- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-06-21
- Bylos Nr.
- 2A-483-125/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Bronius Valius
- Atsakovas
- A. Z.
- Ieškovas
- AB DnB NORD banko
- Kategorijos
- 16.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko B. Valiaus, kolegijos teisėjų Eug. Morkūnienės, R. Zubernienės, sekretoriaujant E. Venckienei, dalyvaujant ieškovo atstovui R. Černiui, atsakovei A. Z., atsakovės atstovei V. Šeikienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB DnB NORD banko ieškinį atsakovei A.Z. dėl žalos atlyginimo bei ieškovo AB DnB NORD banko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 27 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 40 932,08 Lt darbdaviui padarytos žalos atlyginimui, 620,69 Lt palūkanų ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad atsakovė nuo 2005-05-09 dirbo ieškovo Klaipėdos klientų aptarnavimo skyriaus pardavimų vadybininke, o vėliau padalinyje, esančiame Liepų g. 10, Klaipėdos m. Su atsakove 2005-05-09 buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, nes atsakovės darbas buvo susijęs su grynųjų pinigų ir kitų materialinių vertybių išdavimu ir priėmimu. Atsakovės darbo vietoje 2005-12-13 pietų pertraukos metu įvykdyta vagystė, kurios metu įvairia valiuta pagrobta 40 932,08 Lt. Atsakovė, pažeisdama nustatytą tvarką, išeidama pietauti pinigus paliko ant darbo stalo, nors turėjo sudėti į seifą, kabineto signalizacijos neįjungė ir nepridavė Centriniam stebėjimo punktui. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad vagis į atsakovės kabinetą pateko pro langą sienoje. Dėl ieškovės kaltų veiksmų ji turi visiškai atlyginti padarytą žalą, nes pinigus pagrobęs asmuo nenustatytas.
Klaipėdos m. apylinkės teismas 2007-02-27 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovė, pietų pertraukos metu pinigus palikdama ant stalo ir neįjungdama signalizacijos bei nepriduodama saugojimui į Centrinį stebėjimo pultą, pažeidė darbdavio patvirtintos Darbo su grynaisiais pinigais organizavimo tvarkos 3.6 p. bei 5.1.13 p. Tačiau teismas nurodė, kad tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos nėra priežastinio ryšio, nes žala padaryta nenustatyto asmens neteisėta veika – vagyste. Be to, teismas nurodė, kad darbdavys nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad apsaugotų materialines vertybes. Teismas sprendimą grindė LR DK 245 str., 246 str., 253 str. 1 p., 5 p., 255 str. 3 p., 256 str. 1 d.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas susiaurino priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos sąvokos aiškinimą ir šią sąvoką traktavo kitaip, nei numato įstatymai. LR CK 6.279 str. 4 d. numato, kad žala gali atsirasti ir dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų. Įstatymai numato, kad yra pripažįstamas ne tik tiesioginis priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusios žalos, bet ir netiesioginis priežastinis ryšys. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos, suformuotos 2005-03-09 civ. byloje Nr. 3K-3-156/2005, 2005-03-30 civ. byloje Nr. 3K-3-206/2005, 2005-04-25 civ. byloje Nr. 3K-3-222/2005, 2005-11-09 civ. byloje Nr. 3K-3-556/2005. Teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir, konstatavęs atsakovės neteisėtų veiksmų buvimą, nepagrįstai nurodė, kad tarp jų ir įvykdytos vagystės nėra priežastinio ryšio. LR DK 246 str. pateikia tik materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, bet jų neapibūdina. Todėl remiantis LR DK 9 str. nuostatomis turi būti taikomos panašius teisinius santykius reglamentuojančios CK nuostatos, numatančios deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal LR CK 6.279 str. 4 d. komentarą nustačius, kad žala atsirado tik dėl vieno asmens veiksmų, kitas asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Ši norma nenustato netiesioginio priežastinio ryšio absoliutaus pripažinimo. LR CK 6.247 str. nurodyta, kad priežastinis ryšys konstatuotinas tada, kai pagal faktines aplinkybes galima daryti išvadą, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Teismas teisingai konstatavo, kad tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos nėra priežastinio ryšio. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nesiėmė visų priemonių turto išsaugojimui. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodytos Aukščiausiojo Teismo nutartys nėra aprobotos, todėl neturi įtakos formuojant vienodą teismų praktiką (LR CPK 4 str.). Nurodytose nutartyse buvo sprendžiami visai kitokie civilinės atsakomybės klausimai. Teismas šioje byloje sprendė darbo teisės, o ne civilinės teisės reguliuojamus santykius.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė nuo 2005-05-09 dirbo atsakovo Klaipėdos klientų aptarnavimo skyriuje pardavimo vadybininke ir su ja buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (t. 1, b.l. 10-13). Atsakovė 2005-04-25 buvo supažindinta su lokaliniais banke veikiančiais norminiais aktais, tarp jų ir su banko valdybos 2005-03-24 potvarkiu Nr. 7 patvirtinta „Darbo su grynaisiais pinigais organizavimo tvarka“ (t. 1, b.l. 14, 21-49). Pagal 2005-05-09 darbo aprašymą į atsakovės pareigas įėjo kasos operacijų vykdymas (t. 1, b.l. 110). Atsakovė 2005-10-04 buvo apmokyta naudotis signalizacijos sistemomis (t. 1, b.l. 18). Atsakovė 2005-12-13, apie 14 val., išeidama pietauti grynus pinigus nesudėjo į seifą, paliko ant darbo stalo ir neįjungė signalizacijos. Į patalpą per angą sienoje (langą) pateko nenustatytas asmuo ir įvairia valiuta pagrobė 40 932,08 Lt (t. 1, b.l. 16-17, 20, 80-81, 136-142). Vagyste įtariami asmenys nėra nustatyti. LR DK 246 str. nustato, kad materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra šios sąlygos: 1) padaroma žala, 2) žala padaroma neteisėta veika, 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, 4) yra pažeidėjo kaltė, 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška atsakomybės rūšis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi LR DK normomis. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė pažeidė Darbo su grynaisiais pinigais organizavimo tvarkos 3.6 p. ir 5.1.13 p. reikalavimus – išeidama pietauti grynus pinigus nesudėjo į seifą ir neįjungė signalizacijos, tai yra atliko neteisėtą veiką, pasireiškusią įmonėje veikiančių lokalinių norminių aktų nesilaikymu. Atsakovė pažeidė Darbuotojo visiškos individualios materialinės atsakomybės sutarties 2.1 ir 2.2 p. numatytus įsipareigojimus, todėl, be bendrųjų LR DK 246 str. numatytų materialinės atsakomybės sąlygų, jos materialinė atsakomybė atsiranda LR DK 253 str. 5 p. bei 256 str. 1 d. pagrindu. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir taikė LR DK 246 str. 3 p., nepagrįstai konstatavęs, kad tarp neteisėtos atsakovės veikos ir kilusios žalos nėra priežastinio ryšio. Šiuo atveju žala atsirado ir dėl atsakovės neteisėtos veikos, nes ji, palikdama pinigus ant stalo, o nesudėdama jų į seifą ir neįjungdama signalizacijos, kitiems asmenims sudarė sąlygas pagrobti pinigus. Jos neteisėta veika yra netiesioginiame, tarpiniame ryšyje su kilusia žala. Tačiau ir ieškovas, pažeisdamas Darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutarties 3.1 p, ne iki galo sudarė atsakovei tinkamas darbo sąlygas, kad ji galėtų užtikrinti vertybių saugumą. Atsakovės neveikimas pasireiškė tuo, kad iš patalpos, kurioje dirbo atsakovė, į koridorių vedanti anga (langas) nebuvo nuo įsilaužimo apsaugota grotomis. Tik po šio įvykio ieškovas šią angą užmūrijo. Dėl šių priežasčių atsižvelgiant į nukentėjusiojo (ieškovo) kaltę yra pagrindas 50 proc. mažinti iš atsakovės ieškovui priteistiną žalos atlyginimą (LR DK 247 str., 257 str. 5 p.). Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškovo reikalavimai iš atsakovės priteisti 20 466,04 Lt tiesioginių nuostolių, 310,34 Lt negautų pajamų bei 5 proc. dydžio procesinių palūkanų naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – šią ieškinio dalį patenkinti (LR DK 257 str. 1 d., LR CK 1.1 str. 3 d., 6.210 str. 1 d., 6.37 str. 2 d., LR CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.). Iš atsakovės ieškovui priteistina 623,29 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį, 623,29 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, dalis – 1 000 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalba pirmosios instancijos teisme, ir 1 000 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalba bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93 str., 98 str.). Iš atsakovės ieškovui priteisiant išlaidas, susijusias su advokato pagalba byloje, kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovė neprašo priteisti jos turėtų išlaidų, susijusių su advokato pagalba byloje (LR CPK 3 str. 1 d.). Nors pagal bylos duomenis atsakovė registruotino turto neturi, tačiau apeliacinės instancijos teisme iš dalies patenkinus ieškinį negali būti panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Todėl teismo sprendimo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo yra naikintina (LR CPK 150 str. 4 ir 5 d., LR CPK 329 str. 1 d.). Kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista. Tokio pobūdžio bylose teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 3 teisėjų ir išplėstinė 7 teisėjų kolegija yra suformavusi 2007 m. vasario 6 d. nutartyje, priimtoje civ. byloje Nr. 3K-3-37/2007, procesinio sprendimo kategorijos 16.7; 16.8, bei 2006-04-14 nutartyje, priimtoje civ. byloje Nr. 3K-7-120/2006, procesinio sprendimo kategorijos 16.7; 16.8; 114.4; 114.5. Todėl kolegija dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų, susijusių su nuorodomis į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kitas nutartis, nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 27 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškovo AB DnB NORD banko reikalavimai iš atsakovės A.Z. priteisti 20 466,04 Lt tiesioginių nuostolių, 310,34 Lt negautų pajamų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos atsakovės turtui teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartimi, panaikinti. Ieškinį patenkinti iš dalies. Iš atsakovės A.Z. ieškovui AB DnB NORD bankui priteisti 20 466,04 Lt tiesioginių nuostolių, 310,34 Lt negautų pajamų bei 3 246,58 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Iš atsakovės A.Z. ieškovui AB DnB NORD bankui nuo priteistos 20 466,04 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2006 m. gegužės 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisti 5 proc. dydžio metinių palūkanų.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.