Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Audronės Jarackaitės (pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės (toliau – AB) Turto banko apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimo ir 2006 m. sausio 5 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-57-260/2005 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės svečių aptarnavimo firmos (toliau – UAB) „Metropolis“ ieškinį atsakovams AB Turto bankui, UAB „Gaižuvėlė“, P. K., L. Z. , tretiesiems asmenims Kauno rajono 3-iojo notarų biuro notarei Genovaitei Pakerytei ir Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarei Dalytei Krikštolaitytei dėl sandorių ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas, remdamasis liudytojų R. L. , D. B. ir atsakovo P. K. parodymais, baudžiamosios bylos Nr. 20-1-301-96 duomenimis, konstatavo, jog ginčijamos sutartys pripažintinos negaliojančiomis (dalis 1994 m. rugsėjo 29 d. sutarties, 1994 m. gruodžio 20 d., 1995 m. sausio 4 d., 1995 m. gruodžio 29 d. sutartys) šiais pagrindais: jos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (1964 m. CK 47 str., 2000 m. CK 1.80 str., 1961 m. BK 274 str.), kadangi sudarytos ieškovo direktoriaus (atsakovo P. K. ) kartu su atsakovu L. Z. , siekiant neteisėtai gauti iš LVKB pinigų; jos buvo sudarytos žinant, kad jų sudarymo tikslas prieštarauja visuomenės interesams (1964 m. CK 48 str. 1 d. ir 2000 m. CK 1.81 str. 1 d.) bei panaudotos kaip priemonė ketinant neteisėtai gauti iš LVKB pinigų, t. y. faktiškai tapo priemone įvykdyti nusikaltimą. Teismas padarė šias išvadas motyvuodamas tuo, kad ginčijami sandoriai sudaryti suklastojant 1994 m. rugsėjo 23 d. ieškovo direktorių valdybos posėdžio protokolą Nr. 4, 1994 m. gruodžio 6 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 2 išrašą, tarp ieškovo ir UAB „Gaižuvėlė“ sudarant tariamą 1995 m. sausio 3 d. sutartį Nr. 2, parengiant tariamą ieškovo investicinį (verslo) planą (projektą), o atsakovams P. K. ir L. Z. padarius nusikalstamą veiką, numatytą 1994-1995 metais galiojusio 1961 m. BK 274 straipsnio 3 dalyje. Teismas nurodė, kad šias išvadas patvirtina bylos aplinkybės:

baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-301-96 nutraukus ikiteisminį tyrimą suėjus įtariamųjų P. K. , K. S. ir L. Z. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 183 str. 2 d. (turto pasisavinimas) senaties terminams ir nepriėmus nuosprendžio dėl P. K. ir L. Z. veikų, apygardos teismas šioje civilinėje byloje rėmėsi baudžiamosios bylos duomenimis, įvertindamas juos pagal CPK taisykles; byloje nėra 1994 m. gruodžio 6 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 2 originalo, duomenų apie susirinkime dalyvavusių akcininkų registraciją, apie tai, kad ieškovo visuotiniame akcininkų susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl paskolos iš banko gavimo. Prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-696/2000 ieškovo ieškinys dėl 1994 m. gruodžio 6 d. akcininkų susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiu buvo atmestas, nusprendus, jog ieškovas neturėjo reikalavimo teisės, neįvertinus jo teisėtumo;ieškovas ir atsakovas UAB „Gaižuvėlė“ 1995 m. sausio 3 d. sutarties Nr. 2, kuria atsakovas įsipareigojo ieškovui atlikti patalpų remonto darbus bei pagaminti baldus, kurios vertė 15 mln. Lt, o ieškovas įsipareigojo sumokėti 1 160 450 Lt avansą, siekė užvaldyti iš LVKB gautus ieškovo paskolos pinigus, turinys neatspindi tikrosios šalių valios, sutartyje nenumatyti jos įvykdymo terminai, o tai neprotinga ir nenormalu verslo santykiuose. Baudžiamojoje byloje atliktos revizijos išvadomis, atsakovo L. Z. parodymais ir kitais baudžiamosios bei civilinės bylų įrodymais nustatyta, jog UAB „Gaižuvėlė“ praktiškai nevykdė statybos darbų, nes negalėjo įvykdyti tokios sutarties, o tikrasis šios sutarties šalių ketinimas buvo panaudoti iš banko gautus pinigus prekybai mediena, ką žinojo ir tuometinis ieškovo atstovas P. K., su kuriuo susitarta dėl 1 proc. nuo paskolos sumos atlygio. Dokumentinės revizijos metu nustatyta, jog didžioji dalis iš ieškovo gautų paskolos pinigų nepagrįstai pervesti iš atsakovo UAB „Gaižuvėlė“ įmonei Glaad International, AB, finansiniai paskolos panaudojimo dokumentai revizoriams nepateikti. Be to, dalis pinigų, už kuriuos buvo perkama mediena, buvo paimti iš įmonės sąskaitos grynais, o dalis UAB „Gaižuvėlė“ gautos paskolos, kurios įvykdymą garantavo ieškovas, buvo sumokėta UAB „Ozyris“ direktoriui L. Z. , kuris gautų pinigų neįnešė į įmonės kasą, jų panaudojimas nenustatytas.

