Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-603-426/2020

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-06-23
Bylos Nr.: eI3-603-426/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01892-2019-5
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Rūta Miliuvienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Saulius Jakaitis
Atsakovas: Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas: R. V.

Administracinė byla Nr. eI3-603-426/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01892-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Sauliaus Jakaičio, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui K. K.,atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R. V. į teismą kreipėsi su skundu, kurį du kartus tikslino, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. BR6-3389355 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“; 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. SP1-559(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“; 3) panaikinti 2019 m. liepos 24 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ Nr. BR6-3413785; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodo, kad 2019 m. birželio 6 d. elektroniniu paštu, jau prasidėjus šiai administracinei bylai, iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – atsakovė, NMA, Agentūra) gavo elektroninį laišką su Agentūros 2019 m. birželio 6 d. lydraščiu Nr. BR6-3823, kuriame nurodyta: „teikiame Jums išsamų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. BR6-3389355 „Sprendimas dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, nurodantį Jūsų 2018 m. gegužės mėn. 28 d. pateiktos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos, kurios reg. Nr. 18-1011266808-1 (toliau – 2018 m. Paraiška), vertinimo rezultatus“.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog Agentūra tuo pačiu klausimu yra priėmusi du sprendimus.

2019 m. birželio 6 d. elektroniniu paštu, vėliau registruotu paštu gavo 2019 m. birželio 6 d. lydraštį Nr. BR6-3857; 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ Nr. SP1-559(11.2.12E) (toliau – Sprendimas 3), kuriame nurodoma: „2018 m. Paraiška buvo vertinama pakartotinai ir susidarė 866,66 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma“.

Pareiškėja aiškina, kad Agentūra, gavusi jos patikslintą skundą, 2019 m. liepos 24 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-3412785 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – Sprendimas 4), kurį gavo 2019 m. liepos 31 d. Pasak pareiškėjos, tai ketvirtas atsakovės sprendimas tuo pačiu klausimu.

Agentūros Sprendime nurodyta: „<...> įvertinome Jūsų 2018 m. gegužės mėn. 28 d. pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje, kurios reg. Nr. 18-1011266808-1, deklaruotus duomenis. Jums skiriama 9 814,99 Eur dydžio galutinė paramos suma.“ Prie Sprendimo pridedama lentelė.

Iš grafoje „Suma, Eur“ esančio ženklo „minus“ pareiškėja supranta, kad neišmokėta ir viso 5 320,13 Eur, tačiau jokių priežasčių, kodėl šioje eilutėje įrašytas „minuso“ ženklas, nėra. Kodėl tokio dydžio sankcija, iš kurir kodėl kilo, nepateikta.Taip pat neįvardijama, kodėl grafoje „Plotas ha / galvijų sk. proc.” nurodomi būtent šie skaičiai. Pareiškėjai neaišku, ką šie skaičiai reiškia – tai plotas ha, ar galvijų skaičius procentais. Jokių paaiškinimų dėl sankcijos programai Susietoji parama (jei tai sankcija) už baltyminių augalų auginimą, ar tai sankcija už neteisingą plotų deklaravimą.

Kitoje lentelėje, prie grafos „Ilgalaikės sankcijos pavadinimas“ nurodoma: „ilgalaikė sankcija programai Susietoji parama už baltyminių augalų auginimą už neteisingą plotų deklaravimą“. O grafoje „Suma, Eur“ nurodoma: „-829,82“. Pareiškėjai neaišku, ar tai sankcija, ką ji reiškia, kodėl ji taikyta.

Likusiose Sprendimo pastraipose taip pat nepateikiama informacija, susijusi su tariamai taikytomis sankcijomis.

Skunduose pareiškėja nurodo, jog ginčijamas Agentūros Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, todėl vertina kaip prieštaraujantį Viešojo administravimo įstatymo (toliau –VAĮ) 8 straipsnio 1 daliai. Sprendime nenurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės, atskirai pateiktas sąrašas teisės aktų, kurie tariamai (galimai) reglamentuoja teisinius santykius, susiklosčiusius tarp pareiškėjos ir NMA, tačiau faktinės aplinkybės nesusietos su konkrečiomis teisės normomis.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Kontrolės departamento Tauragės patikrų vietoje skyrius 2018 m. liepos 4 d. atliko patikrą vietoje, kurios metu nustatė: „Patikrų metu nustatytas kultūrų neatitikimas. LŽS 108388-6799 lauke Nr. 1 deklaruota RUŽ o natūroje rasta GPŽ. KŽS 108388-6799 lauke Nr. 6 deklaruota DGP o natūroje rastas RUŽ. KŽS 106387-2446 lauke Nr. 1 deklaruota BMI o rasta NMI.“

Šalies argumentai

Skunde paaiškina, kad 2018 m. liepos 4 d. raštais pareiškėja kreipėsi į atsakovę, nurodė: „Dėl pavasarį vyravusios sausros, blogai sudygo šiame lauke pasėtas BMI mišinys, t. y. sausra uždžiovino ankštinių augalų sėklas, ko pasėkoje jų kiekis bendroje mišinio sudėtyje yra labai mažas.“

NMA 2018 m. lapkričio mėn. raštu atsakė, jog: „<...> Prašyme nenurodyta force majeure aplinkybių, kurioms esant galėtų būti netaikomos sankcijos“. Pareiškėja pastebi, jog šis Agentūros raštas negali būti laikomas VAĮ 8 straipsnio reikalavimus atitinkantis sprendimas dėl sankcijų taikymo. Jame neįvardinta, kokios sankcijos ir kodėl taikomos paraiškai.

Šalies argumentai

Pareiškėja paaiškina, kad Sprendimas 2, yra tas pats individualus administracinis sprendimas, įvardijamas kaip Sprendimas, kuris, pasak pareiškėjos, yra originalus, tikrai priimtas tada, kada jame nurodyta, o Sprendimas 2 – vėliau, mano, kad prasidėjus administracinei bylai, gavus skundą, nors nurodyta 2019 m. balandžio 19 d. Sprendimas nepasirašytas, o Sprendimas 2 pasirašytas NMA Žemės ūkio departamento Trečiojo tiesioginės paramos administracijos skyriaus vedėjos.

Skunde atkreipia dėmesį, kad Sprendimo 2 priėmimo data – ta pati kaip ir Sprendimo, numeris tapatus. Pareiškėjos nuomone, galima spręsti, kad tai yra suklastotas dokumentas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio prasme, o suklastojimu suinteresuota Agentūra, siekdama išvengti atsakomybės dėl nepagrįsto Sprendimo priėmimo. Sprendimu 2, pareiškėjos manymu, atsakovė siekia pateisinti savo Sprendimo priėmimą arba ištaisyti klaidas.

Pareiškėja supranta, kad Sprendimas 3 priimtas dėl to, jog buvo priimtas Sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas yra neteisėtas ir negaliojantis, tais pačiais argumentais naikintinas ir Sprendimas 3.

Skunde aiškina, kad Sprendime 4 nurodoma: „prašome NMA 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. BR6-3389355 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ laikyti neaktualiu.“

Susipažinus su Sprendimu 4, pareiškėjai paaiškėjo, jog pastarasis nenaikina ankstesniųjų – Sprendimo, Sprendimo 2 ir 3. Pareiškėjos nuomone, visi šie Sprendimai šiai dienai galioja.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė reikalavimus, prašė patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Akcentavo, kad dėl 2018 m. sausros nesudygo pupos – baltyminiai augalai, todėl buvo nustatytas neatitikimas. Tikrintojai atvyko liepos 4 d., kai Vyriausybė paskelbė ekstremalią situaciją. Pareiškėjoas atstovas nurodė, kad jo atstovaujamoji dėl sausros nesiėmė aaktyvių veiksmų, nes NMA teritorinio skyriaus specialistai telefonu ją nuramino, kad dėl sausros bus paskelbta ekstremali situacija. Ji laukė galutinio atsakovės sprendimo. Pasak atstovo, tik sausra sutrukdė įvydyti įsipareigojimus.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka su skundu ir patikslintais skundais. Atsiliepime paaiškina, jog 2018 m. liepos 4 d. – liepos 31 d. NMA Kontrolės departamento Tauragės patikrų vietoje skyriaus vyriausiasis specialistas atliko pareiškėjos 2018 m. Paraiškos deklaruotų duomenų patikrą vietoje (toliau – Patikra vietoje). Apie nustatytus neatitikimus pareiškėją informavo 2018 m. rugpjūčio 10 d. el. paštu, pridėjo Patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitos Nr. 18-1011266808-D4-1 (toliau – Ataskaita) kopiją. Ši Informacija taip pat buvo patalpinta informaciniame portale (https://portal.nma.lt) (toliau – Portalas). Pareiškėja laikoma informuota apie nustatytus neatitikimus nuo informacijos atsiradimo Portale dienos.

Patikros vietoje metu nustatė, kad kontrolinio žemės sklypo (toliau – KŽS) Nr. 106387-2446 lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 16,55 ha pasėlio kodu BMI (žemės ūkio augalų mišiniai, kuriuose baltyminiai augalai yra vyraujantys (išskyrus žolinių augalų mišinius)) plotas, rasta 13,64 ha pasėlio kodu NMI (žemės ūkio augalų mišiniai, kuriuose baltyminiai augalai nėra vyraujantys) plotas.

Patikros vietoje metu nustatė, kad KŽS Nr. 108388-6799 lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 0,29 ha pasėlio kodu RUŽ (žieminiai rugiai) plotas, rasta GPŽ (ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) iki 5 metų), KŽS Nr. 108388-6799 lauke Nr. 6, kuriame deklaruotas 0,31 ha pasėlio kodu DGP (daugiametės ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) 5 metų ir daugiau) plotas, rasta RUŽ (žieminiai rugiai), ir KŽS 106387-2446 lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 16,55 ha pasėlio kodu BMI (žemės ūkio augalų mišiniai, kuriuose baltyminiai augalai yra vyraujantys (išskyrus žolinių augalų mišinius)) plotas, rasta NMI.

2018 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka – 100,30 ha, o nustatytas 87,11 ha faktinis tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, todėl 2018 m. Paraiškoje dėl neteisingo deklaravimo deklaruotas plotas viršijo tinkamą paramai plotą 13,19 ha, t. y. 15,14 proc., todėl pagrindinė tiesioginė išmoka apskaičiuota už faktiškai nustatytą 87,11 ha plotą sumažinama 1,5 nustatyto skirtumo dalimi, t. y. 19,785 ha.

2018 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama MPŪV išmoka buvo 61,13 ha, o nustatytas 47,94 ha faktinis tinkamas paramai plotas, todėl viršijo tinkamą paramai plotą 13,19 ha, t. y. 27,51 proc. MPŪV išmoka apskaičiuota už faktiškai nustatytą 47,94 ha plotą sumažinama 1,5 nustatyto skirtumo dalimi, t. y. 19,785 ha.

Deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama susietoji parama už baltyminių augalų auginimą – 25,49 ha, tačiau nustatytas 8,94 ha faktinis tinkamas plotas, kuris viršijo tinkamą paramai plotą 16,55 ha, daugiau nei 50 proc., todėl susietoji parama už baltyminių augalų auginimą neskirta ir papildomai prie paramos neskyrimo sankcijos taikyta papildoma nuobauda – ilgalaikė sankcija, sudaranti 829,82 Eur.

