Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui;pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmes pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį subendrinus apėmimu, po to šią apėmimu subendrintą bausmę ir bausmę pagal BK 214 straipsnio 1 dalį subendrinus dalinio sudėjimo būdu, Ž. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, Ž. B. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. B. nuteistas už tai, kad jis tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 m. balandžio 11 d. 1⁴² val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš R. L. piniginės neteisėtai įgijo AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „Maestro Music“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. L. vardu, tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, laikė svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti su savimi iki tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne ilgiau kaip iki 2013 m. balandžio 11 d. 15³⁶ val.

Be to, jis neteisėtai pasinaudodamas svetima elektronine mokėjimo priemone 2013 m. balandžio 11 d. 142-43 val. neteisėtai inicijavo ir atliko dvi finansines operacijas, o būtent: įdėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „Maestro Music“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. L. vardu, į AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įvedė PIN kodą ir, identifikavęs save kaip R. L., per du kartus nurodė bankomatui išduoti 400 Lt ir 20 Lt.

Be to, jis 2013 m. balandžio 11 d. 142-43 val. į AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), įdėjęs AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „Maestro Music“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. L. vardu, ir banko operacinėms sistemoms bei bankui identifikavęs save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas, per du kartus apgaule savo naudai įgijo svetimą R. L. priklausantį turtą – 420 Lt.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, teisingai kvalifikavo Ž. B. nusikalstamas veikas. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių nusikaltimų aplinkybių, nusikalstamų veikų kvalifikacijos ar paskirtos bausmės dydžio, tačiau iš skundo argumentų matyti, jog apeliantas prašo taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis) arba paskirti bausmę atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Teismas Ž. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, iš dalies atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 2 dalis), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Ž. B. padarė du apysunkius ir vieną nesunkų tyčinius nusikaltimus, veikdamas tyčia, jo veikos baigtos. Nuteistasis nevedęs, nuo 2012-09-10 niekur nedirbo, o nuo 2013-02-14 neberegistruotas darbo biržoje, taigi, akivaizdu, kad jis legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Duomenų, kad nuteistasis turėtų mažametį vaiką, byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir pats nuteistasis ar jo gynėjas teismo posėdyje. Taip pat byloje yra duomenų, kad Ž. B. baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas 2 kartus, nors šiuo metu nuteistas jau šeštą kartą už nusikalstamas veikas nuosavybei, tarp jų ir už sukčiavimus, nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu apeliantas padarė neišnykus teistumui bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau Ž. B. paskirtomis bausmėmis (laisvės apribojimu, kuris 2011-12-21 nutartimi buvo pakeistas 90 parų areštu), taikytu bausmės vykdymo atidėjimu BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas ne tik skundžiamu nuosprendžiu, bet ir Plungės rajono bei Šiaulių apylinkės teismų nuosprendžiais, kolegija laiko, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, todėl BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus BK 182 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam Ž. B. paskyrė laisvės atėmimą, kadangi švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų (bausmės vidurkis 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), o BK 214 straipsnio 1 dalyje bei BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų (bausmės vidurkis 3 metais 1 mėnuo 15 dienų). Esant nustatytoms dviem nuteistojo atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms bei vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo įvykdytus nusikaltimus paskirtos bausmės savo dydžiais yra žymiai mažesnės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, daroma išvada, kad Ž. B. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos. Dėl to nėra pagrindo nuteistajam paskirtų bausmių mažinti ar pakeisti kitomis bausmėmis, nesusijusiomis su laisvės atėmimu. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes tarpusavyje, BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė. Taigi apeliantui paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta, dėl to nėra pagrindo ją mažinti. Pažymėtina, kad bausme siekiama nusikalstamą veiką padariusį asmenį nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl dėl paskirtos bausmės atsiradę neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Aplinkybė, kad Ž. B. yra VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrinės ligoninės pacientų registre dėl ūminio asmenybės sutrikimo (36 b. l.) nepaneigia, kad jis negali atlikti jam paskirtos bausmės pataisos įstaigoje.

BK 75 straipsnis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus apsiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nors Ž. B. nuteistas už nesunkų ir du apysunkius nusikaltimus 1 metų laisvės atėmimo bausme, dėl ko yra formali galimybė taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, kad jam anksčiau paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas per bausmės vykdymo atidėjimą, kolegija laiko, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus apsiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to nėra pagrindo atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo.

Nepagrįstas nuteistojo prašymas jam likusios bausmės dalį pakeisti bausme, nesusijusia su laisvės atėmimu ar taikyti Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatas, kadangi BK 77 straipsnis, reglamentavęs lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme, nuo 2012-07-01 nebegalioja. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatos taikomos asmenims, kuriems atidėtas bausmės vykdymas ar asmuo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigų. Pastebėtina, kad nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimus nagrinėja bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Šiuo konkrečiu atveju Ž. B. bausmės vykdymas neatidėtas, jis nėra lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, todėl jam šiuo metu negali būti taikomos Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatos. Pastebėtina, kad Ž. B. šioje byloje nebuvo laikinai sulaikytas, jam nebuvo paskirtas suėmimas, jam iš viso šioje byloje nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė, kadangi apeliantas buvo suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, be to, skundžiamu nuosprendžiu jam neįskaitytas pagal kitą nuosprendį iš dalies atlikta bausmė, todėl nepagrįstas Ž. B. skundo argumentas, kad jis yra atlikęs 2/3 jam paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės, kadangi skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę nuteistasis pradėjo atlikinėti tik nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013-12-13 ir yra atlikęs tik du mėnesius iš jam paskirtos bausmės.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

nutaria:

atmesti nuteistojo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio.