinigais. Su bylos medžiaga yra susipažinusi. Nepatvirtina M. K. parodymų. Viskas buvo daroma oficialiai pagal darbo užmokesčio žiniaraščius, t. y. 435 eurų alga plius priedas, kiekvieną mėnesį gaudavosi skirtingai. 435 eurų alga yra pagal darbo sutartį, o priedas matosi jau pridėtas prie algos ir taip kiekvieną mėnesį. V. G. prie darbo užmokesčio taip pat buvo priskaičiuotas priedas. Su V. G. parodymais nesutinka, nes viskas buvo mokama pagal darbo žiniaraščius. Operatyvinio patikrinimo metu buvo apklausta daugiau įmonės darbuotojų, bet jų paaiškinimų byloje nėra ir nežino kodėl. VMI neužfiksavo neapskaitytų įmonės pinigų fakto. Nebuvo pagrindo darbuotojams mokėti neapskaitytų pinigų. D. K. nebuvo mokama priedų, nes jis dirbo su laiškais, o ne su siuntomis. Surašius 2016-03-15 operatyvaus patikrinimo medžiagą, mokesčių inspekcijos darbuotoja apie priedus nieko neklausė, klausė tik dėl struktūrinio padalinio, kodėl ji jo nedeklaravo. Taip pat klausė, kodėl įmonėje yra darbuotojai, kurie dirba ne pilną darbo dieną, ji pasakė, kad dirba pagal poreikį.

Liudytoja V. P. parodė, kad dirba Klaipėdos VMI, vyriausiąja specialiste. B. K. įmonėje buvo tikrinamas neapskaityto darbo užmokesčio faktas. Pradžioje B. K. įmonėje buvo atliktas kontrolinis paslaugos pirkimas, tačiau pajamos buvo apskaitytos ir išduotas kvitas. Administracinio teisės pažeidimo protokolą B. K. surašė remiantis atleistų darbuotojų paaiškinimais, rado neatitikimų tarp išmokėtų per kasą ir bankiniu pavedimu pinigų sumų. Be buvusių B. K. darbuotojų paaiškinimų, kitų dokumentų nėra. Neapskaitytas D. K., M. K., V. G. darbo užmokestis buvo nustatytas iš jų paaiškinimų ir išvestas neapskaityto darbo užmokesčio sumos vidurkis. Iš kokių lėšų B. K. mokėjo neapskaitytą darbo užmokestį darbuotojams, ji nurodyti negali. Ar jai buvo pateikti įsakymai dėl priedų prie atlyginimų paskyrimo, ji pasakyti negali. Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai jai buvo pateikti ir juose nebuvo rasta, kad darbo užmokestis protokole nurodytiems asmenims protokole nurodytu laikotarpiu buvo mokamas grynais pinigais per kasą. Iš R. K. paaiškinimą paėmė surašiusi operatyvaus patikrinimo pažymą. Surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą B. K., B. K. nurodė paaiškinimus dėl pažeidimų duosianti teisme, tačiau protokole šito neužfiksavo. Žodiškai R. K. neigė padariusi teisės pažeidimus. R. K. aiškino, kad galimai su ja nori susidoroti buvęs darbuotojas. Atliekant patikrinimą turėjo informaciją, kad UAB (duomenys neskelbtini) mokamas neapskaitytas darbo užmokestis. Papildomai apklausta V. P. parodė, kad nepatvirtina G. K. ir S. K. nurodytų aplinkybių teisme, kad ji G. K. rašant paaiškinimus apie D. K. mokėtą darbo užmokestį ir S. K. rašant paaiškinimą apie tai, ar ji yra mokėjusi grynais pinigais darbuotojams, jiems paaiškinimo teksto nediktavo ir nenurodė ką rašyti, paaiškinimo aplinkybes šie asmenys nurodė patys.

Liudytojas M. K. parodė, kad R. K. pažįsta, dirbo jos įmonėje (duomenys neskelbtini). Dirbo vienus metus ir vieną mėnesį vairuotoju ir baigė darbą 2015-12-31. Buvo atleistas iš darbo. Dabar vyksta teisminis nagrinėjimas dėl jo atleidimo iš darbo pagrindo, nes jį atleido tada, kada pati direktorė norėjo. 2016-02-25 duotus paaiškinimus mokesčių inspekcijos darbuojai tvirtina. Darbo užmokestį mokėjo dalį pavedimu, o dalį į rankas. Mokėjimo sistemos nesuprato. Priedą prie atlyginimo turėjo mokėti, o ar mokėjo nežino. Didesnė dalis užmokesčio buvo pervedama į banką. Dažniausiai į rankas darbo užmokestį mokėjo R. K., kartais pati direktorė, o pagal kokius skaičiavimus jis nežino. Algalapių negaudavo. Grynų pinigų suma kisdavo. Dėl priedų mokėjimo įsakymų nepasirašė. Suma būdavo nuo 50 Eur iki 100 Eur. Kai atleido iš darbo jis nesupyko ir į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl patikrinimo nesikreipė.

Liudytojas D. K. parodė, kad R. K. buvo jo darbdavys. Dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju keturis metus. Nebedirba nuo 2015-10-22, išėjo iš darbo savo noru, nes išvyko į Jungtinę Karalystę. Jį apklausė mokesčių inspekcijos darbuotoja. Paaiškinimai neteisingi, nes parašė tai, ką jam diktavo mokesčių inspekcijos atstovė. Ne visus klausimus buvo gerai supratęs, todėl paaiškinime yra netikslumų dėl darbo užmokesčio, t. y. kad gaudavo pavedimu ir į rankas. Buvo toks atvejis kai jis neturėjo banko kortelės ir gavo grynais pinigais. Nesutinka, kad gaudavo grynais pinigais 50 Eur. Jam taip liepė parašyti. Teigia, kad kai turėjo banko kortelę toliau visus pinigus gaudavo tik pavedimu. Neprisimena ar už gautus grynus pinigus tada pasirašė. Priedų nėra gavęs nė vieno karto ir apie įsakymus kuriais buvo skiriami priedai nieko nežino.

Liudytoja S. K. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos skyriaus vadove. R. K. jos tiesioginė vadovė. Jos pagrindinė užduotis - organizuoti darbą. Darbo užmokestį tvarko A. V.. Nieko nežino apie grynų pinigų mokėjimą žmonėms. Iš darbuotojų pažįsta D. K.. Jei kada ir išmokėjo grynus pinigus D. K. tai tik su žiniaraščiu, kai dar neturėjo banko kortelės. Dabar to fakto neatsimena. 2016-03-07 ją apklausė mokesčių inspektorė. Tada buvo pasimetusi, todėl prirašė nesąmonių. Mokesčių inspekcijos atstovė neleido jai pagalvoti, ką ji liepė tą ir parašė. Negali tvirtinti, kad taip buvo 2015 metais. Kaip pasakė rašyti, taip ir užrašė. Per siuntų tarnybą buvo perduoti pinigai pagal žiniaraštį. Dėl D. K. mokėtų pinigų parašė tai, ką padiktavo pareigūnai.

Liudytojas R. K. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Atsakingas už DPD siuntinių vežimo veiklą. Atlyginimą darbuotojai gauna pavedimais, jei neturi kortelės - pagal algalapį. V. G. buvo keletą kartų išmokėjęs pagal algalapį kai jis pradėjo dirbti. Mokėjo tiek, kiek nurodyta algalapyje. Vairuotojams – ekspeditoriams buvo mokami priedai. Mokesčių inspekcijos atstovė su juo nieko nesiaiškino. M. K. nėra mokėjęs grynų pinigų. M. G. nėra išmokėjęs pinigų be jo parašo, grynais pinigais išmokėjo tik vieną ar du kartus. Dabar mokama tik pavedimais į korteles. Su M. K. ir V. G. santykiai kol dirbo buvo geri. Jie išėjo iš darbo savo noru, ant jų nepyksta.

Liudytoja E. B. parodė, kad B. K. yra jos direktorė. Dirba Tauragės skyriaus vadovės pareigose devynis metus. Kai direktorė atleido M. K. pastarasis labai keikėsi, iškoliojo direktorę, norėjo mušti, buvo baisu. Sakė, kad taip nepaliks ir teks pasigailėti dėl jo atleidimo. Atlyginimai yra mokami į korteles arba grynais pinigais tiems kas neturi banko kortelių. Papildomas atlyginimas vairuotojams pravedamas taip pat į korteles. Priedas yra kintantis, priklauso nuo darbo.