2018 m. Paraiškoje deklaruotas 75,27 ha ariamosios žemės plotas, tačiau po patikros rastas 62,08 ha plotas, todėl vadovaujantis Taisyklių 43 punktu, pareiškėja turėjo deklaruoti 3,104 ha EASV. Patikros vietoje metu radus kitą pasėlį, t. y. vietoje deklaruoto BMI rasta NMI, kuris neatitinka EASV reikalavimų, žalinimo plotas sumažintas 31,04 ha.

Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 640/2014 28 straipsnio 3 dalimi, sankcija skaičiuojama už 21,7775 ha plotą. Bendra sankcija žalinimo išmokai už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą skaičiuojama už 52,8175 ha plotą ir sudaro 2 632,42 Eur.

NMA, baigusi administruoti 2018 m. Paraišką, 2019 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-3389355 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“. Sprendimo išrašą išsiuntė jai el. paštu, o 2019 m. birželio 5 d. raštu Nr. BR6-3823 „Dėl išsamaus sprendimo pateikimo“ išsiuntė išsamų sprendimą. Atsiliepime nurodo, jog pareiškėja skundžia NMA sprendimo išrašą.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, jog pažeidimai buvo užfiksuoti 2018 m. liepos 4 d. pareiškėja su paaiškinimu į NMA kreipėsi rugpjūčio 14 d. Pakartotinį prašymą ir paaiškinimą pateikė 2018 m. spalio 22 d. Atsakovė akcentuoja, kad aktyvių veiksmų ji ėmėsi tik po Agentūros atliktos patikros vietoje.

Paaiškina, kad 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo išraše nurodyta, jog pareiškėja, norėdama gauti išsamų sprendimą, turėjo kreiptis į NMA su prašymu.

Atsiliepimas

Atsakovė mano, jog pareiškėja, pateikdama Skundą, aiškiai suprato, už kokius Paraiškos administravimo metu nustatytus pažeidimus, taikomos sankcijos, o NMA 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo išrašo panaikinimas, vien dėl to, kad jis priimtas informacinių sistemų pagalba, nepakeistų jos teisinės padėties, t. y. neįgytų teisės į paramą.

Atsiliepime nurodo, kad informaciniame pranešime pareiškėjams administravimo metu nustatyti neatitikimai nedetalizuojami, pateikiam tik rezultatų visuma. Nurodo, kad iš naujo peržiūrėjo pareiškėjos Paraišką ir priėmė sprendimus, kurie sukelia teisines pasekmes. 2019 m. liepos 24 d. sprendime informavo, kad 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas yra nekorektiškas ir jį pareiškėja turėtų laikyti neaktualiu. Dėl Plotinių priemonių administravimo sistemos (toliau – PPAIS) defekto buvo paskaičiuota mokamos paramos suma, todėl atsakovė peradministravimo paraišką ir nurodė, jog mokėtina suma – 7 035,20 Eur.

Pagal NMA skolos sprendimą buvo nurodyta 866,66 Eur skola. Agentūra 2019 m. birželio 6 d. raštu Nr. BR6-3857 pranešė, kad pareiškėjos 854.42 Eur 2019 m. gegužės 23 d. buvo išskaičiuoti ir ji skolinga. Nesutinka su skundo argumentais, jog prisiimtų įsipareigojimų negalėjo įvykdyti dėl force majeure aplinkybių. Atsakovė paaiškina, jog už tinkamą patikros vietoje atlikimą atsakinga NMA, tai yra vienas iš paramos administravimo etapų.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Šios administracinės bylos dalyką sudaro atsakovės 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. BR6-3389355 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. SP1-559(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ bei 2019 m. liepos 24 d. sprendimo „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ Nr. BR6-3413785 teisėtumas ir pagrįstumas.

Remiantis rašytiniais įrodymais, pareiškėjo ir atsakovės atstovės paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. gegužės 28 d. pateikė paramos už žemės ūkio ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. 18-1011266808-1)) (toliau – ir Paraiška).

Paraiška buvo vertinama vadovaujantis 2013 m, gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES)Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL 2013 L 347, p. 549); 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (OL 2014 L 181, p. 48); Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 3D-220 redakcija); Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 3D-216 redakcija); Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Su „Natūra 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-246 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Su Natūra 2000 ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 3D-163 redakcija); Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. 3D-314 redakcija).

