Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-03-27 · Administracinė byla Nr. I-1221-121/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-27
Bylos Nr.
I-1221-121/2013
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Nijolė Žalnieriūnienė, Rosita Patackienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Arūnas Koskus
Kategorijos
  • 1.2Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Administracinė byla Nr. I-1221-121/2013
Proc. Nr. 3-61-3-02722-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija 1.2, 38, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2013 m. kovo 27 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijos Puzinskaitės, Rositos Patackienės, Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui A. G., jo atstovui advokatui Arūnui Koskui, atsakovo atstovei Aleksandrai Rostovcevai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą atsakovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Policijos departamento Kriminalinės policijos valdybos Veiklos organizavimo skyriaus (toliau - Departamento KPV VOS) viršininko, vykdančio valdybos viršininko funkcijas, D. Žvirono sprendimą atsisakyti atlikti tarnybinį patikrinimą bei įpareigoti Departamentą atlikti tarnybinį patikrinimą pagal 2012-09-13 pareiškimą.

Paaiškina, jog Šiaulių apygardos prokuratūra ir Šiaulių miesto apylinkės teismas pareiškėjo skunde pateiktus faktus vertino baudžiamosios teisės kontekste, t.y. vertino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Šiaulių AVPK) pareigūnų veiksmų atitikimą Baudžiamojo kodekso (BK) 228 str. 1 dalyje bei 300 str. 1 dalyje numatytoms nusikalstamų veikų sudėtims ir, jų nenustatę, priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau, pareiškėjo manymu, baudžiamoji ir tarnybinė atsakomybė yra skirtingos atsakomybės rūšys ir nusikalstamos veikos požymių nebuvimas pareigūno veikoje savaime nereiškia, kad jo veikoje nėra tarnybinio nusižengimo požymių. Atsakovas, gavęs skundą, kuriame išdėstytos aplinkybės galimai rodo padarytą tarnybinį nusižengimą, privalėjo vadovautis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau - Tvarka) 6 punktu ir pradėti tarnybinį patikrinimą, tačiau to nepadarė (b. l. 1–2).

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad Departamento pareigūnai, įvertinę, kad procesinės prievartos priemonės – kratos – teisėtumą gali vertinti tik prokuratūra ir teismas, ir atsižvelgę į tai, kad analogiško turinio pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas baudžiamojo proceso tvarka ir jokių pažeidimų nustatyta nebuvo, tarnybinio patikrinimo nepradėjo ir apie tai informavo pareiškėją.

Skundžiamas Departamento raštas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu ar administraciniu sprendimu Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) prasme, kadangi Departamentas juo nepanaikino, nepakeitė, nesukūrė pareiškėjui teisių ir pareigų, nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių. Šis raštas laikytinas įstaigos atsakymu į pareiškėjo raštą. Fizinių ir juridinių asmenų prašymų nagrinėjimą viešojo administravimo subjektuose reglamentuoja Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau - Taisyklės). Todėl Departamento rašto atitiktis VAĮ 8 str. 1 dalies reikalavimams bei pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti šį raštą teisme nenagrinėtini.

Iš Tvarkos nuostatų matyti, jog tarnybinio patikrinimo tikslas susijęs išimtinai su išsamiu ir nešališku galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu ir įvertinimu, kaltų asmenų nustatymu bei nubaudimu. Toks patikrinimas sudaro valstybės valdymo institucijų vidaus valdymo ir darbo kokybės funkcijų dalį, taigi jį gali įtakoti asmenų prašymai (skundai). Tačiau pats tokios funkcijos dalies atlikimo rezultatas siejamas su institucijos darbo gerinimu, o ne su konkretaus asmens teisinės padėties įtakojimu. Taigi tarnybinio nusižengimo objektas yra tarnybos tvarka ir tarnybinės pareigos ar pareigūno vardo pažeminimas, t.y. vidaus sistemos tarnybos autoritetas. Todėl tarnybinio patikrinimo atlikimas ar neatlikimas pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų nepažeidžia ir reikalavimo teisės dėl jo atlikimo pareiškėjas neturi.