Akistatos metu tarp V. P. ir S. K., liudytoja S. K. parodė, kad ji klausė V. P. ką rašyti ir tvirtina, kad V. P. diktavo ką rašyti. V. P. neigė tokius paaiškinimus.

Iš 2016 m. kovo 7 d. faktų fiksavimo pažymos matyti, kad joje nustatyta, jog patikrinimo metu S. K. raštu nurodė, kad grynuosius pinigus Deividui išmokėjo keletą kartų. Kiek išmokėjo jam 2015 metais grynais pinigais nepamena. Grynuosius pinigus, kurie turėjo būti išmokėti Deividui per siuntų tarnybą perduodavo vadovė B. K.. Taip pat nustatyta, kad EKA profilaktinė patikra atlikta 2015-04-02. Nustatyta, kad žurnale dienos ,,Z“ ataskaitos už laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2016-02-23 nepatvirtintos atsakingo asmens parašais už laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2016-02-23 parašu nepatvirtintos žurnalo 24 skiltys.

Iš 2016-02-24 faktų fiksavimo pažymos matyti, kad buvo atliktas UAB (duomenys neskelbtini) operatyvus patikrinimas. Patikrinimo metu atliktas kontrolinis paslaugos pirkimas. Patikrinimo metu su EKA dirbusi vadybininkė D. V. gautus iš klientų pinigus apskaitė EKA ir išdavė kvitą Nr. 004.

Iš B. K. rašytinio paaiškinimo matyti, kad darbuotojai dirba nepilną darbo dieną, nes mažėjant korespondencijos kiekiui, mažėja darbo krūvis darbuotojams. Nuo 2016 metų, sausio, vasario mėnesio buvo atleisti šeši darbuotojai. Įmonė nuomoja negyvenamas patalpas (duomenys neskelbtini), siuntų sandėliavimui ir rūšiavimui. Toje vietoje veikla nevyksta, visą dieną patalpos užrakintos. Mano, kad pagalbinės patalpos nėra struktūrinys padalinys, todėl ir nepateikė deklaracijos VMI.

Iš S. K. rašytinio paaiškinimo matyti, kad darbuotojams dirbantiems Klaipėdos padalinyje išmokėdavo grynais pinigais (atsiskaitymus), kuriuos per siuntų tarnybą perduodavo direktorė. Siuntose buvo įdėti pinigai su užrašu kam ir kokią sumą sumokėti. Už ką buvo mokami pinigai nežino. 2015 metais darbuotojui D. K. kelis kartus perdavė grynus pinigus, kokia tai buvo suma ir kiek kartų mokėta neatsimena.

Iš V. G. rašytinio paaiškinimo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti sudaręs rašytinę darbo sutartį vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose. Darbo užmokestį gaudavo bankiniais pavedimais ir grynais pinigais. Darbo užmokestį grynais pinigais nuo 50 iki 100 eurų išmokėdavo R. K. iki sekančio mėnesio 10 dienos. Už darbo užmokestį grynais pinigais nereikėdavo pasirašyti. Oficialius darbo užmokestis buvo mokamas bankiniais pavedimais.

Iš D. K. rašytinio paaiškinimo matytis, kad pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) sudaręs rašytinę darbo sutartį vairuotojo ekspeditoriaus pareigose. Į jo pareigas įeidavo siuntų išvežiojimas. Darbo užmokestis buvo mokamas banko pavedimais ir grynais. Nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio darbo užmokestis grynais pinigais sudarydavo ne mažiau kaip 30 eurų už mėnesį, daugiausia gaudavo 50 eurų. Už darbo užmokestį gautą grynais pinigais nepasirašydavo. Darbo užmokestį grynais pinigais išmokėdavo S. K..

Iš M. K. rašytinio paaiškinimo matytis, kad UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti vairuotojo ekspeditoriaus pareigose ir jam buvo mokamas 435 Eur darbo užmokestis. Darbo užmokestis buvo mokamas bankiniais pavedimais ir grynais pinigais. Nuo įdarbinimo pradžios jam būdavo mokami priedai, ne mažiau kaip 50 eurų ir už gautus priedus niekada nereikėdavo pasirašyti. Priedą išmokėdavo direktorė B. K. arba sandėlio vadovas R. K..

