- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-25
- Bylos Nr.
- 2A-490/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Management and Accounting Services“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui
- Advokatai
- Edita Ivanauskienė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Management and Accounting Services“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1527-450/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Management and Accounting Services“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Management and Accounting Services“ 2008 m. liepos 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Valstybiniam patentų biurui, prašydamas panaikinti Valstybinio patentų biuro 2008 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 2Ap-1026, kuriuo atmesta ieškovo apeliacija ir paliktas galioti sprendimas neregistruoti prekių ženklo „THE ORIENTAL SPA“. Nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas įregistruoti žodinį prekių ženklą „THE ORIENTAL SPA“ 43 (laikinas apgyvendinimas) ir 44 (medicinos paslaugos, žmonių higieninė ir grožio priežiūra) klasių paslaugoms, tačiau atsakovas atsisakė registruoti šį ženklą, nurodydamas, jog žymuo yra aprašomasis, sudarytas iš visuotinai pripažintų bendrinių žodžių ir neturi skiriamojo požymio (Prekių ženklų įstatymo 6 str. 1 d. 2 p., Prekių ženklų registravimo taisyklių 114.2.7 p.). Ieškovui pateikus apeliaciją, atsakovas 2008 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 2Ap-1026 skundą atmetė, o sprendimą neregistruoti minėto prekių ženklo paliko nepakeistą. Ieškovo nuomone, toks atsakovo sprendimas yra nepagrįstas.
Atsakovas Valstybinis patentų biuras su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčo žymenį sudarantys abu žodžiai „ORIENTAL“ ir „SPA“ yra anglų kalboje vartojami bendriniai žodžiai. Lietuvių kalboje jie reiškia: „Oriental“- Rytų, Rytų Azijos, rytietiškas; SPA - mineralinių vandenų kurortas, mineralinis šaltinis. Atsakovo teigimu, vidutinis vartotojas suvoks ginčo žymenį kaip rytų, rytietiškas SPA, tai yra mineralinių vandenų kurortas, tam tikros vandens procedūros. Ginčo žymuo aprašo paslaugas, kurioms žymėti jis yra prašomas registruoti, todėl negali būti registruojamas prekių ženklu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas sprendė, kad žodžių junginys ,,THE ORIENTAL SPA“, pareikštas registruoti 44 klasės paslaugų atžvilgiu, neturi skiriamojo požymio pagal Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą, nes tai yra anglų kalbos žodžiai, vartojami bendrinėje kalboje ir turintys žodynuose nurodytą prasmę (rytietiškas, rytų mineralinių vandenų kurortas), o byloje nepateikta duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad vidutinis vartotojas ginčo žymenį sudarantiems žodžiams suteiktų kitokią prasmę. Teismas konstatavo, kad terminas SPA šiuo metu yra itin populiarus verslo rinkoje ir suvokiamas kaip vieta, kur teikiamos sveikatos priežiūros, grožio procedūros, todėl laikė, kad šis žodis 44 klasės paslaugų (medicinos paslaugos, žmonių higieninė ir grožio priežiūra) atžvilgiu tiesiogiai nusako, kokos paslaugos teikiamos (mineralinių vandenų kurortas, tam tikros vandens procedūros), o žodis ,,ORIENTAL“ tik apibūdina žymenį SPA – nurodo teikiamų paslaugų rūšį. Teismas sprendė, jog vidutinis vartotojas teikiamas paslaugas, pažymėtas ženklu „THE ORIENTAL SPA“, suvoks, kaip įvairaus pobūdžio paslaugas: grožio, higienos, medicinos, kurias atliekant bus naudojamas vanduo, tik tokios paslaugos gali būti teikiamos naudojant įvairias metodikas, jos gali būti atliekamos skirtingais būdais. Todėl SPA žymuo yra aprašomojo pobūdžio registruojamų paslaugų atžvilgiu, ryšys tarp žymens ir registruojamų paslaugų yra pakankamai aiškus ir konkretus, vartotojo požiūriu leidžia identifikuoti paslaugas, kurios yra ar gali būti teikiamos. Dėl to teismas sprendė, kad, nesant kitų skiriamųjų elementų, toks ženklas negalės įgyvendinti jam priskirtos funkcijos (Prekių ženklų įstatymo 6 str. 1 d. 2 p., Prekių ženklų registravimo taisyklių 114.2.7 p.).
Teismas, pasisakydamas dėl ginčo žymens skiriamojo pobūdžio 43 klasės paslaugų atžvilgiu, nurodė, jog žymens, pareikšto registruoti prekių ženklu, atitikimas teisės aktuose numatytiems kriterijams negali būti vertinamas atskirai nuo prekių ar paslaugų, kurioms žymėti jis yra registruojamas, pobūdžio. Laikino apgyvendinimo paslaugos - tai viešbučių, kaimo sodybų, jaunimo ir nakvynės namų, kempingų ir kitos laikino apgyvendinimo paslaugos, teismo teigimu, neturi nei tiesioginio, nei netiesioginio ryšio su SPA reikšme, todėl tokio prekių ženklo įregistravimas gali klaidinti visuomenę dėl prekių ir paslaugų rūšies (pobūdžio).
Teismas pažymėjo, jog pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką, dėl kalbinių, socialinių ir ekonominių valstybių narių skirtumų gali atsitikti, kad prekės ženklas, kuris vienoje valstybėje narėje yra bendrinis ar yra apibūdinantis atitinkamas prekes ar paslaugas, kurioms prašoma jį registruoti, toks nebus kitoje valstybėje narėje (C-421/04), tačiau šiuo atveju, teismo nuomone, tas faktas, kad nacionaliniame, Europos Sąjungos ir tarptautiniame prekių ženklų registruose yra registruoti žymenys, turintys elementą ,,SPA“ nereiškia, kad ieškovo pareikštas registruoti žymuo turi skiriamąjį pobūdį ar atitinkamoje valstybėje narėje (šiuo atveju – Lietuvoje) įgyja skiriamąjį požymį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB ,,Management and Accounting Services“ prašo minėtą teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino teisės normas, neatsižvelgė į Europos Teisingumo Teismo praktiką bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Šiuos teiginius grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo prekių ženklas yra sudarytas iš nelietuviškos kilmės žodžių ir pareikštas registruoti 43 ir 44 klasės paslaugoms tik Lietuvos teritorijoje. Pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką, bet koks žodis, pasiskolintas iš kitos užsienio kalbos, laikytinas Lietuvos vidutiniam vartotojui įmantriu, išsiskiriančiu ir dėl to gebančiu tapti prekių ženklu. Teismas nepagrįstai sprendė, jog žodis SPA tiesiogiai siejamas su 44 klasės paslaugomis ir yra aprašomojo pobūdžio jų atžvilgiu. Pirma, tai, jog žodyne pateikta angliškų žodžių reikšmė, nereiškia, kad Lietuvos vidutinis vartotojas ją supratų. Pagal pateiktus įrodymus, Lietuvoje anglų kalbą supranta vos 26 procentai gyventojų. Antra, nurodyti žodžiai gali būti suprantami ne viena reikšme, o nustatant galimas jų reikšmes būtina remtis ne tik žodynais, bet ir kitais informacijos šaltiniais (Prekių ženklų registravimo taisyklių 113 p.). Dėl to, net ir ta nedidelė Lietuvos vartotojų dalis, kuri supranta anglų kalbą, negali turėti vienodos žodžio SPA sampratos, nes jis gali reikšti ne tik paslaugą, tačiau ir Belgijos miesto pavadinimą, Formulės 1 trasos pavadinimą, vandens įrangą. Be to, teismas nevertino to, kad šiuos žodžius analizuojant kartu kaip integralią visumą ir neįprastą žymenų junginį vidutiniam Lietuvos vartotojui yra prarandamas jų aprašomasis pobūdis bei bendrinė reikšmė.Nepagrįsta teismo išvada, kad terminas SPA tiesiogiai nusako, kokios paslaugos teikiamos, o žodis ,,ORIENTAL“ tik apibūdina tokių paslaugų rūšį. Nėra aišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas sprendė dėl šių žodžių derinio populiarumo Lietuvos verslo aplinkoje (CPK 270 str. 4 d.). Atsakovas nurodė tik vieną įmonę, kuri naudoja žymenį ,,Oriental SPA“ savo centre, o vienos įmonės žymėjimas negali reikšti, kad šis žodžių derinys yra populiarus Lietuvoje ir dėl to vartotojų suvokiamas kaip vieta, kur teikiamos sveikatos priežiūros ir grožio procedūros. Be to, nėra duomenų ar ši įmonė tokio pobūdžio paslaugas teikė pareiškimo registruoti prekių ženklą pateikimo metu. Žodžiai ,,THE ORIENTAL SPA“ nėra medicinos paslaugų, žmonių higieninės ir grožio priežiūros (44 klasė) kilmės ar rūšies pavadinimas, nėra naudojami jiems apibūdinti, ar nusakantys tiesioginę veiklos rūšį, nei sudaryti iš visuotinai pripažintų terminų.Nepagrįstai teismas žodį SPA sieja su paslaugomis, tiekiamomis kvalifikuotų specialistų specialiai įrengtose patalpose, kurių atlikimui naudojamas vanduo ir kurios skirtos sveikatos gerinimui, susirgimų prevencijai, atsipalaidavimui ir pan. Sąvoka SPA (,,sveikata per vandenį“) iš esmės yra bendra kategorija, žyminti bendrą vandens naudą sveikatai. Šis žodis ne tik neaprašo 44 klasės paslaugų, bet ir nėra su jomis tiesiogiai susijęs. Nepagrįsta teismo išvada, kad paslaugos, kai nėra naudojamas vanduo, žymėjimas ginčo žymeniu, kaldintų visuomenę. Angliškai nekalbantis Lietuvos vartotojas šių žodžių junginio nesupranta, o angliškai kalbantys dėl žodžio daugiareikšmiškumo iš karto negalėtų identifikuoti jų derinio reikšmės būtent ta reikšme, kuri nurodyta žodynuose. Be to, galimybė suklaidinti visuomenę yra atskiras atsisakymo registruoti ženklą pagrindas (Prekių ženklų įstatymo 1 str. 5 d.), o atsakovas juo nesirėmė, todėl teismas negalėjo palikti atsakovo ginčo sprendimą galioti pritaikydamas kitą teisinį pagrindą. Nepagrįsta teismo išvada, kad laikino apgyvendinimo paslaugos (43 klasė) neturi jokio ryšio su žodyne nurodyta ginčo žymens reikšme ir klaidins vartotoją. Kaip minėta, žodis SPA turi daug reikšmių, todėl negalima konstatuoti žymens aprašomojo pobūdžio. Dėl to ginčo žymuo niekaip Lietuvos vartotojui iš karto be tolimesnio apmąstymo negalėtų tiesiogiai ir aiškiai sietis su laikino apgyvendinimo paslaugomis. Nepagrįsta teismo išvada, jog tai, kad yra registruoti žymenys, turintys elementą SPA, nereiškia, kad ginčo ženklas turi ar Lietuvoje įgyja skiriamąjį požymį. Ginčo žymuo Lietuvoje turi skiriamąjį pobūdį, o teismas, to nepripažindamas, pažeidė ieškovo lygiateisiškumą bei teisėtų lūkesčių principus. Ieškovas, matydamas nuoseklią tiek atsakovo, tiek kitų prekių ženklų registratorių poziciją žymenų SPA ir ORIENTAL atžvilgiu (kurie pripažįstami turinčiais skiriamąjį požymį), turėjo pagrįstų lūkesčių, jog jo paraiška bus įvertina vienodai. Atsakovas nepateikė jokių priežasčių, kodėl ieškovo situacija turėtų būti vertinama kitaip, nei kitų pareiškėjų, kurių ženklai buvo patvirtinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Valstybinis patentų biuras prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Jo nuomone, apelianto skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti bei atmestini.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip buvo paminėta, nagrinėjamas ginčas yra kilęs dėl to, kad apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo atmestas apelianto reikalavimas panaikinti atsakovo sprendimą atsisakyti registruoti apelianto žodinį prekių ženklą „THE ORIENTAL SPA“ 43 (laikinas apgyvendinimas) ir 44 (medicinos paslaugos, žmonių higieninė ir grožio priežiūra) klasių paslaugoms. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog toks ženklas negalės įgyvendinti jam priskirtos funkcijos atskirti vieno gamintojo prekes (paslaugas) nuo kito, nes jis yra aprašomasis, sudarytas iš visuotinai pripažintų bendrinių žodžių ir neturi skiriamojo požymio (Prekių ženklų įstatymo 6 str. 1 d. 2 p.).
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai išaiškino bei pritaikė teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.). Absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Šią savo išvadą teisėjų kolegija grindžia tokiais argumentais:
Kaip žinoma, prekių ir paslaugų ženklų registracijai nustatyti ženklams keliami reikalavimai, tarp jų ir reikalavimas, įtvirtintas Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte, nėra savitiksliai, o jų teisinė prigimtis tiesiogiai išplaukia iš ženklo sampratos. Dėl to klausimas dėl žymens ir Prekių ženklų įstatyme įtvirtintų absoliučių reikalavimų prekių ženklui atitikties, tai yra dėl žymens galėjimo būti prekių ženklu, turi būti sprendžiamas vertinant žymenį per ženklo funkcijos prizmę - ar konkretus prekių ir paslaugų žymuo geba atskirti vienam asmeniui priklausančias prekes nuo kitam asmeniui priklausančių prekių arba vieno asmens teikiamas paslaugas nuo kito asmens teikiamų paslaugų. Būtent tokiu aspektu vertinti įstatyme įtvirtintus reikalavimus prekių ir paslaugų ženklui orientuoja ir besivystanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija prekių ženklų srityje, pabrėžiant ženklo gebėjimo atlikti atskyrimo funkciją reikšmę ir svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2000; 2000 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1263/2000; 2001 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-969/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2003 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2003, 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2006; ir kt.).
Nagrinėjamu atveju apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo žymuo neatitinka Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto reikalavimų, nurodo, jog ginčo ženklas sudarytas iš nelietuviškos kilmės žodžių ir pareikštas registruoti 43 ir 44 klasės paslaugoms tik Lietuvos teritorijoje, o tai, jog žodyne pateikta angliškų žodžių reikšmė, nereiškia, kad Lietuvos vidutinis vartotojas ją supratų. Apelianto teigimu, Lietuvoje anglų kalbą supranta vos 26 procentai gyventojų, be to, net ir ta nedidelė Lietuvos vartotojų dalis, kuri supranta anglų kalbą, negali turėti vienodos žodžio ,,SPA“ sampratos, nes jis yra daugiareikšmis ir gali reikšti ne tik mineralinių vandenų kurortą ar mineralinį šaltini, tačiau ir Belgijos miesto pavadinimą, Formulės 1 trasos pavadinimą, vandens įrangą.
Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto teiginius (CPK 185 str.). Apeliantas teisingai nurodo, kad pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką, žodis, pasiskolintas iš kitos užsienio kalbos ir tam tikrose valstybėse laikomas bendriniu, gali būti laikomas išskirtiniu kitose valstybėse, tačiau nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pripažinti, kad Lietuvos vartotojai nesuvoktų iš esmės bendrinio pobūdžio žodžių ,,SPA“ ir ,,Oriental“ reikšmės ir laikytų juos išskirtiniais ar įmantriais. Apeliacinės instancijos teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. posėdyje apelianto atstovė teigė, jog žodžių junginys ,,The Oriental SPA“ yra kilęs ne iš lietuvių kalbos, yra vartojamas anglų, lotynų, prancūzų kalbose. Taigi pats apeliantas pripažino, jog šis žodžių junginys kitose kalbose yra vartojamas kaip bendrinis ir neapsiriboja vien anglų kalba. Dėl to apelianto pateikti duomenys apie tai, kiek gyventojų Lietuvoje supranta anglų kalbą, gali atskleisti tik dalį vartotojų, kurie supranta ginčo žymenį, nes moka anglų kalbą. Tuo tarpu kita dalis, suprantančių prancūzų bei lotynų kalbas ir dėl to taip pat suvokiančių tiesioginę bendrinę ginčo žymens reikšmę, nėra užfiksuojami. Be to, pažymėtina ir tai, kad lotynų kalba yra bendrai žinoma tarptautinio pobūdžio kalba, kurios vartojimas peržengia vienos valstybės sienas. Pavyzdžiui, tarptautinių žodžių žodyne pateikiama žodžių reikšmė: ,,orientalinis“ - Rytų šalių, rytietiškas, ,,orientas" - Rytai, Rytų kraštai (Vaitkevičiūtė V. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius, Leidykla ,,Žodynas", 2004. P. 763). Taigi tam, kad galima būtų suvokti anksčiau nurodytą bendrinę ginčo žymenį sudarančių žodžių reikšmę, nėra būtinas paminėtų užsienio kalbų žinojimas, pakanka būti išsilavinusiu žmogumi.
