Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-231-544/2022

teisėja Rima Šimbelytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00426-2022-1

2022 m. balandžio 20 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1380-400/2022 pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovei A. D., institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu atsisakyta priimti ieškovo ieškinio dalį dėl nustatymo, kad ieškovas E. D. nėra D. D. tėvas, o D. D. nėra E. D. sūnus.

10. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

11. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pripažinta, kad E. D. yra D. D. (bylos nagrinėjimo metu vaiko pavardė buvo K.) tėvas, o D. D. yra E. D. vaikas, sprendė, kad yra pagrindas ieškinio reikalavimą dėl nustatymo, kad E. D. nėra D. D. tėvas, o D. D. nėra E. D. sūnus, atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir vertina, jog apelianto atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 2 dalyje numatyta imperatyvi norma, nustatanti, jog duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima. Teismo sprendimas turi būti įsiteisėjęs ir vėliau nepanaikintas. Bylos medžiaga nustatyta, kad įsiteisėjusiu ir galutiniu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta, kad E. D. yra D. K. (šiuo metu – D. D.) tėvas, o D. K. (D. D.) yra E. D. vaikas. Esant tokioms aplinkybėms, vaiko motinos ar tėvo duomenys iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą dėl motinystės ar tėvystės nustatymo. Taigi, naujos civilinės bylos iškėlimas, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl tėvystės (motinystės) nustatymo, yra negalimas (CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 3.149 straipsnio 2 dalis), ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

13. Apeliantas nurodo, kad teismui nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškinio dalį dėl jos tapatumo su kita nagrinėta byla, nes Panevėžio apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir šioje byloje ieškiniai dėl nustatymo, kas yra vaiko D. D. tėvas, buvo pareikšti skirtingais faktiniais pagrindais, naudojantis skirtingais gynybos būdais. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto vertinimu nesutinka.

14. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje laikomasi nuomonės, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010; kt.).

15. Minėta, kad nustatyta, jog įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta, kad E. D. yra D. K. (šiuo metu – D. D.) tėvas, o D. K. (D. D.) yra E. D. vaikas. Toje byloje dalyvavo tos pačios šalys kaip ir šioje byloje, o jų skirtinga procesinė padėtis neturi esminės reikšmės. Abiejose bylose ieškiniuose nurodomu faktiniu pagrindu įrodinėjama, kas yra to paties vaiko tėvas. Taigi Panevėžio miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu teismo sprendimu baigtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios bylos pagrindinis materialinis reikalavimas pagal savo pradmenis ir esmę yra ir buvo tas pats.

16. Vadovaujantis CPK 4 straipsniu, vieningą teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Šio kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017). Atskirajame skunde apeliantas mini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-1075/2021, kurioje, jo nuomone, teismas, esant toms pačioms (panašioms) bylos aplinkybėms, priėmė kitokį sprendimą ir pateikė kitokį teisinio reglamentavimo aiškinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodomojo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje su šia byla bendra tik tai, kad joje buvo kilęs ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių tėvystės nuginčijimą, tačiau bylos faktinės aplinkybės nustatytos skirtingos nuo šioje byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

17. Pažymėtina, jog šioje apelianto minimoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad, vertinant tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimo pagrįstumą, turi reikšmės tai, kokiu būdu buvo patvirtinta byloje ginčijama tėvystė (įstatyme įtvirtintos prezumpcijos pagrindu, savanorišku pripažinimu ar teismo sprendimu), ar ieškovas ėmėsi veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, kada jam tapo žinoma apie tai, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas. Taip yra todėl, kad tėvystės pripažinimas yra savanoriškas asmens sprendimas tapti tėvu, savanoriškas apsisprendimas prisiimti tėvo vaidmenį ir atlikti tėvo funkcijas vaiko atžvilgiu, t. y. plėtoti socialinę, psichologinę tėvystę. Tokį sprendimą – pareiškimu pripažinti tėvystę – asmuo turi priimti itin atsakingai, įvertinęs visas šio sprendimo teisines pasekmes. Tai lemia, kad tėvystė, pripažinta savanorišku pareiškimu, gali būti nuginčyta tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui (apgaulės, sukčiavimo, suklydimo dėl fakto, kuris nebuvo žinomas tuo metu, kai pripažinta tėvystė, ir dėl kurio, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo suklysti bet kuris vidutiniškai protingas žmogus. Todėl asmuo, kuris žinojo nesantis vaiko biologiniu tėvu, bet pripažinęs tėvystę, iš esmės praranda galimybę vėliau ją nuginčyti, taip ginant šeimos santykių, tėvo ir vaiko santykių stabilumą, nepriklausomai nuo biologinės tiesos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta tokia aplinkybė, kad apeliantas būtų apgautas sukčiaujant, priverstas pripažinti tėvystę ar suklydo dėl fakto, kuris jam nebuvo žinomas tuo metu, kai pripažino tėvystę. Priešingai, nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) E. D. prašė ieškinį tenkinti visiškai, teismo posėdyje visiškai patvirtindamas ieškovės paaiškinimus ir nurodydamas, kad D. K. (D. D.) pripažįsta savo sūnumi, tarp jų yra susiklostę socialiniai santykiai kaip tarp tėvo ir vaiko, atsisako atlikti DNR ekspertizę biologinei tėvystei patvirtinti. Atsižvelgęs į tai, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 30 d. sprendime konstatavo, jog D. D. tėvu yra E. D., kuris tėvystę pripažįsta, bendrai su ieškove rūpinasi vaiku, jį augina nuo pat gimimo, tarp vaiko ir E. D. susiklostęs socialinis bei emocinis ryšys kaip tarp tėvo ir sūnaus. Be to, kaip patvirtino atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškovo ieškinį byloje, ieškovas dar 2016 m. žinojo visas aplinkybes, susijusias su D. D. biologine kilme (tėvyste), kad vaikas nėra jo biologinis sūnus, ekspertizės tuo metu atsisakė, tėvystę pripažino.

18. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai pritaikius ginčo klausimą reglamentuojančias teisės normas, nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypstant. Atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.