Pareiškėjas pasinaudojo savo teise pranešti apie galimą įstatymo pažeidimą ir, laikantis VAĮ reikalavimų, gavo Departamento atsakymą į savo pareiškimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) suformuotą praktiką, tais atvejais, kai apie priimtą sprendimą pareiškėjui pranešama kaip asmeniui, pateikusiam informaciją, toks asmuo negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu, kuriam būtų suteikta teisė skųsti bet kurios institucijos raštus, kuriais pranešama apie atsisakymą pradėti tyrimą, teismui, nes pareiškėjas šiuo atveju neturi teisinio suinteresuotumo pareiškimo dėl tarnybinio nusižengimo nagrinėjimo baigtimi (2004-05-13 nutartis Nr. AS-10-215/2004, 2006-11-03 nutartis Nr. AS-1-580/2006). Reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu (LVAT 2001 m. liepos 3 d. konsultacija Nr. 93, publikuota: 2002 m. „Administracinių teismų praktika" Nr. 2).

Be to, kaip matyti iš A. G. atstovo A. Koskaus 2012-09-13 pareiškimo turinio, jame iš esmės buvo skundžiama procesinės prievartos priemonė - krata, abejojama jos teisėtumu, kurį gali vertinti tik prokuratūra ir teismas (Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 62 str. 1 dalis, 64 str. 1 d.). Į Departamentą A. G. atstovas kreipėsi tada, kai ikiteisminis tyrimas jau buvo baigtas ir byla nagrinėjama teisme, t.y. praėjus daugiau nei 7 mėnesiams po skundžiamų įvykių. Vien dėl šios aplinkybės pareiškimas, vadovaujantis VAĮ 23 str. 6 dalimi, galėjo būti paliktas nenagrinėtu.

Be to, Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė V. Bartušienė 2012-04-11 išnagrinėjo analogišką A. G. advokato A. Koskaus pareiškimą ir jį atmetė, nenustačiusi Šiaulių AVPK pareigūnų veiksmuose pažeidimų, atliekant skundžiamą kratą. Taip pat buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 str. 1 dalį ir 300 str. 1 dalį. Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja A. Karpytė 2012-05-03 atmetė A. G. advokato A. Koskaus skundą ir prokurorės nutarimą paliko galioti. Pagal Tvarkos 8.2 punktą tarnybinis patikrinimas neatliekamas, nustačius, kad ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismo sprendimu įvertinta pareigūno veikla (b.l. 25-28).

Pareiškėjas, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus palaikė.

Pareiškėjo atstovas argumentavo, kad pareiškėjas šioje byloje turi reikalavimo teisę, nes abiejų skundų faktinis ir teisinis pagrindai buvo skirtingi. Doliebaitė pripažino tuokart į tardymo izoliatorių pas G. atėjusi tik pasikalbėti, jokių procesinių veiksmų neatliko. Šiuo metu buvusiai tyrėjai Doliebaitei (kitoje byloje) yra pareikšti įtarimai klastojimu, piktnaudžiavimu tarnyba. Šešių mėnesių termino nuobaudai paskirti praleidimas negalėjo būti atsisakymo atlikti tarnybinį patikrinimą pagrindas, tai galėjo būti pagrindas neskirti tarnybinę nuobaudą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais.

