Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Ramūnui Bačiuliui, gynėjai advokatei Nijolei Gaižutienei

Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. A., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, pensininkė, registruota darbo biržoje, gyv. teista:

-2014-08-13 Utenos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 284 str. 1 d., - 6 mėn., viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val., per mėnesį visuomenės labui,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. A. sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, taip pat pažeidė viešąją tvarką.

Šios nusikalstamos veikos padarytos tokiomis aplinkybėmis: A. A. 2015-02-15 apie 17 val., viešoje vietoje, bendrabučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu elgdamasi itin įžūliai, kitų asmenų akivaizdoje apdraskė nukentėjusiajai O. P. veidą, padarydama daugybinius veido odos nubrozdinimus, išrovė jai kuokštą plaukų bei tyčia sudavė peiliu vieną smūgį nukentėjusiajai, padarydama jai kiauryminę durtinę-pjautinę pilvo vidurinės dalies žaizdą su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, kas dėl kiauryminio pilvo sienos žaizdos pobūdžio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą bei tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2015-02-15 iš ligoninės apie 10 val. ją atvežė A.I. į jos sūnaus butą. Atsirakinusi buto duris, rado šampano

butelį. O. P. pasiūlė išgerti. Alkoholį gėrė virtuvėje: ji, nukentėjusioji ir A.I. Kadangi alkoholio buvo maža, tai nukentėjusioji dar davė pinigų A.I. ir pastarasis atnešė dar kelis butelius degtinės. A. I. kartais būdavo su jomis, kartais išeidavo. O. P. jai pradėjo prikaišioti dėl vaikų auklėjimo, sakydama, kad vaikai kvaili ir ji tokia pati. Tada ji atsistojo ir sugriebė nukentėjusiajai už plaukų, apdraskė jai veidą. Nukentėjusioji ją taip pat apdraskė. Jas išskyrė A.I. Po konflikto jai suskaudo juosmenį ir ji atsisėdo. Nukentėjusioji ją toliau koliojo. Kadangi ji anksčiau pjaustė kebabą, tai rankoje turėtu peiliu dūrė nukentėjusiajai. Nukentėjusioji atsisėdo ant kėdės, o ji išėjo į sūnaus kambarį. Vėliau su A.I. atėjusi į virtuvę rado ją gulinčią ant grindų. Kur padėjo peilį neprisimena. Ligonių kasų civilinį ieškinį pripažįsta.

Nukentėjusioji O. P. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka) parodė, kad 2015 m. vasario 15 d., apie 18 val., išgertuvių metu (duomenys neskelbtini) bendrabučio bendro naudojimo virtuvėje, pirmame aukšte, tarp jos ir I. A. kilo žodinis konfliktas, kurio metu I. A. ją puolė. Priėjusi, dešine ranka sugriebė už plaukų o kaire ne mažiau kaip penkis kartus įdrėskė veidą. Kartu buvęs kaimynas A. I. jas išskyrė, po ko I. A. atsisėdo ant suolo prie stalo ir susiėmusi už krūtinės pradėjo giliai kvėpuoti lyg dusdama. Ji, norėdama padėti priėjo prie I. A. iš priekio (kuri tuo metu sėdėjo) ir apglėbė per pečius, kadangi matė, jog sunkiai alsuoja, nors dabar mano, kad tik suvaidino, jog bloga. Ar bandė pakelti nebepamena, tačiau apkabino norėdama kažkaip pagelbėti. Apkabinusi I. A., staiga pajuto dūrį į pilvą, skausmą, po ko šiek tiek atsitraukusi ir pažiūrėjusi į pilvą pamatė durtinę žaizdą, kruvinus marškinėlius bei chalatą. Peilio pas I. A. nematė. A. I. tuo metu stovėjo jai už nugaros, šiek tiek atokiau nuo tos vietos kur sėdėjo I. A.. Atsitraukusi nuo I. A. iš pradžių dar atsisėdo ant kito suolo, o po to išsigandusi, kad ši gali vėl ją pulti, nes toliau garsiai ant jos šaukė, apsimetė, jog apalpo ir nukrito ant žemės. Girdėjo, kaip A. I. šaukė ant I. A. „Ką tu darai?“ ir tai, kad nenori su visu tuo prasidėti, pirmas išėjo iš virtuvės. Po to išėjo ir I. A., kuri išeidama ir užrakino virtuvės duris jos raktais, buvusiais virtuvėje ant stalo. I. A. išėjus ji, kadangi su savimi turėjo telefoną, pati paskambino greitajai. Pamena, kad kelis kartus ši buvo atėjusi į virtuvę ir šlakstė jai veidą vandeniu sakydama „kelkis suka“. Išeidama vėl ją užrakindavo. Visą laiką gulėjo užsimerkusi, nes bijojo, kad I. A. vėl nepultų. Po kurio laiko išgirdo kaip atvykę medikai, koridoriuje buvusios I. A. (atpažino jos balsą) paklausė kam čia bloga, tačiau I. A. pasakė „niekam čia nereikia pagalbos, suklydot“. Tai išgirdusi ji garsiai sušuko „aš čia“, tada I. A. atrakino virtuvės duris ir įleido medikus. Medikė dar paklausė kas sužeidė, ji nurodė į tuo metu visur lakstančią, rėkaujančią ir panikuojančią I. A.. Po kelių dienų grįžus iš ligoninės ir sutikus I. A. ši jos atsiprašė ir tik pasakė, kad neatsimena kas atsitiko. Sakė, kad per daug išgėrė. Viso konflikto pradžia buvo, kai I. A. pradėjo jai priekaištauti dėl to, kad šios sūnui ją sumušus ji kreipėsi į policiją. Dar pamena tai, kad įvykio metu ant stalo buvo virtuvinis peilis baltomis kriaunomis, geležtės ilgis apie 10 cm., kurį I. A. išgertuvių metu naudojo pjaustydama jos pirktą kebabą, o atvykus medikams ir policijai matė, kad peilio nebėra. Dėl patirtų sužalojimų ji gydėsi ligoninėje, buvo pažeisti pilvo raumenys. Civilinio ieškinio byloje nereikš, pretenzijų I. A. neturi, tačiau nori, kad būtų nubausta pagal numatytus įstatymus. 2015 m. gegužės 8 d., išvyko dirbti į Angliją, grįžo tik savaitei laiko ir spalio 15 d., vėl grįžta į Angliją. Teisme dalyvauti galėtų, tik apie teismo posėdį jai reikia žinoti iš anksto. Visus dokumentus pageidauja, kad jai siųstų el. paštu (t. 1, b. l. 29, 32, 40-41).

Liudytoja V.K. parodė, kad dienos tiksliai nepamena, ji gavusi iškvietimą išvyko į (duomenys neskelbtini) namą, kur pirmo aukšto virtuvėje rado moterį, kuriai buvo sužalotas pilvas. Ji suteikė nukentėjusiajai pagalbą, po ko ji buvo pristatyta į ligoninės priėmimo skyrių. Iš nukentėjusiosios paaiškinimų suprato, kad ją sužalojo kaltinamoji.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka) liudytoja V.K. parodė, kad dirba VšĮ „Utenos pirminės sveikatos priežiūros centre“ Greitosios medicinos pagalbos skyriuje. 2015 m. vasario 15 d., apie 17.30 val., gavo iškvietimą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur yra sužeistas žmogaus. Nuvykus minėtu adresu, bendrabučio pirmo aukšto bendro naudojimo virtuvėje ant kėdės sėdėjo moteris. Paklausus kas nutiko, moteris parodė peiliu sužeistą pilvą. Ji suteikė pirmąją med. pagalbą, apžiūrėjo moterį, tuo metu jos būklė buvo nebloga. Akivaizdžiai matėsi, kad žaista padaryta peiliu. Moters paklausus kas ją sužalojo, ši nurodė moterį kuri vaikščiojo koridoriuje ir kartą buvo užėjusi į virtuvę. Moteris aukšta, stambaus kūno sudėjimo. Atvažiavus policijos pareigūnams, sužeistai moteriai sutikus, nusivedė ją į greitosios pagalbos automobilį ir išvežė į ligoninę. Važiuojant į ligoninę moteris sakė esanti O. P. (t. 1, b. l. 66).

Liudytoja V.K. parodė, kad kaltinamoji yra jos kaimynė. Įvykio aplinkybių tikslia nepamena. Gali būti, kad 2015-02-15, ji girdėjo didelį triukšmą virtuvėje. Nukentėjusioji gyvena 106 bute. Po įvykio nukentėjusioji buvo pasikvietusi pas save ir rodė ant pilvo užgijusį randą. Sakė, kad ją sužalojo kaltinamoji.

Liudytoja N. S. parodė, kad 2015 m. vasario 15 d. ji grįžo į namus ir girdėjo kaip bendroje virtuvėje yra girtuokliaujama. Bendros virtuvės patalpa jai yra už sienos ir viskas gerai girdisi. Vėliau ji išėjo ir sugrįžusi girdėjo kaip tarpusavyje ginčijasi nukentėjusioji ir kaltinamoji. Vėliau išgirdo moters „žviegimą“, išsigando. Po kurio laiko kažkas virtuvėje atsuko vandens kraną ir paleido vandenį. Pažiūrėjusi pro durų akutę pamatė, kad kaltinamoji išėjo iš virtuvės su padėklu užklotu servetėle. Po kurio laiko atvažiavo greitoji ir policija. Vėliau girdėjo kaip būdama viena kaltinamoji sakė „na ir kas kad padūriau tą k...“

Liudytojas A.I. parodė, kad datos tiksliai neatsimena, gali būti, kad 2015 m. vasario 15 d. Jis taksi automobiliu parvežė kaltinamąją į namus į bendrabutį (duomenys neskelbtini). Vėliau jį pakvietė į pirmo aukšto bendrą virtuvę. Kas pakvietė nepamena. Begeriant moterys tarpusavyje susipyko. Viena kitai kažką pasakė, kita kažką atsakė ir taip susipyko. Vėliau kaltinamajai suskaudo nugarą, nukentėjusioji bandė pakelti. Vėliau nukentėjusioji sėdėjo ant kėdės ir rūkė. Po kurio laiko nukentėjusioji pakėlė chalatą ir pasakė: „Žiūrėk, mane padūrė“. Ikiteisminio tyrimo metus duotus parodymus tvirtina.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka) liudytojas A.I. parodė, kad 2015 m vasario 15 d., apie 15 val., kartu su I. A. ir O. P. buvo (duomenys neskelbtini) bendrabučio bendrojoje virtuvėje, kur tarp I. A. ir O. P. kilo konfliktas. Iš pradžių jos ginčijosi, šaukė viena ant kitos, po to puolė stumdytis, draskyti viena kitai veidą. Kivirčas kilo dėl I. A. sūnaus. Jis šias vis nuramindavo, atitraukdavo vieną nuo kitos. Kelis kartus buvo parėjęs į namus ir vėl grįždavo atgal į virtuvę. Paskutinį kartą atėjus pas jas, tarp jų vėl buvo kilęs žodinis ginčas, kurio metu I. A. sušuko, kad „susuko skauda nugarą“ ir atsisėdo ant suolo prie stalo. O. P. priėjo prie jos, kaip suprato norėdama padėti atsikelti. Iš priekio pasilenkusi prie I. A. suėmė už pažastų, tačiau I. A. šią atstūmė. Tada O. P. vėl pasilenkė prie jos suimdama už pažastų ir staiga atsitraukusi nuo I. A. ir pakėlusi savo maikutę pasakė „padūrė“. Kadangi jis stovėjo prie virtuvės išėjimo durų, O. P. už nugaros, paties dūrio nematė. O. P. atsitraukusi nuo I. A. atsisėdo ant kito suolo prie stalo. Priėjęs prie O. P., matė pilve žaizdą, šiek tiek žemiau bambos, kraujo tada dar nebuvo. I. A. toliau šaukė ant O. P.. To, kad pas I. A. rankose būtų buvęs peilis, nematė. Pamena tik tai, kad ant stalo prie kurio sėdėjo I. A. buvo keli virtuviniai peiliai, vienas kurių baltomis kriaunomis. Neatkreipė dėmesio ar po padūrimo tas peilis dar buvo ant stalo ar ne. Po dūrio, I. A. buvo iš virtuvės nuėjusi į sūnaus butą. Ar ką išsinešė nepastebėjo. Ji tą dieną vilkėjo chalatą su kišenėmis. Kadangi jis išsigando ir nenorėjo toliau veltis į jų konfliktą, parėjo pas save į butą. Po kokių 10 minučių į butą atėjo I. A., kuri pasakė, kad O. P. virtuvėje pargriuvo ant žemės, kad gaivino ją, tačiau mano, jog ši tik apsimetinėja. Kartu nuėjo su I. A. į virtuvę, kuri buvo užrakinta. Ją atrakino pati I. A. Kam ji buvo užrakinusi virtuvės duris neklausė, ši ir neaiškino. Raktai nuo virtuvės kiek žino buvo pas jos sūnų bute. Užėjęs į virtuvę, ant grindų gulinčią pamatė O. P.. Tada pamatė ir kraują, buvo kruvina maikė, ant grindų taip pat matėsi kraujas. Dar bandė ją pakelti nuo žemės, tačiau ši nesileido. Sakė, kad reikia kviesti greitąją, jei gerai atsimena O. P. sakė, kad jau išsikvietė. Jis vėl parėjo namo, I. A. lakstė pirmyn atgal sakydama, kad nesupranta kas čia buvo, mano tik apsimetinėjo. Kadangi ją pažįsta iš anksčiau žino, jog jos elgesys neprognozuojamas. Vis klausinėjo jo kas čia nutiko. Kai buvo sužeista O. P. virtuvėje apart jo ir judviejų daugiau nieko nebuvo. Kadangi ir pats buvo išgėręs šiek tiek alkoholio, tiksliai visko nebeprisimena (t. 1, b. l. 57, 59-60).

Liudytojas A. I. 2015-08-13 parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino apklausos metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 62-65).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto bendro naudojimo virtuvės patalpas, ant spintelės buvo rastas plaukų kuokštas, taip pat ant suolo užtiesto mėlynos spalvos užtiesalu rastos rusvos spalvos plaukų sruogos (t. 1, b.l. 5).

Iš 2015-05-18 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad O. P. nustatyta kiauryminė durtinė – pjautinė pilvo vidurinės dalies žaizda su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę ir daugybiniai veido odos nubrozdinimai. Žaizda padaryta duriančiai – pjaunančių savybių, tokiu kaip peilis daiktu ar įrankiu, vienu trauminiu poveikiu. O. P. padarytas kūno sužalojimas, dėl kiauryminio pilvo vienos žaizdos pobūdžio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b. l. 51-52, 55-56).

Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto, 2015-02-15 garso įrašo nustatyta, kad bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje pirmas skambutis užregistruotas 2015-02-15 17.20 val., iš nukentėjusiajai O. P. priklausančio tel. Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 83-85).

Iš VšĮ „Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro“ pateiktos greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, papildomos informacijos skiltyje pažymėta, kad O. P. konflikto metu peiliu sužeidė kaimynė (t. 1, b. l. 80).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Nukentėjusioji, liudytojas A.I. bei kaltinamoji nurodė, kad tarp jos ir nukentėjusiosios buvo kilęs konfliktas, kurio metu buvo naudojamas fizinis smurtas. Kaltinamoji pripažino, kad ji pirmoji pradėjo naudoti fizinį smurtą ir sugriebė nukentėjusiajai už plaukų bei apdraskė veidą. Dėl juosmens skausmo kaltinamoji atsisėdo ant kėdės ir, kaip pripažino pati, dūrė peiliu nukentėjusiajai. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas A.I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji bandė padėti kaltinamajai, o pastaroji tuo metu dūrė peiliu. Nors liudytojas A.I. paties smūgio nematė, tačiau patvirtino, kad nukentėjusioji atsitraukė nuo kaltinamosios ir atitraukusi marškinėlius parodė žaizdą pilve. Kaip matyti tiek kaltinamosios, nukentėjusiosios ir liudytojo A.I. parodymai apie sužalojimo aplinkybes (vieta, įrankis) esmingai sutampa, jas patvirtino ir teismo medicinos specialisto išvada, greitosios pagalbos medikė (liudytoja V. K.), VšĮ „Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro“ pateiktos greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuoti duomenys apie sužalojimą peiliu. Kaltinamoji paaiškino, kad dėl girtumo visų aplinkybių nepamena, todėl daryti išvados, kad ji neigia nukentėjusiosios ir liudytojo A.I. nurodytas sužalojimo aplinkybes, nėra pagrindo. Ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kilusio konflikto metu, kaltinamoji peiliu smogė nukentėjusiajai, dėl ko pastarajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kiauryminės durtinės – pjautinės pilvo vidurinės dalies žaizda su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, matyti, kad kilus konfliktui, kaltinamoji pirmoji pradėjo naudoti fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, vėliau jas išskyrus, smogė peiliu nukentėjusiajai. Esant tokioms aplinkybėms daryti išvadą, kad kaltinamoji veikė būtinosios ginties sąlygomis ar labai susijaudinusi, nėra jokio pagrindo.

Kaltinamoji peiliu smogdama nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbią vietą - pilvo sritį numatė, kad nukentėjusiosios sveikatai neišvengiamai ar labai tikėtinai bus padaryta žala, to norėjo ir to siekė. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamosios tyčia buvo tiesioginė, tačiau neapibrėžta, nes norėdama padaryti sužalojimus, ji savo sąmonėje tiksliai nedetalizavo sveikatos sutrikdymo masto. Kaltinamosios veika kvalifikuotina pagal LR BK 135 str. 1 d.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios, liudytojo A.I. parodymų, kaltinamosios paaiškinimų, konfliktas įvyko dėl asmeninių nesutarimų, bendro naudojimo virtuvėje, į kurią gali netrukdomai patekti kiti žmonės. Šioje vietoje kaltinamoji panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, išpešė plaukų sruogą, apdraskė veidą, vėliau smogė peiliu. Šiuos veiksmus kaltinamoji padarė matant A.I., kuris tokių kaltinamosios veiksmų nesitikėjo, skyrė nukentėjusiąją nuo kaltinamosios, taip pat pamatęs nukentėjusiąją sužalotą išsigando. Tokie kaltinamosios veiksmai vertinti kaip įžūlūs. Kaip nurodė liudytoja V. K., ji girdėjo didelį triukšmą, o liudytoja N. S. patvirtino, kad ji girdėjo virtuvėje moters riksmą ir labai išsigando. Abi liudytojos nurodė, kad matė atvykstant greitosios pagalbos medikus bei policijos pareigūnus. Tai įrodo, kad nors konfliktas kilo dėl asmeninių priežasčių, tačiau kaltinamoji asmeniniams santykiams spręsti pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Toks kaltinamosios elgesys patvirtina ją veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir siekius, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiu būdu aukščiau aptartais įrodymais visiškai įrodyta, kad kaltinamoji pažeidė viešąją tvarką pažeidimą ir jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d.

Bausmės skyrimas

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį gydymo išlaidų (BK 59 str. 2, 3 d.). Byloje ištyrus įrodymus matyti, kad kaltinamoji nurodė, kad konflikto iniciatorė buvo nukentėjusioji, ji priekaištavo kaltinamajai dėl jos vaikų. Tai patvirtino ir liudytojas A. Ivaškevičius. Todėl, teismo nuomone, nepagarbus ir įžeidžiantis atsiliepimas apie kaltinamosios vaikus, taip pat ir apie ją pačią laikytinas provokuojančiu elgesiu. Todėl kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė sunkų tyčinį ir vieną nesunkų nusikaltimus tiesiogine tyčia, į psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje nėra įrašyta (b. l. 141), į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad kaltinamoji yra bausta administracine tvarka, teista daro išvadą, kad jai skirtina laisvės atėmimo bausmė. Teismas, įvertindamas į tai, tai, kad kaltinamoji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė padariusi nusikalstamas veikas, gailėjosi dėl šių padarytų veikų, o tai patvirtina ir realūs jos veiksmai (atsiprašė nukentėjusiosios, gaudama minimalias pragyvenimo lėšas iš dalies atlygino gydymo išlaidas). Iš aptartų duomenų darytina išvada, kad kaltinamoji susidūrusi su realia laisvės atėmimo bausmės taikymo jai galimybe, būdama pensinio amžiaus, padarė išvadas dėl savo elgesio, t. y. beveik per vienerius metus nuo nusikaltimo padarymo dienos, naujų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų nebedarė. Todėl, teismas, įvertinęs kaltinamosios pastangas keisti savo gyvenimo būdą, daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo atidėjus paskirtos bausmės vykdymą dvejiems metams.

Dėl gydymo išlaidų ir daiktinių įrodymų

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 621,52 Eur gydymo išlaidų (t.1, b. l. 71).

Kaltinamoji ieškinį pripažino.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaltinamoji sužalojo nukentėjusiąją, kuri buvo gydymas VšĮ Utenos ligoninėje. Jos gydymo išlaidos 621,52 Eur. Kaltinamoji atlygino 85 Eur gydymosi išlaidų. Likusi suma priteistina iš kaltinamosios ( CK 6.280 str., 6.283 str. 1 d.).

Daiktiniai įrodymai: plaukų sruogos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos (BPK 94 str. 4 p.).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir paskirti:

-pagal BK 135 str. 1 d. dvejus metus laisvės atėmimo.

-pagal BK 284 str. 1 d. šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. šias bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę bausmę dvejus metus laisvės atėmimo. Pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti dviejų metų laikotarpiui įpareigojant per vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už Utenos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. I. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių asmenų fondą, kuri turi būti įvykdyta per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įrašymo į Probacijos tarnybos įskaitą dienos.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš I. A. penkis šimtus trisdešimt šešis eurus 52 euro centus (536,52) turėtų gydymo išlaidų Valstybinės ligonių kasos naudai.

Daiktinius įrodymus: plaukų sruogas saugomas vokuose Nr. 1 ir Nr. 2, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.