Atsakovas AB Turto bankas apeliaciniais skundais prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimą, 2006 m. sausio 5 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą - atmesti ieškinį. Apeliantas nurodo, jog teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės bei proceso teisės normas, nevisapusiškai ir ne iki galo išnagrinėjo visas bylos aplinkybes bei netinkamai įvertino surinktus įrodymus, padarydamas priešingas išvadas. Ginčijamos sutartys yra galiojančios bei vykdytinos, o ieškovo ieškinys atmestinas remiantis šiais argumentais:

Nepagrįsta teismo išvada, kad, sudarant 1995 m. sausio 4 d. sutartį, buvo pateiktas suklastotas ieškovo 1994 m. gruodžio 6 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 2 išrašas, kadangi Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. kovo 13 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-696/2000 nustatyta, kad „tretysis asmuo R. L. duotais paaiškinimais 1999-09-15 teismo posėdyje patvirtino, kad direktorius P. K. jai pateikė protokolo originalą, ant protokolo išrašo ji dėjusi antspaudą ir savo parašą“, ir tai nebuvo paneigta nagrinėjant bylą Nr. 2-696/2000 apeliacine ir kasacine tvarka. Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad nurodyto akcininkų susirinkimo protokolo originalas buvo iš tikrųjų, ir iš naujo tos aplinkybės šioje byloje įrodinėti nereikėjo (1964 m. CPK 61 str.), o tai, kad ieškovo 1994 m. gruodžio 6 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 2 originalo nebėra, neleidžia daryti išvados, jog jis buvo suklastotas, ar kad suklastotas jo išrašas, kuris buvo padarytas iš dokumento originalo, o akcininkų nedalyvavimas susirinkime arba neprisiminimas apie dalyvavimą negali būti vertinamas kaip susirinkimo nebuvimas. Be to, kai kurie akcininkai patvirtino, kad apie paimtą paskolą ir įkeistą turtą sužinojo 1995 metų pradžioje per ataskaitinį susirinkimą (baudž. b. 7 t., b. l. 200, 202; c. b. Nr. 2-696/2000 1 t., b. l. 164-167, 213-216, 224-226), jie neginčijo 1994-12-06 akcininkų susirinkimo metu priimtų nutarimų dėl paskolos gavimo ir turto įkeitimo, todėl darytina išvada, kad 1994-12-06 įmonės akcininkai pritarė sudarytiems sandoriams (1964 m. CK 66 str.). Be to, civilinėje byloje Nr. 2-696/2000 konstatuota, kad P. K. veikė bendrovės vardu, paskolą pagal 1995 m. sausio 4 d. sutartį gavo ieškovas, kuris neginčija šios aplinkybės.Nepagrįsti teismo argumentai ir dėl ieškovo direktorių valdybos 1994-09-23 posėdžio protokolo Nr. 4 suklastojimo, kadangi jame nurodyta, jog posėdyje buvo svarstomi tik su turto įkeitimu susiję klausimai, todėl, apelianto nuomone, darant išvadą, kad posėdis buvo, nėra pagrindo teigti, jog šie klausimai nebuvo svarstomi, nes tai vieninteliai svarstyti klausimai. Teigia, jog liudytojų R. L. ir D. B. parodymai vertintini kritiškai, nes jie nesutampa, D. B. skirtingu metu skirtingai aiškino 1994-09-23 posėdžio aplinkybes: posėdis nevyko (2 t, b. l. 154-155, 3 t., b. l. 134), ji jame nedalyvavo (baudž. b. 4 t., b. l. 7), posėdis įvyko, tačiau nebuvo svarstomas klausimas dėl turto įkeitimo (baudž. b. 4 t., b. l. 8-9, 10).Teismas netinkamai įvertino ieškovo ir atsakovo UAB „Gaižuvėlė“ sudarytą 1995 m. sausio 4 d. sutartį, nurodęs, kad sutartyje nenumatyti jos įvykdymo terminai. Apelianto nuomone, sutartį galima papildyti, pakeisti, nutraukti, kreiptis į teismą dėl jos vykdymo, skolos priteisimo, pripažinimo negaliojančia ir pan., tačiau nė viena iš šalių nesiėmė tokių veiksmų, kadangi jų teisės nebuvo pažeistos, sutarties sąlygos buvo protingos ir tenkino šalis. Be to, civilinėje teisėje įtvirtintas sutarties laisvės principas, todėl šalys turėjo teisę sutartyje nustatyti bet kokias sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems principams, ir sutarties sąlygų neįvykdymas nebūtinai turi būti laikomas neprotingai sudaryta sutartimi, o gali priklausyti nuo kitų objektyvių ar subjektyvių priežasčių (verslo aplinkos, sandorių su trečiaisiais asmenimis, trečiųjų asmenų atsiskaitymų sutrikimų ar piktnaudžiavimo). Sutarties šalys iki jos pasirašymo turėjo verslo ryšių ir pasitikėjo viena kita, o sutartis nebuvo tariama, nes dalį gauto avanso, t. y. 135 443 Lt, UAB „Gaižuvėlė“ grąžino ieškovui, be to, UAB „Gaižuvėlė“ atliko kai kuriuos remonto darbus (baudž. b. 2 t, b. l. 153-154, 3 t., b. l. 21-22, 4 t., b. l. 3, 15-17). Teismas nepasisakė, kad buvo tariamasi dėl atlyginimo (mokant 1 proc. nuo paskolos sumos) ne konkrečiam fiziniam asmeniui, o būtent ieškovui, kad būtų atliktas restorano remontas, nes įmonės remontui trūko pinigų. Dėl to nėra pagrindo laikyti tariamu ir investicinio (verslo) projekto, juo labiau jog jame numatytas galimybes dirbti pelningai patvirtina ir aplinkybė, kad ieškovas ir šiandien sėkmingai dirba.Teismas neatsižvelgė į ikiteisminio tyrimo pareigūnų nustatytas aplinkybes, padarytas išvadas (prejudicija) ir ėmė iš naujo tirti baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes bei nustatinėti, ar buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta 1961 m. BK 274 straipsnyje, nors baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytas tokios veikos padarymo faktas. Nurodo, jog 2000 m. rugpjūčio 24 d. prokuroro nutarimu baudžiamoji byla dėl P. K. ir K. S. nutraukta, nesant nusikaltimų, numatytų 1961 m. BK 274 ir 314 straipsniuose, sudėties, o dėl nusikaltimų, numatytų 207, 314 straipsniuose ir 275 straipsnio 1 dalyje, - dėl senaties (baudž. b. 10 t., b. l. 73-77). Šis nutarimas nebuvo panaikintas ir galioja. Be to, teismo, nagrinėjančio bylas civilinio proceso tvarka, paskirtis yra įgyvendinti teisingumą konkrečioje civilinėje byloje, o ne vykdyti baudžiamąjį persekiojimą ir, nesant baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos išvados dėl nusikaltimo padarymo, civilinę bylą nagrinėjantis teismas negalėjo įvertinti kitaip baudžiamosios bylos duomenų.Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių teismo išvadą, kad sudarant ginčo sutartis buvo siekiama asmeninės naudos, nes naudos siekimas atstovaujamai įmonei negali būti laikomas neteisėtu ir žinomai priešingu visuomenės interesams tikslu. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog iš gautos 1 999 991,91 Lt paskolos atsakovas P. K., būdamas ieškovo direktoriumi, nepagrįstai, nepanaudodamas įmonės reikmėms bei padarydamas žalą įmonei, pervedė UAB „Gaižuvėlė“ 1 483 007 Lt, o likusi 516 984,91 Lt suma buvo panaudota tiesioginėms įmonės reikmėms. Be to, pervedant 1 483 007 Lt UAB „Gaižuvėlė“ taip pat buvo siekiama, kad ieškovas gautų pajamų ir būtų atliktas restorano remontas.Teismas nepagrįstai netaikė 1964 m. CK 47 straipsnio 2 dalyje (2000 m. CK 1.80 str. 2 d.) numatytų sandorio negaliojimo pasekmių - restitucijos. Teismas nenustatė banko tyčios ar nesąžiningumo, tyčinių veiksmų, turėjusių įtakos sandorių sudarymui ar vykdymui, todėl neturėjo pagrindo netaikyti restitucijos. Teismas, konstatuodamas, jog restitucija tarp sandorio šalių netaikytina, nes dėl jos taikymo ieškovo padėtis nepagrįstai pablogėtų (CK 6.145 str. 2 d.), nenurodė priežasčių, dėl kurių ieškovo padėtis turėtų pablogėti. Teismas nepagrįstai taikė šią materialinės teisės normą, nes pagal byloje surinktus įrodymus akivaizdu, kad restitucijos netaikymas nepagrįstai ir nesąžiningai pagerina ieškovo ir pablogina apelianto padėtį. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad ieškovas iš LVKB gavo 1 999 991,91 Lt paskolos ir ja disponavo savo nuožiūra, todėl, jeigu įmonės atstovai netinkamai disponavo bendrovės pinigais ir padarė žalą įmonei, tai įmonė ir turėtų imtis priemonių dėl žalos išieškojimo. Bankas, suteikdamas paskolas, neteko pinigų, ir teismas, netaikydamas restitucijos, nesąžiningai pablogino banko padėtį. Ieškovas, pasinaudojęs gauta iš LVKB paskola, nebeturės jos sugrąžinti, nors baudžiamojoje byloje nustatyta, kad ieškovui buvo padaryta 1 483 007 Lt žala, todėl likusią 516 984,91 Lt paskolos dalį ieškovas panaudojo savo reikmėms tenkinti. Restitucijos netaikymas pažeidžia tiek teisingumo principą, tiek viešąjį interesą, kurį gina apeliantas, pagal savo veiklos nuostatus valdydamas perimtus neveiksnius aktyvus taip, kad būtų atgauta iš bankų skolininkų kiek įmanoma daugiau lėšų, įgalinančių kompensuoti valstybės numatytas restruktūrizavimo bei indėlių grąžinimo išlaidas, vykdydamas socialinio pobūdžio funkcijas, lėšas nukreipdamas bankrutavusių bankų indėlininkų lėšoms grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-963/2003).Teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo sąžiningo įgijėjo interesų apsaugos instituto nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, pagal kurią sąžiningo įkaito turėtojo teisė turi būti ginama (c. b. Nr. 3K-7-829/2002, 3K-3-1532/2002, 3K-3-410/2004). Nei sandorio pripažinimas negaliojančiu, nei restitucijos taikymas negali turėti įtakos sąžiningo įgijėjo interesams (2000 m. CK 1.80 str. 4 d., 6.153 str.). Teismas, pripažindamas negaliojančia 1994 m. rugsėjo 29 d. sutarties, sudarytos tarp LVKB Kauno skyriaus, UAB „Gaižuvėlė“ ir ieškovo, dalį dėl įkaito bankui už UAB „Gaižuvėlė“ paskolos užtikrinimui suteikimo, nenustatė įkaito turėtojo nesąžiningumo, be to, byloje ir nėra tokių įrodymų, o ieškovas neįrodinėjo šios aplinkybės. Teismas sprendime nepasisakė dėl banko nesąžiningumo sudarant nurodytus sandorius ar jo darbuotojų tyčinių veiksmų.

Lietuvos apeliaciniame teisme 206-12-18 gautas ieškovo prašymas patvirtinti bylos šalių 2006-12-15 pasirašytą taikos sutartį ir nutraukti civilinę bylą, bei bylos šalių 2006-12-15 pasirašyta taikos sutartis (4 t., b. l. 154, 155-158).

Motyvuojamoji dalis

Taikos sutartis patvirtintina, o civilinė byla nutrauktina.

CPK 35 straipsnio 1 dalis numato šalių teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje, bet kurioje instancijoje (CPK 140 str. 1 d.). Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, taip realizuodamos dispozityvumo principą, t. y. teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.).

Iš bylos duomenų matyti, kad taikos sutartį 2006-12-15 pasirašė bylos šalys arba tinkamai įgalinti šalių atstovai: ieškovo UAB svečių aptarnavimo firmos „Metropolis“ direktorius Ramūnas Šuškevičius (4 t., b. l. 15), atsakovų AB Turto banko valdybos pirmininkas Jonas Budrevičius (4 t., b. l. 87, 90), UAB „Gaižuvėlė“ direktorius L. Z. (4 t., b. l. 160-173), atsakovai P. K. ir L. Z. .

Šalys 2006 m. gruodžio 15 d. taikos sutarties 2.5 punkte nurodo, jog joms yra išaiškintos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo, patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės (CPK 140 str. 3 d., 294 str. 2 d.). Taikos sutarties preambulėje šalys konstatavo esmines faktines bylos aplinkybes bei nurodė, kad, ketindamos bylą užbaigti taikos sutartimi, šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusius teisminius ginčus ir susitaria dėl taikos sutarties sąlygų, kurias ir prašo patvirtinti.

Teisėjų kolegijos nuomone, šalių pateikta 2006 m. gruodžio 15 d. taikos sutartis išreiškia šalių valią taikiai išspręsti ginčą, kilusį šioje byloje, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, todėl ji patvirtintina (CK 6.983 str., CPK 42 str. 2 d., 140 str. 1 ir 3 d.).

Šalims susitarus taikiai užbaigti ginčą ir teismui patvirtinant taikos sutartį, panaikintinas Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimas ir 2006 m. sausio 5 d. papildomas sprendimas, o civilinė byla nutrauktina (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 1 d. 5 p.).

Bylos šalių patirtų šioje byloje bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą šalys išsprendė taikos sutartimi, taikos sutarties 2.2 punkte nurodydamos, jog bylos šalys viena kitai bylinėjimosi išlaidų nekompensuoja, jos tenka jas patyrusiai šaliai, o kitas galimas bylinėjimosi išlaidas atlygina ieškovas (4 t., b. l. 157).

Patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, iš valstybės biudžeto turėtų būti sugrąžinta 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2 d.). Tačiau atsižvelgiant į tai, jog ieškovui žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimas buvo atidėtas (1 t., b. l. 2), o apeliantas AB Turto bankas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą nemokėjo, nes atleistas nuo jo mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 11 p.), bei į taikos sutarties 2.2 punkto nurodytą sąlygą, priteistina iš ieškovo į valstybės biudžetą po 25 proc. žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinį ir už apeliacinį skundą. Mokėtinas žyminio mokesčio už ieškinį bei už apeliacinį skundą dydis - po 30 000 Lt, todėl iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina po 7 500 Lt už ieškinį ir apeliacinį skundą, viso 15 000 Lt (Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str., CPK 3 str. 1, 7 d., 80 str. 1 d. 1 p.). Taip pat į valstybės biudžetą priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose įteikimu (1 t., b. l.179, 2 t., b. l. 1,, 3 t., 4 t., b. l. 1, 114, CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir 2006 m. sausio 5 d. papildomą sprendimą.

Patvirtinti 2006 m. gruodžio 15 d. ieškovo UAB svečių aptarnavimo firmos „Metropolis“ (toliau – ieškovas) ir atsakovų AB Turto banko, UAB „Gaižuvėlė“, L. Z. , P. K. pasirašytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė:

Ieškovas atsisako ieškinio reikalavimų šioje civilinėje byloje.Ieškovas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo šios sutarties patvirtinimo dienos grąžina AB Turto bankui 2 000 000 (du milijonus) Lt, pervesdamas juos į AB Turto banko sąskaitą Nr. LT80 7044 0600 0000 0889, esančią AB SEB Vilniaus banke. Ieškovas įsipareigoja mokėti AB Turto bankui 0,02 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos nurodytos skolos dalies už kiekvieną uždelstą dieną. Šiam įsipareigojimui užtikrinti išduodamas AB SEB Vilniaus banko garantinis raštas.Šalims žinoma, kad AB Turto bankas ir toliau tęs likusios skolos dalies išieškojimą iš UAB ,,Gaižuvėlė“ pagal Kauno miesto notarės Dalytės Krikštolaitytės 1996 m. sausio 11 d. vykdomąjį įrašą dėl 2 275 370,02 Lt išieškojimo iš UAB „Gaižuvėlė“, reg. Nr. 487.AB Turto bankas atleidžia ieškovą nuo visų piniginių prievolių, viršijančių šios nutarties 2 punkte (šalių pasirašytos taikos sutarties 1.2 p.) nurodytą sumą, atsiradusių iš 1994 m. gruodžio 20 d. sutarties Nr. K-175, 1995 m. sausio 4 d. sutarties Nr. 001 (reg. Nr. I-51), 1995 m. gruodžio 29 d. susitarimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo (reg. Nr. I-5546), 1994 m. rugsėjo 29 d. sutarties (reg. Nr. I-4823) bei jų nevykdymo.Atsakovas AB Turto bankas atsisako ieškovo nekilnojamojo turto įkeitimo (hipotekos), atsiradusio 1994 m. rugsėjo 29 d. sutarties Nr. I-4823 pagrindu (pagal kurią ieškovas įkeitė jam nuosavybės teise priklausančius pastatus Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui už UAB „Gaižuvėlė“ prievoles), ieškovo nekilnojamojo turto įkeitimo (hipotekos), atsiradusio 1995 m. sausio 4 d. sutarties Nr. I-51 pagrindu (pagal kurią ieškovas įkeitė jam nuosavybės teise priklausančius pastatus Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui už ieškovo prievoles, atsiradusias pagal 1994 m. gruodžio 20 d. sutartį Nr. K-175, 1995 m. sausio 4 d. sutartį Nr. I-51 ir 1995 m. gruodžio 29 d. susitarimą). Atsakovas AB Turto bankas įsipareigoja per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo šios taikos sutarties patvirtinimo teisės aktų nustatyta tvarka raštu kreiptis į hipotekos skyrių dėl šiame punkte išvardytų nekilnojamojo turto įkeitimų (hipotekos) atsisakymo.AB Turto bankas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų susigrąžina (atsiima) iš antstolio Regimanto Budreikos 1996 m. birželio 14 d. vykdomąjį įrašą, išduotą Kauno miesto notarės Dalytės Krikštolaitytės, reg. Nr. 2916. Visas galimas vykdomosios bylos, pradėtos pagal nurodytą 1996 m. birželio 14 d. vykdomąjį įrašą, vykdymo išlaidas, susijusias su vykdomojo rašto grąžinimu (atsiėmimu) išieškotojui ir tuo pagrindu vykdomosios bylos užbaigimu, apmoka ieškovas tiesiogiai antstoliui.Šalys susitaria, kad bet kurios taikos sutarties sąlygos pripažinimas negaliojančia daro negaliojančią visą taikos sutartį.

8. Šalys susitaria, kad šioje civilinėje byloje atsakovas AB Turto bankas nekompensuoja ieškovui žyminio mokesčio bei visų kitų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su šios civilinės bylos nagrinėjimu, o ieškovas nekompensuoja atsakovui AB Turto bankui bei kitiems atsakovams šioje civilinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų. Visas kitas galimas bylinėjimosi išlaidas atlygina ieškovas.

9. Visi pranešimai ir kita korespondencija, vykdant šią sutartį, įteikiami sutarties šaliai pasirašytinai arba siunčiami registruotu paštu šioje sutartyje nurodytais adresais, o, pakeitus sutartį pasirašiusių šalių adresus ir/ar kitus rekvizitus, šalys privalo apie tai informuoti viena kitą. Šalis, neįvykdžiusi šių reikalavimų, negali pareikšti pretenzijų ar atsikirtimų, jog kitos šalies veiksmai, atlikti pagal paskutinius jai žinomus rekvizitus, neatitinka taikos sutarties sąlygų arba jog ji negavo pranešimų, siųstų pagal tuos rekvizitus.

Nutraukti civilinę bylą pagal ieškovo UAB svečių aptarnavimo firmos „Metropolis“ ieškinį atsakovams AB Turto bankui, UAB „Gaižuvėlė“, P. K., L. Z. , tretiesiems asmenims Kauno rajono 3-iojo notarų biuro notarei Genovaitei Pakerytei ir Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarei Dalytei Krikštolaitytei dėl sandorių ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais.

Priteisti iš ieškovo UAB svečių aptarnavimo firmos „Metropolis“ (kodas 134120153) 15 000 (penkiolika tūkstančių) Lt žyminio mokesčio ir 546,50 (penkis šimtus keturiasdešimt šešis Lt 50 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.