Skundas netenkinamas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje 2012-03-28 buvo gautas A. G. atstovo A. Koskaus pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Šiaulių AVPK pareigūnų, 2012-02-02 atlikusių automobilio Mercedes Benz 212, jo priekabos ir automobilio Honda Civic kratą, piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų suklastojimo ir panaudojimo (b.l. 33-37). Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė V. Bartušienė 2012-04-11 priėmė nutarimą (b.l. 33-37) atmesti A. G. atstovo A. Koskaus pareiškimą ir atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius veikų, numatytų BK 228 str. 1 bei 300 str. 1 dalyse, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Iš nutarimo matyti, jog pareiškėjo atstovas pareiškime nurodė tokius Šiaulių AVPK pareigūnų padarytus procesinius pažeidimus: jam nebuvo leista dalyvauti (stebėti) atliekant kratos veiksmus, jis nebuvo supažindintas su kratos protokolu, jam nebuvo įteiktas kratos protokolo nuorašas, kratos protokolą jis pasirašė tik 2012-02-24 dieną tardymo izoliatoriuje, tyrėjai Daivai Dolebaitei jį psichologiškai paveikus pasirašyti. Pareiškėjo atstovas tokį protokolą kvalifikavo kaip suklastotą ir manė, kad pareigūnai galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus. Nutarime konstatuota, kad krata buvo atlikta ir 2012-02-03 protokolas surašytas laikantis BPK reikalavimų. Tokia išvada buvo padaryta išanalizavus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-1-00037-12 esančius įrodymus: 1) 2012-02-02 nutarimą atlikti kratą automobilyje Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio automobilio priekaboje patalpintame automobilyje Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2) kratos protokolą, pagal kurį krata buvo atliekama 2012-02-02, nuo 23 val. 22 min. iki 2012-02-03 02 val. 49 min. visų kratos veiksmų atlikimo metu dalyvaujant ir stebint inter alia A. G.; ant visų automobilio ratų ertmėse rastų paketų (juos atitinkamai įforminus kaip įkalčius) yra inter alia A. G. parašai; 3) Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjos Astros Karpytės 2012-05-03 nutartį, kuria buvo patvirtintas kratos teisėtumas; 4) vyresniosios tyrėjos Daivos Doliebaitės tarnybinį pranešimą, kuriuo ji paaiškino, jog išties 2012-02-24 dieną buvo nuvykusi į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus kitoje byloje, bet iškvietė pokalbiui ir A. G. neva pranešti, kad jo byloje keičiasi advokatas ir ar jis nenori duoti parodymų, jokie ikiteisminio tyrimo dokumentai A. G. pasirašyti nebuvo duodami; 5) vyresniojo tyrėjo Remigijaus Meilučio, dalyvavusio kratos atlikime, tarnybinį pranešimą, kuriame pastarasis teigė, jog krata atlikta griežtai laikiantis BPK 145 straipsnio reikalavimų, A. G. stebėjo visus kratos atlikimo veiksmus, kratos atlikimas iš karto buvo užfiksuotas kratos protokolu, buvo fotografuojama, vien protokolo rašymas užtruko apie 2 valandas. A. G. su kratos protokolu buvo supažindintas 2012-02-03 dieną, apie 9.30-10 val., jam jau būnant Šiaulių AVPK patalpose, pasirašė ant protokolo ir kad pastabų neturi, A. G. nuo kratos protokolo nuorašo atsisakė; 6) kitų pareigūnų tarnybinius pranešimus, kuriais jie šias aplinkybes patvirtino.

Departamente 2012-09-17 gautas A. G. atstovo A. Koskaus 2012-09-13 pareiškimas atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Šiaulių AVPK pareigūnų veiksmų, kadangi šiems atliekant automobilio Mercedes Benz 212, jo priekabos ir Honda Civic kratą, A. G. joje nedalyvavo, nebuvo supažindintas su protokolu, jam nebuvo išaiškintos teisės, jam nebuvo įteiktas protokolo nuorašas, pareigūnai atlikę kratą surašė tikrovės neatitinkantį protokolą, į jį įrašė melagingus duomenis, pateikė jį A. G. pasirašyti ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą (b.l. 29-30).

Departamentas į 2012-09-13 pareiškimą atsakė 2012-09-19 raštu Nr. 5-12-S-582 (toliau -Raštas), kad nei ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-0037-12 metu, nei perduodant bylą teismui nebuvo konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų pažeidimai, dėl kurių reikėtų atlikti tarnybinį patikrinimą, todėl tam nėra teisinio pagrindo. Be to, turimais duomenimis, analogiško turinio skundą išnagrinėjo ir ikiteisminio tyrimo teisėjas, kuris jį atmetė. Nurodė, kad pagal BPK 64 str. 1 dalį skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiksmų ir nutarimų gali būti paduodami, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Vėliau visi skundai turi būti paduodami teismui. Rašte nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) nustatyta tvarka (b.l. 32).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Dėl skundžiamo rašto laikymo (nelaikymo) individualiu administraciniu aktu ar administraciniu sprendimu Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) prasme.