Iš darbo sutarčių matyti, kad V. G. 2013 m. lapkričio 8 d. sudarant darbo sutartį buvo nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas, nuo 2015-01-01 darbo sutartis pakeista ir buvo mokamas 580 Eur atlyginimas, o nuo 2016-02-11 nutraukta pagal LR DK 125 str. 1 d. šalių susitarimu. M. K. 2014-11-27 sudarant darbo sutartį nustatytas 1400 Lt atlyginimas, nuo 2015-01-01 435 Eur atlyginimas, nuo 2015-12-01 darbo sutartis pakeista ir buvo mokamas 850 Eur atlyginimas, nuo 2015-12-31 darbo sutartis nutraukta pagal LR DK 127 str. 1 d. pačiam prašant. D. K. 2011-09-07 sudarant darbo sutartį buvo nustatytas minimalus darbo užmokestis, o nuo 2015-10-22 darbo sutartis nutraukta pagal LR DK 127 str. 1 d. pačiam prašant.

Iš negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių matyti, kad 2015-04-20 UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujama D. D. ir DPD Lietuva, atstovaujamas UAB (duomenys neskelbtini) sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. 2009-07-02 UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujama M. A. ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujama B. K. sudarė 160 km. metrų ploto sandėliavimo patalpų, esančių Laisvės g. 85G, Tauragėje, nuomos sutartį.

Iš priskaitymų ir išskaitymo žiniaraščių, Darbo užmokesčio mokėjimo nurodymų bylos duomenų peržiūros matyti, kada ir kokios sumos buvo išmokamos darbuotojams.

Iš įsakymų dėl priedų prie atlyginimų matyti, kad V. G. ir M. K. nuo 2015-05-11 buvo mokami priedai.