NMA Kontrolės departamento Tauragės patikrų vietoje skyriaus vyriausiasis specialistas 2018 m. liepos 4 d. – liepos 31 d. atliko Patikrą vietoje, kurios mentu nustatė, kad kontrolinio žemės sklypo (toliau – KŽS) Nr. 106387-2446 lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 16,55 ha pasėlio kodu BMI plotas, rasta 13,64 ha pasėlio kodu NMI plotas.

Apie Patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus pareiškėją informavo 2018 m. rugpjūčio 10 d. el. paštu ir NMA 2018 m. rugsėjo 6 d. pranešimu Nr. 46535, prie kurio buvo pridėta Ataskaitos kopija. Informacija apie patikros rezultatus buvo patalpinta ir pagrindiniame NMA informavimo šaltinyje – Portale.

Pareiškėja NMA pateikė 2018 m. liepos 4 d. paaiškinimą, kuriame nurodė, kad dėl pavasarį vyravusios sausros blogai sudygo šiame lauke pasėtas BMI mišinys, t. y. sausra uždžiovino ankštinių augalų sėklas, ko pasėkoje jų kiekis bendroje mišinio sudėtyje – labai mažas. Prašė netaikyti sankcijos, nes dėl sausros Lietuvoje paskelbta ekstremali padėtis. Šis paaiškinimas NMA kontrolės departamento Tauragės patikrų skyriuje gautas ir užregistruotas 2018 m. rugpjūčio 14 d.

Atsakovė 2018 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. BR6-10486 pareiškėją informavo, kad neturi jokio teisinio pagrindo pakeisti Lauko pasėlio kodą ir netaikyti sankcijos, nes keičiamas pasėlis atitinka susietosios paramos reikalavimus bei turi įtakos EASV reikalavimų atitikčiai, todėl neatitinka Taisyklių 33 punkto nuostatos dėl nelaikymo pažeidimu bei prašyme nenurodyta force majeure aplinkybių, kurioms esant, galėtų būti netaikomos sankcijos.

NMA 2019 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimo išrašą informacinių sistemų pagalba Nr. BR6-3389355 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“. Sprendime nurodė, kad pareiškėja, norėdama gauti išsamų sprendimą, turi kreiptis į Agentūrą ir pateikti parašu patvirtintą prašymą.

NMA 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. SP1-559 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – NMA skolos sprendimas) informavo pareiškėją, jog pagal 2018 m. Paraišką susidarė 866,66 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią ji privalo grąžinti Agentūrai.

Atsakovė 2019 m. birželio 6 d. raštu Nr. BR6-3823 „Dėl išsamaus sprendimo pateikimo“ išsiuntė pareiškėjai išsamų NMA sprendimą.

Atsakovė 2019 m. birželio 6 d. raštu Nr. BR6-3857 „Dėl skolos susidarymo ir išskaičiavimo“ informavo pareiškėją, jog 854,42 Eur 2019 m. gegužės 23 d. buvo išskaičiuoti ir ji neskolinga NMA.

Agentūra pakartotinai įvertino pareiškėjos 2018 m. Paraišką ir 2019 m. liepos 24 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-3413785 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, kuris 2019 m. liepos 31 d. buvo išsiųstas kartu su lydraščiu Nr. BR6-4952 „Dėl išsamaus sprendimo pateikimo“. Taip pat pareiškėją informavo, jog NMA 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. BR6-3389355 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ yra nekorektiškas. Sprendime nurodė, kad atsakovės 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu dėl Plotinių priemonių administravimo informacinės sistemos (toliau – PPAIS) defekto netinkamai pasiskaičiavo pareiškėjai pagal 2018 m. paraišką mokama paramos suma, todėl tik rangovui išsprendus sistemos defektą, NMA peradministravo pareiškėjos 2018 m. Paraišką ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. išmokėjo 6 959,17 Eur dydžio paramą.