Minėta, jog Departamentas skundžiamo rašto nelaiko individualiu administraciniu aktu ar administraciniu sprendimu Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) prasme, nes juo nepanaikintos, nepakeistos, nesukurtos pareiškėjui teisės ir pareigos, nesukeltos teisinės pasekmės. Atsakovas šį raštą laiko įstaigos atsakymu į pareiškėjo raštą ir mano, kad jo nagrinėjimui turėjo būti taikomos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintos Taisyklės.

Teismas su tokia skundžiamo rašto kvalifikacija nesutinka, nes pagal 2006 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. X-736 (VAĮ) 2 str. 14 dalį prašymas yra su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, o pagal 15 dalį skundas yra asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Pareiškėjas kreipėsi į viešojo administravimo subjektą – Departamentą, nurodydamas, kad yra pažeistos ir kaip (kokiu būdu) jo teisės, todėl A. G. 2012-09-13 pareiškimas pagal savo turinį turėjo būti kvalifikuojamas kaip skundas ir nagrinėjamas pagal tvarką, nustatytą VAĮ, o ne Taisyklėse, t.y. dėl skundo turėjo būti pradėta administracinė procedūra ir priimtas administracinis sprendimas. Skundžiamas raštas savo esme ir yra administracinis sprendimas – juo atsisakyta pripažinti, jog pareiškime nurodytu būdu buvo pažeistos A. G. teisės ir teisėti ir interesai ir atsisakyta tenkinti prašymą – pradėti tarnybinį patikrinimą. Toks atsisakymas neabejotinai yra individualus administracinis aktas (VAĮ 8 str.), skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Tad skundžiamame rašte visiškai pagrįstai išaiškinta jo apskundimo tvarka.

Dėl Departamento 2012-09-19 rašto Nr. 5-12-S-582 teisėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

Tarnybinių patikrinimų vidaus tarnybos sistemoje tvarką reglamentuoja LR vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau - Tvarka), kurios 6 punkte (2011-08-31 įsakymo Nr. 1V-652 redakcija) nustatyta, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, žiniasklaidoje paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui atlikti tarnybinį patikrinimą. Tvarkos 9 punktu nustatyta, jog tarnybinis patikrinimas taip pat gali būti neatliekamas, o pradėtas – gali būti nutrauktas, jei nustatoma, jog skundžiami pareigūnų veiksmai atlikti daugiau nei prieš 1 metus (išskyrus, jei veikoje įžvelgiama nusikaltimo požymių). Šiuo atveju galimi pažeidimai buvo padaryti 2012-02-02 - 03 dienomis, pareiškimas dėl jų paduotas 2012-09-13, tad terminas pradėti tarnybinį patikrinimą nebuvo praėjęs.

Minėta, jog tarnybinio patikrinimo procedūrą atsisakyta pradėti dėl to, kad tie patys kratos atlikimo neteisėtumo klausimai buvo keliami ir pareiškime prokuratūrai, kurios nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumą peržiūrėjo ikiteisminio tyrimo teisėjas, perduodant bylą teismui taip pat nebuvo konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų pažeidimai.

Pagal Tvarkos 8 punktą tarnybinis patikrinimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas nustačius, kad skundžiami ikiteisminio tyrimo pareigūno priimti procesiniai sprendimai, atliekant ikiteisminį tyrimą (8.3 p.). Šiuo atveju pareiškime nurodyti pareiškėjo teisių pažeidimai ir pareigūnų piktnaudžiavimas buvo neva padaryti atliekant baudžiamojo persekiojimo procesinius veiksmus (darant kratą) ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-1-00037-12 ir lietė ikiteisminio tyrimo pareigūnus (įvairaus rango tyrėjus). Pagal BPK 64 str. 1 dalį skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ir nutarimų gali būti paduodami kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Vėliau visi skundai ir prašymai turi būti paduodami teismui. Pareiškėjas šia teise pasinaudojo.

Iš pasakyto teismas sprendžia, kad atsakovas pagrįstai, pagal teisės aktų reikalavimus atsisakė pradėti tarnybinio patikrinimo procedūrą, todėl skundas negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., kolegija

nusprendė:

pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos Rosita PatackienėEgidija Puzinskaitė,Nijolė Žalnieriūnienė