Iš 2016-03-15 Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (10.2)FR1042-2090 matyti, kad nustatyta, jog per laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki spalio mėn. vairuotojui-ekspeditoriui D. K. buvo išmokėta bendra 80,00 Eur darbo užmokesčio suma, kuri nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą, per laikotarpį nuo 2015 m. sausio mėn. iki gruodžio mėn. vairuotojui ekspeditoriui M. K. buvo išmokėta bendra 825 Eur darbo užmokesčio suma, kuri nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą ir per laikotarpį nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2016 m. sausio mėn. vairuotojui ekspeditoriui V. G. buvo išmokėta bendra 806,25 Eur darbo užmokesčio suma, kuri nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. numato atsakomybę už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vien bendrovės buhalterinės apskaitos neatitikimas asmens paaiškinimui negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. (Vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-1449/2010). Teismo posėdžio metu B. K. kalta neprisipažino, liko nuosekli ir patvirtino savo 2016-03-16 paaiškinime nurodytas aplinkybes. Neneigė, kad mokami priedai, tačiau paaiškino, jog priedai prie algos buvo mokami ir jie buvo apskaityti darbo mokėjimo žiniaraštyje. Nurodė, kad pagrinde priedai buvo išmokami bankiniais pavedimais; tik tuo atveju, kai asmenys neturėjo banko kortelių, tada buvo išmokėta per kasą. Iš pradžių M. K. ir V. G. darbo užmokestis buvo mokamas per kasą, paskui pavedimais. D. K. iš pradžių taip pat neturėjo banko kortelės, todėl mokėjo grynais, o kai atsidarė sąskaitą, tada mokėjo pavedimais. Darbuotojams priedai buvo skiriami įsakymais. Viskas buvo mokama oficialiai pagal darbo užmokesčio žiniaraščius. Nors liudytojas D. K. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad darbo užmokestis buvo mokamas banko pavedimu ir grynais pinigais, kurių suma sudarydavo ne mažiau kaip 30 Eur per mėnesį, tačiau apklaustas teismo posėdžio metu nepatvirtino fakto dėl įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo ir nurodė, kad jo rašytinis paaiškinimas neteisingas. Nurodė, kad parašė tai, ką jam diktavo mokesčių inspekcijos atstovė. Ne visus klausimus buvo gerai supratęs, todėl paaiškinime yra netikslumų dėl darbo užmokesčio, t.y. kad gaudavo pavedimu ir į rankas. Grynais pinigais į rankas gaudavo tik tada kai neturėjo banko kortelės. S. K. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad darbuotojams dirbantiems Klaipėdos padalinyje išmokėdavo grynais pinigais (atsiskaitymus), kuriuos per siuntų tarnybą perduodavo direktorė. Tačiau teismo posėdžio metu liudytoja S. K. paneigė grynųjų pinigų išmokėjimo faktą ir parodė, kad jei kada ir išmokėjo grynus pinigus tai tik su žiniaraščiu, kai dar darbuotojai neturėjo kortelės, bei pažymėjo, kad jos paaiškinimas nėra teisingas, nes kai ją apklausė mokesčių inspekcijos atstovė ji buvo pasimetusi, jai neleido pagalvoti ir rašė tai, ką padiktavo pareigūnė. Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą neapklausė R. K. ir jo rašytinio paaiškinimo byloje nėra, tačiau teisminio nagrinėjimo liudytojas R. K. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai darbo užmokestį ir priedus gauna pavedimais, o jei neturi kortelės – grynais pinigais pagal algalapį ir darbuotojui pasirašant. Liudytoja E. B. patvirtino, kad atlyginimai darbuotojams yra mokami į korteles arba grynais pinigais tiems, kas neturi banko kortelių. Priedas, kuris yra kintantis, vairuotojams taip pat pravedamas į korteles. Buvęs darbuotojas liudytojas V. G. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad darbo užmokestį gaudavo bankiniais pavedimais ir grynais pinigais. Už darbo užmokestį išmokamą grynais pinigais nereikėdavo pasirašyti, o oficialus darbo užmokestis buvo mokamas bankiniais pavedimais. Tačiau į teismo posėdį minėtas liudytojas neatvyko ir apklausti jo nebuvo galimybės, nes jis dirba vairuotoju ekspeditoriumi ir buvo išvykęs į komandiruotę. Vienintelis liudytojas M. K. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu tvirtino, kad jam nuo įdarbinimo pradžios buvo mokamas darbo užmokestis bankiniais pavedimais, o priedai, kurie siekdavo ne mažiau kaip 50 Eur išmokami grynais pinigais. Tačiau teismas negali liudytojo M. K. duotų parodymų vertinti kaip nešališkų ir objektyvių, nes iš jo paties, bei R. K. duotų paaiškinimų galima daryti išvadą, kad tarp jų gali būti susiklostę konfliktiniai santykiai. Pats M. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad tebesitęsia teisminis procesas tarp jo ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl jo atleidimo iš darbo. R. K. nurodė, kad M. K. atleidimo dieną elgėsi neadekvačiai ir grasino. E. B. taip pat patvirtino, kad M. K. atleidimo dieną labai keikėsi, iškoliojo direktorę, sakė, kad taip nepaliks ir teks pasigailėti dėl jo atleidimo.

Pažymėtina, kad iš liudytojos V. P. parodymų ir 2016-02-24 faktų fiksavimo pažymos matytis, kad 2016-02-24 UAB (duomenys neskelbtini) buvo atliktas kontrolinis paslaugos pirkimas, tačiau pajamos buvo apskaitytos ir išduotas kvitas.

Be to, iš byloje esančių D. K., V. G., M. K. rašytinių paaiškinimų matyti, kad nėra galimybės nustatyti, kokia konkreti pinigų suma, kada sumokėta, ir kas konkrečiai atitinkamu metu mokėjo. Tą faktą atspindi ir operatyvaus patikrinimo pažymoje lentelėse pateikta neapskaityto darbo užmokesčio suma, kuri kaip paaiškino V. P. buvo nustatyta tik iš asmenų paaiškinimų išvedant sumos vidurkį. Nei R. K. nei B. K. neneigė, kad darbo užmokestis buvo mokamas ne tik bankiniais pavedimais, bet ir grynais pinigais. Tačiau nurodė, kad darbo užmokestis buvo išmokamas pagal žiniaraščius, ir grynais pinigais tik tada kai darbuotojai neturėdavo sąskaitų banke.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose reiškiamas kaltinimas padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. (darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinę apskaitą išmokėjimas) numatytą teisės pažeidimą, turi būti laikomasi tokios įstatymo taikymo praktikos, kad šis pažeidimas turi būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, taip pat – kad tokiose bylose kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-13 nutartis administracinėje byloje N143-614/2008; 2007-12-29 nutartis administracinėje byloje N10-2044/2007; 2007-08-16 nutartis administracinėje byloje N5-1428/2007 ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad vien operatyvaus patikrinimo metu UAB (duomenys neskelbtini) buvusių ir esamų darbuotojų duoti paaiškinimai bei parodymai teisme negali būti laikomi pakankamais įrodymais, patvirtinančiais aplinkybę, jog B. K. išmokėjo trims asmenims darbo užmokestį, kuris nebuvo įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą. Buvęs bendrovės darbuotojas D. K. ir tebedirbanti darbuotoja S. K. teismo posėdyje paaiškino tokių parodymų pakeitimo priežastis. Teismas negali vadovautis vien tik liudytojų M. K. duotais parodymais ir V. G. rašytiniu paaiškinimu, nes pastarojo apklausti teismo posėdyje nepavyko, o M. K. parodymai, kaip jau minėta, negali būti laikytini objektyviais ir nešališkais. Tiesioginių įrodymų, neginčijamai pagrindžiančių neapskaityto įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose darbo užmokesčio mokėjimo faktą, byloje nėra. Galima turėti tam tikrų abejonių dėl B. K. kaltės, taip pat galima daryti prielaidą, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams galimai buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, tačiau kaip ne kartą pasisakyta teismų praktikoje, bet kokios kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismo sprendimas negali būti grįstas prielaidomis. Pilnai neįrodžius aplinkybės, jog buvo išmokėtas darbo užmokestis, neįtrauktas į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, B. K. negali būti pripažinta kalta padarius ATPK 41 ⁴ str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Todėl administracinio teisės pažeidimo byla B. K. atžvilgiu nutrauktina, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 numatyto įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p.).

B. K. taip pat kaltinama padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172⁹ str.1 d.

ATPK 260¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio kodekso 259¹ straipsnyje nurodyti pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašo administracinį nurodymą už tuos administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnių sankcijose numatyta ne didesnė kaip aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų maksimali bauda. ATPK 260¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad administracinis nurodymas negali būti surašomas, jei šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, sankcijoje kaip pagrindinė ar papildoma administracinė nuobauda numatyta kitos rūšies negu bauda administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą). Administracinis nurodymas taip pat negali būti surašomas, jei asmuo pakartotinai per metus padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą atitinkamame šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje, taip pat tuo atveju, jei administraciniu teisės pažeidimu padaryti turtiniai nuostoliai, kurie nėra pilnai atlyginti.

B. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir dėl pažeidimo, numatyto ATPK 172⁹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. ATPK 172⁹ straipsnio 1 dalyje numatytas teisės pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų. Teismas neturi duomenų, kad B. K. būtų pakartotinai per metus padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą atitinkamame šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje, be to, dėl jos veiksmų neatsirado jokių turtinių nuostolių.

Atsižvelgiant į tai, kad B. K. atžvilgiu, administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį, dalyje dėl sumokėto neapskaityto darbo užmokesčio, nutraukta nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, įvykio ir sudėties, B. K. dėl pažeidimo, numatyto ATPK 172⁹ straipsnio 1 dalyje, padarymo galima surašyti administracinį nurodymą. B. K. negali būti užkirsta galimybė pasinaudoti įstatymo jai suteikta teise į administracinio nurodymo surašymą. Kadangi teismas neturi teisės atlikti tokį procesinį veiksmą, todėl byla grąžintina įgaliotai institucijai surašyti B. K. administracinį nurodymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 str. 1 d., 2 p., 3p. 302⁴ str. 1 d., 2 d., teismas,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą B. K. atžvilgiu, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d., įvykio ir sudėties.

Grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai spręsti klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo B. K. pagal ATPK 172⁹ str. 1 d.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Tauragės rajono apylinkės teismą.