Atsižvelgiant į tai, kad ginčo žymenį sudarantys žodžiai turi bendrines reikšmes, o kaip teisingai nurodė teismas, byloje nepateikta duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad vidutinis vartotojas ginčo žymenį sudarantiems žodžiams suteiktų kitokią prasmę, nėra pagrindo pripažinti minėtą teismo išvadą nepagrįsta (CPK 185 str.). Apeliantas ją paneigiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Taip pat apeliantas nepateikė ir įrodymų, jog suprantant bendrinę minėtų žodžių reikšmę, žymuo vis tiek lieka išskirtinis dėl žodžio SPA daugiareikšmiškumo. Nors apeliantas nurodo, kad didelė asmenų dalis šį žodį gali sieti ne su vandens procedūromis, o su miestu, lenktynių trasa ar įrengimais, tačiau nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių duomenų (CPK 178 str.). Dėl to teismas pagrįstai vadovavosi žodynuose pateikiama ginčo žymenį sudarančių žodžių reikšme ir sprendė, jog apeliantas neįrodė tokio žodžių derinio specifikos bei gebėjimo atlikti paslaugų identifikavimo funkciją (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija taip pat laiko, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog terminas ,,SPA“ tiesiogiai nusako, kokios paslaugos teikiamos, o žodis ,,ORIENTAL“ apibūdina tokių paslaugų rūšį. Toks ginčo žymenį sudarančių žodžių junginio kalbinis aiškinimas bei suvokimas tiesiogiai išplaukia iš bendrinės jį sudarančių žodžių junginio reikšmės. Taip pat teismas pagrįstai nurodė, jog tokią išvadą patvirtina ir byloje esantys dokumentai, susiję su ženklo ,,East Island Oriental SPA“ registravimu, nes, kaip matyti iš šio kitos įmonės žymens registravimo dokumentų, identifikuojančią reikšmę atlieka neįprastas žodžių junginys - ,,East Island“. Tuo tarpu, kaip 2009 m. sausio 28 d. rašte nurodė Valstybinis patentų biuras bei kaip patvirtina eksperto pranešimas dėl paraiškos Nr. 2005 2158, žymens dalis ,,Oriental SPA“ buvo pripažinta nesaugomu elementu (b. l. 89, 91). Buvo konstatuota, jog šis nesaugomas elementas nurodo paslaugų geografinę kilmę, rūšį bei kitas paslaugos charakteristikas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atmestini apelianto teiginiai, jog atsakovas, atsisakydamas registruoti ginčo ženklą, suabsoliutino ženklo elementų aprašymą, neatižvelgė į galimybę, kad prekių ženklas dėl savo specifinės išraiškos formos, sintaksinio nestandartiškumo, retos angliškų žymenų kombinacijos ir atitinkamų vartotojų savybių (pavyzdžiui, prasto anglų kalbos žinojimo) bendrinėje lietuvių kalboje neįgyja aprašomojo pobūdžio, nėra įprastas vadinti ar aprašyti laikino apgyvendinimo ar medicinos, higienos, grožio paslaugas (CPK 185, 178 str.).
Šios išvados taip pat nepaneigia apelianto nurodyta aplinkybė, jog yra registruota kitų prekių bei paslaugų ženklų, turinčių elementą SPA. Apelianto nuomone, atsakovas nepateikė jokių priežasčių, kodėl apelianto situacija turėtų būti vertinama kitaip, nei kitų pareiškėjų, kurių ženklai buvo patvirtinti, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių tokių kitų registruotų ženklų su elementu SPA, iš esmės visuose juose yra tam tikri ženklų specifiniai unikalūs elementai, leidžiantys atskirti registruotus ženklus nuo kitų asmenų, taip pat teikiančių panašaus pobūdžio paslaugas, ženklų. Pavyzdžiui, ,,Thermae Bath SPA“ (b. l. 37, 100, 103), ,,Teample SPA“ (b. l. 38), ,,MOnte-Carlo SPA“ (b. l. 39), ,,Beauty SPA Natural Resources“ (b. l. 40, 123, 126), ,,Atrium SPA“ (b. l. 41, 129, 131), ,,European SPA Exhibiyion“ (b. l. 42, 106, 108), ,,East Islang Oriental SPA“ (b. l. 80), ,,WaveLight SPA“ (b. l. 96), ,,Premium SPA resorts“ (b. l. 114, 115) ir kt. yra sudaryti ne tik iš bendrinio elemento SPA, tačiau ir iš unikalaus, dažnai netikėto derinio su kitu, ne bendriniu, žodžiu, be to, dažnas iš šių ženklų išsiskiria ne tik tekstu, tačiau ir piešiniu, užrašo išdėstymu bei dizainu. Tai leidžia jų turėtojų paslaugas atskirti nuo kitų asmenų teikiamų paslaugų ir dėl to šie ženklai atlieka identifikavimo funkciją. To paties negalima pasakyti apie ginčo ženklą, sudarytą iš dviejų užsienio kalbos bendrinės reikšmės žodžių, ir nepasižymintį kokiu nors ypatingu užrašo dizainu (CPK 185 str.). Dėl to, kaip teisingai nurodė teismas, kitų prekių bei paslaugų ženklų registravimas su elementu ,,SPA“ ar ,,Oriental“, neduoda pagrindo kitokiai išvadai nagrinėjamu atveju. Esant tokioms aplinkybėms atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, jog teismas pažeidė lygiateisiškumo bei teisėtų lūkesčių principus.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad taip pat pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas nepaneigė atsakovo argumentų, jog vidutinis vartotojas teikiamas paslaugas, pažymėtas ženklu „THE ORIENTAL SPA“, suvoks, kaip įvairaus pobūdžio paslaugas: grožio, higienos, medicinos, kurias atliekant bus naudojamas vanduo, jos teikiamos naudojant įvairias metodikas, atliekamos skirtingais būdais, o ryšys, esantis tarp žymens ir registruojamų paslaugų, yra pakankamai aiškus, konkretus ir vartotojo požiūriu leidžia identifikuoti paslaugas, kurios yra ar gali būti teikiamos. Apelianto nurodyti argumentai yra bendro pobūdžio pamąstymai apie žodžių galimas reikšmes, tačiau nėra pateikta konkrečių įrodymų, kad Lietuvos vartotojas žodžių junginį suprastų kitaip, nei jis suprantamas bendrinėje anglų, lotynų ar prancūzų kalboje. Atsižvelgiant į bendrinę minėtų žodžių reikšmę: SPA (,,sveikata per vandenį“) bei ,,Oriental“ (rytų), atmestini ir apelianto teiginiai, jog šie žodžiai nėra susiję su 44 klasės paslaugomis.
Konstatavus ginčo žymens aprašomąjį pobūdį, atmestini ir apelianto teiginiai, susiję su 43 klasės paslaugų žymėjimu šiuo žymeniu. Pirma, dviejų bendro pobūdžio žodžių junginys, kaip minėta, neturi pakankamai identifikuojančių savybių. Be to, kaip teisingai nurodo apeliantas, iš esmės nėra tiesioginio ryšio tarp žodžio ,,SPA“ ir laikinojo apgyvendinimo paslaugų, o apgyvendinimo paslaugos šiuo ženklu galėtų būti žymimos tik tuo atveju, jei kompleksiškai su jomis yra teikiamos ir atitinkamos kitos paslaugos. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bylos medžiaga patvirtina, jog galimos įvairios SPA kategorijos: gydomieji viešbučiai, mineralinių srovių ir kurortiniai, kurios visos teikia laikino apgyvendinimo paslaugas, tai yra viena iš jų teikiamų paslaugų rūšių. Tačiau vien šios klasės paslaugų žymėjimas tokiu ženklu, kaip teisingai nurodė teismas, klaidintų vartotoją (CPK 185, 178 str.).
Apelianto nurodyta aplinkybė, jog atsakovas nesirėmė galimybės suklaidinti visuomenę argumentu, neduoda pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 185 str.). Kaip matyti iš Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio pirmosios dalies 5 punkto, tai, jog ženklas gali suklaidinti visuomenę, pavyzdžiui, dėl prekių ir (ar) paslaugų rūšies, kokybės ar geografinės kilmės, yra absoliutus atsisakymo registruoti ženklą arba jo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindas, tai yra imperatyvi teisės norma, todėl teismas turi teisę remtis tokia norma ex officio. Be to, net ir pripažinus, jog teismas negalėjo remtis galimo vartotojo klaidinimo argumentu, toks procesinio pobūdžio pažeidimas neduoda pagrindo keisti ar naikinti, kaip minėta, iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, nes procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui naikinti tik tada, jei dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas skunduose nurodytais motyvais, taip pat CPK 320 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.