Dėl 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. BR6-3389355

NMA pakartotinai įvertinusi pareiškėjos 2018 m. Paraišką, 2019 m. liepos 24 d. priėmė naują Sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė informavo pareiškėją, jog Agentūros 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. BR6-3389355 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ yra nekorektiškas, todėl galutiniu Sprendimu, kuris pareiškėjai sukelia teisines pasekmes, laikytinas 2019 m. liepos 24 d. atsakovės sprendimas.

Pareiškėja teigia, kad NMA 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas galioja.

Teismas pažymi, kad priėmus vėlesnį Sprendimą, ankstesnis ginčijamas Sprendimas negalioja ir pareiškėjai nesukelia jokių teisinių padarinių, todėl darytina išvada, kad dėl 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. BR6-3389355 nėra ginčo.

Dėl 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. SP1-559(11.2.12E)

Lėšų grąžinimą nacionaliniu lygmeniu reglamentuoja Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių tikslas – nustatyti grąžintinų Europos Sąjungos (toliau – ir ES) žemės ūkio fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, susidariusių įgyvendinant ES žemės ūkio fondų priemones, registravimo, grąžinimo, nurašymo, anuliavimo ir apskaitos tvarką (minėtų taisyklių 2 punktas). Pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.3 papunktį, vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą. Pagal to paties teisės akto 4 punktą, sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo priežasčių, jų grąžinimo ir palūkanų skaičiavimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas. Sprendime dėl grąžintinų lėšų susidarymo, be kita ko, nurodoma informacija, kad negrąžinus grąžintinų lėšų per nurodytą terminą bus pradėtos skaičiuoti palūkanos (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 4.5 papunktyje). Taigi, sisteminė Reglamento ir jį įgyvendinančių Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių bei Įgyvendinimo reglamento nuostatų analizė patvirtina, kad Agentūra turi teisę priimti sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, sprendime nurodant, kad negrąžinus grąžintinų lėšų per nurodytą terminą bus pradėtos skaičiuoti palūkanos.

Pagal Reglamento 54 straipsnio 1 dalies nuostatas, visų dėl pažeidimo arba aplaidumo nepagrįstai išmokėtų sumų atveju valstybės narės tas sumas turi sugrąžinti; pagal Reglamento 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, anuliuotos ir susigrąžintos Europos Sąjungos finansavimo pagal EŽŪF KP sumos ir su jomis susijusios palūkanos vėl priskiriamos atitinkamai programai; pagal Reglamento 58 straipsnio 1 dalies e punkto nuostatas, įgyvendindamos EŽŪP valstybės narės priima visas būtinas teisines, reguliavimo ir administracines nuostatas ir imasi visų kitų priemonių, būtinų veiksmingai Sąjungos finansinių interesų apsaugai užtikrinti, visų pirma nepagrįstai išmokėtoms sumoms susigrąžinti su palūkanomis ir, prireikus, teisminiam procesui tuo tikslu pradėti; pagal Reglamento 7 straipsnio nuostatas, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Agentūra vertino pareiškėjos 2018 m. Paraišką. Atlikusi Patikrą vietoje nustatė, kad pareiškėjos deklaruotame lauke Nr. 1 16,55 ha, kontroliniame žemės sklype Nr. 106387-2446, pasėlio kodu BMI, rastas pasėlis NMI, kuris nėra tinkamas gauti paramai už baltyminių augalų auginimą. 2018 m. spalio 3 d. pareiškėjai buvo apskaičiuota ir perduota mokėjimui 866,66 Eur susietosios paramos už plotą, nors pagal 2018 m. Paraiškos duomenis minėta išmoka nepriklausė.

Atsakovė, pakartotinai įvertinusi Paraišką, nustatė, kad susidarė 866,66 Eur grąžintinų lėšų suma. Agentūra vadovaudamasi Taisyklių 7.1.3 papunkčiu, 2019 m. gegužės 14 d. Sprendimu Nr. SP1-559(11.2.12E) dėl susidariusios skolos sugrąžinimo pripažino, jog susidarė nurodyta grąžintinų lėšų suma.

Vadovaujantis Taisyklių 7.1.3 papunkčio nuostatomis, jeigu fizinis ar juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą, Agentūra turi teisę priimti sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, ką šiuo atveju atsakovė ir padarė. NMA 2019 m. gegužės 14 d. priėmė Sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, vadovavosi Reglamento, Įgyvendinimo reglamento ir Taisyklių nuostatomis ir pagrįstai nurodė pareiškėjai, kad ji privalo grąžinti Agentūros sprendime nurodytą sumą.

Pažymėtina, kad iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog paramos gavėjai įsipareigoja atitinkamą laikotarpį laikytis prisiimtų įsipareigojimų, o NMA turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo ir priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos sumos. Teismas akcentuoja, kad skundžiamame Sprendime atsakovė pagrįstai vadovavosi aukščiau aptartų teisės aktų nuostatomis ir pagrįstai nurodė pareiškėjai, kad ji privalo grąžinti nurodytą sumą.

Dėl 2019 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. BR6-3413785

Nagrinėjamo ginčo teisinius santykius iš esmės reglamentuoja Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – ir Taisyklės) (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. balandžio 12 d.), taip pat Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 (toliau – ir MPŪV taisyklės), 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotas reglamentas (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (toliau – Reglamentas (ES) 640/2014), 2013 m. gruodžio 17 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013).

Pagrindinė tiesioginė išmoka apibrėžiama kaip išmoka iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų, pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą mokama pareiškėjui už deklaruotą plotą, atitinkantį paramos teikimo reikalavimus einamaisiais metais (3.22 punktas). Tų pačių Taisyklių 3.31 papunktyje nustatyta, kad tiesioginė išmoka – pagal paraiškos duomenis ir patikrų rezultatus apskaičiuojama paramos suma, kurią gali sudaryti pagrindinė tiesioginė išmoka, žalinimo išmoka, išmoka jaunajam ūkininkui, išmoka už pirmuosius hektarus, susietoji parama už plotą ir (arba) gyvulius. Neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas (3.20 punktas). Neteisingo deklaravimo atvejais yra laikomi visi didesnio žemės ūkio paskirties žemės ploto deklaravimo atvejai, kurie yra apibrėžti Taisyklių 7.13.4 papunktyje. Taisyklių 93 punktas numato, jog tiesioginėms išmokoms už plotą taikomos sankcijos (taip pat išmokai už pirmuosius hektarus bei išmokai jaunajam ūkininkui) pagal 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 640/2014.

Reglamento 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skirtumas yra didesnis nei 50 procentų, su plotais susijusi pagalba arba parama už atitinkamą pasėlių grupę neskiriama. Be to, pagalbos arba paramos gavėjui taikoma papildoma nuobauda, lygi pagalbos arba paramos sumai, atitinkančiai deklaruoto ploto ir pagal šio reglamento 18 straipsnį nustatyto ploto skirtumą.

2018 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka, buvo 25,49 ha, o faktinis teisingai deklaruotas plotas tik 8,94 ha. Paraiškoje dėl neteisingo deklaravimo deklaruotas plotas 16,55 ha (25,49 ha-8,94 ha) buvo didesnis nei 50 procentų, todėl NMA, vadovaudamasi Taisyklių 93 punktu bei Reglamento(ES) 640/2014 19 a straipsnio 2 dalimi, neskyrė išmokos ir papildomai prie paramos neskyrimo sankcijos taikė papildomą nuobaudą – ilgalaikę sankciją. Pripažintina, kad šios aplinkybės sudarė pagrindą taikyti aptartas Reglamente nurodyto dydžio sankcijas. Pareiškėja jokių argumentų, kad atsakovė būtų neteisingai pritaikiusi Taisyklių ir Reglamento nuostatas ar padariusi skaičiavimo klaidų, nepateikė.

Teismo vertinimu, NMA 2019 m. liepos 24 d. sprendime ilgalaikes sankcijas pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų plotus pritaikė laikydamasi aptartų Reglamento nuostatų, todėl šį sprendimą vertina kaip pagrįstą ir teisėtą.

Pareiškėjos vertinimu, Agentūros priimtas Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų. Šio į straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Taisyklių 82.12 papunktyje numatyta, kad Agentūra, baigusi administruoti paraišką, informaciją apie pareiškėjui apskaičiuotas išmokas bei pritaikytas sankcijas skelbia Portale, o jei pareiškėjas pateikė pageidavimą būti informuotas kitu būdu, Agentūros apie jam pritaikytas sankcijas jį taip pat informuoja vienu iš būdų, numatytų Taisyklių 82.1 papunktyje. Informaciniame pranešime pareiškėjams administravimo metu nustatytos neatitiktys nedetalizuojamos, pateikiama tik rezultatų visuma. Informaciniame pranešime turi būti nurodyta, kad informacija apie fizinių ir juridinių asmenų gautą paramą (pareiškėjo vardas ir pavardė arba pavadinimas, savivaldybė, pašto kodas, iš Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai gautos paramos suma, finansuojamų priemonių pobūdis ir aprašymas) bus paskelbta viešai (nurodant laiką, kada ji bus paskelbta) visuomenei informuoti, taip pat gali būti perduota Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos audito ir tyrimų institucijoms, siekiant apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, vietoj individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos kopijos gali būti pridedamas individualaus administracinio akto išrašas. Taigi, VAĮ įtvirtinta atsakovės teisė priimti sprendimus informacinių sistemų pagalba. Kaip matyti, pareiškėja pasinaudojo savo teise gauti išsamų Sprendimą po jo Išrašo gavimo. Sprnadimas jai buvo įteiktas tinkamai, o pareiškėja pasinaudojo teisės aktuose numatyta tvarka jį apskųsti.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėja neinformavo atsakovės apie tai, kad dėl 2018 m. buvusios sausros nesudygo arba blogai sudygo pupos. Dėl tos priežasties KŽS nustatyti neatitikimai tarp deklaruotų ir realiai nustatytų pasėlių plotų. Skunde ir iš pareiškėjos atstovo paaiškinimų matyti, jog pareiškėja delsė, nesiėmė aktyvių veiksmų, tikėjosi, kad Vyriausybė paskelbs ekstremalią situaciją. Byloje pridėtas 2018 m. liepos 4 d. pareiškėjos paaiškinimas „Dėl neatitikimų paramos už žemės ūkio naudmenas ir kt. plotus paraiškoje“ Agentūroje užregistruotas tik 2018 m. rugpjūčio 14 d. Šis faktas patvirtina, jog net sužinojusi apie Patikros vietoje nustatytus neatitikimus, paaiškinti priežastis delsė, nes paaiškinimas užregistruotas praėjus beveik pusantro mėnesio po atliktos patikros.

Nors pareiškėjos atstovas tvirtino, kad NŽT specialistai ramino, jog nereikia aiškintis dėl nepalankios susidariusios situacijos jos deklaruotose laukuose, tačiau teismas laiko, kad pareiškėja turėjo iš anksto, vos paaiškėjus, kad dėl sausros uždžiūvo sėklos ir nesudygo pasėliai, apie tai pranešti NMA teritoriniam skyriui, todėl būtų išvengusi atsakovės pritaikytų sankcijų. Jos pasirinktos pasyvios pozicijos šioje ginčo situacijoje teisėjų kolegija nepripažįsta pateisinama.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovė skundžiamame Sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl reikalavimas jį panaikinti atmestinas.

Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Šiame kontekste paminėtina, kad šalys išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jie šiame sprendime detaliau nenagrinėjami. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas