- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-13
- Bylos Nr.
- 1S-23-332/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis
- Civilinis atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotojo atstovo R. J. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017-01-13 nutarties, kuria byla grąžinta prokurorei tyrimo papildymui ir nustatytas 3 (trijų) mėnesių terminas ikiteisminiam tyrimui papildyti, šį terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje K. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d.
Nagrinėjant minėtą baudžiamąją bylą 2017-01-13 teisiamojo posėdžio metu prokurorė teismui pateikė prašymą grąžinti baudžiamąją bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti.
Šiaulių apylinkės teismas 2017-01-13 nutartimi patenkino prokurorės prašymą ir baudžiamąją bylą, kurioje K. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d., grąžino prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti.
Skundu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui, civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotasis atstovas R. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017-01-13 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Šalies argumentai
Skunde UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotasis atstovas R. J. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo 2017-01-13 nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teigia, kad prokurorė 2017-01-13 teismo posėdžio metu pateikė prašymą perduoti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, nurodydama, kad būtina atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, siekiant nustatyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn subjektą, atsakingą už K. K. saugų darbą nelaimingo atsitikimo darbe metu, siekiant patikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus H. E., jo pavaduotojos D. E. ir K. K. parodymus dėl tyrimui svarbių aplinkybių, t. y. dėl to, kieno nurodymu ir kieno žinioje buvo atliekami stoginės šiferio ardymo darbai, taip pat būtina gauti dokumentus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų instruktavimo tvarkos, siekiant nustatyti, kaip turėjo būti instruktuojami įmonės darbuotojai, be to, būtina nustatyti ir apklausti asmenį, surašiusį asmeninių apsaugos priemonių išdavimo K. K. kortelę, siekiant nustatyti, ar apsauginis diržas K. K. buvo išduotas. Tačiau R. J. teigimu, dėl nustatymo, kieno nurodymu ir kieno žinioje buvo atliekami stoginės šiferio ardymo darbai, teisme buvo apklausti prokurorės nurodomi asmenys – K. K., H. E., D. E., taip pat ir V. P., V. V. ir kt., todėl yra visiškai aišku, jog stoginės šiferio ardymo darbai buvo atliekami K. K. nurodymu ir žinioje. Civilinio atsakovo įgaliotojo atstovo R. J. nuomone, K. K. iš esmės pakeisti parodymai faktinės situacijos niekaip nekeičia ir yra tik jo gynybinė pozicija bei nesudaro pagrindo bylos ikiteisminiam tyrimui papildyti, nes pats K. K. tiesiog nepaaiškino, kodėl iš esmės pakeitė savo parodymus. Be to, tai, kad stoginės šiferio ardymo darbai buvo atliekami K. K. žinioje patvirtina ir tai, jog visa tuo klausimu dokumentacija yra ruošta K. K.. H. E. ir D. E. 2015-05-28 nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovais, tą įrodo 2015-05-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymas dėl H. E. atostogų Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad generalinis direktorius H. E. išeina kasmetinių apmokamų atostogų nuo 2015-05-25 iki 2015-06-21 už 2008/2009 m. laikotarpį (28 kalendorinės dienos). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotojo atstovo R. J. nuomone, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų instruktavimo tvarkos nereikalingas ikiteisminio tyrimo papildymas. Kartu su skundu civilinio atsakovo įgaliotasis atstovas pateikė 2012-10-17 įsakymo dėl atsakingo asmens paskyrimo su priedais kopijas, darbuotojų neblaivumo (girtumo) ir apsvaigimo nustatymo registracijos žurnalo kopiją, 2015-06-05 pranešimo apie su asbestu susijusią veiklą kopiją. Dėl būtinumo nustatyti ir apklausti asmenį, surašiusį asmeninių apsaugos priemonių išdavimo K. K. kortelę, siekiant nustatyti, ar apsauginis diržas K. K. buvo išduotas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotojo atstovo R. J. nuomone, taip pat nereikalingas ikiteisminio tyrimo papildymas, nes asmuo, surašęs asmeninių apsaugos priemonių išdavimo K. K. kortelę yra apklaustas, K. K. patvirtino, kad asmeninės apsaugos priemonės K. K. buvo išduotos. Tai, kad K. K. buvo išduotas šalmas ir saugos diržas taip pat patvirtino V. P..
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 3 d. prokuroro prašymu byla gali būti perduota jam ikiteisminiam tyrimui papildyti. Įstatymas nenumato, kokioms aplinkybėms esant prokuroras, būdamas atsakingas už tinkamai parengtos ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimą į teismą, nagrinėjimo teisme metu gali prašyti papildyti ikiteisminį tyrimą. Prokuroro, kaip ir bet kurio kito prašymą pateikusio bylos nagrinėjimo teisme dalyvio, prašymas turi būti konkretus ir motyvuotas. Darytina išvada, kad kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėjant bylą teisme gavus prokuroro prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą, teismas turi spręsti, ar tai yra tikslinga, ar prokuroro prašymas yra pagrįstas.
Iš skundžiamos Šiaulių apylinkės teismo 2017-01-13 nutarties matyti, kad apylinkės teismas grąžino baudžiamąją bylą, kurioje K. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d., ikiteisminiam tyrimui papildyti pagal teisme pareikštą prokurorės prašymą (5 t. 40 b. l.). Iš apylinkės teismui pateikto prokurorės prašymo matyti, kad prokurorė savo prašymą grąžinti baudžiamąją bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti motyvavo tuo, jog atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo teisme metu gautus duomenis, kurie nebuvo žinomi ikiteisminio tyrimo metu (kaltinamojo K. K. iš esmės pasikeitusius parodymus, susijusius su jo pareigomis UAB „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto išvadas), ir siekiant nustatyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn subjektą, atsakingą už K. K. saugų darbą nelaimingo atsitikimo darbe metu, būtina atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir papildyti tyrimo medžiagą svarbiais duomenimis. Prokurorė nurodė, kad būtina patikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus H. E., jo pavaduotojos D. E. ir K. K. parodymus dėl tyrimui svarbių aplinkybių, gauti dokumentus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų instruktavimo tvarkos, siekiant nustatyti, kaip turėjo būti instruktuojami įmonės darbuotojai, be to, būtina nustatyti ir apklausti asmenį, surašiusį asmeninių apsaugos priemonių išdavimo K. K. kortelę, siekiant nustatyti, ar apsauginis diržas K. K. buvo išduotas.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs minėtą prokurorės prašymą, padarė išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog byloje reikalinga papildyti ikiteisminį tyrimą, surinkti papildomus įrodymus, atlikti būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, ir skundžiama nutartimi patenkino minėtą prokurorės prašymą ir baudžiamąją bylą perdavė prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad, atsižvelgiant į prokurorės nurodytas aplinkybes bei motyvus, kuriais prašoma perduoti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, yra pagrindo išvadai, jog galimai nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nėra pilnai ištirtos, esami trūkumai trukdo ištirti galimos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, reikalingas papildomas tyrimas bei įrodymai. Papildomų aplinkybių ištyrimas, įrodymų pateikimas turi reikšmės faktinių bylos aplinkybių nustatymui, o šių trūkumų nėra galimybės ištaisyti bylą nagrinėjant teisme. Su šiais apylinkės teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Tas pats yra numatyta ir BPK 164 str. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Taigi būtent prokuroras yra betarpiškai atsakingas už nusikalstamos veikos išaiškinimą, įtariamųjų nustatymą bei tinkamai parengtos ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimą į teismą. Todėl tik prokuroras gali nuspręsti ar jam užtenka duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Be to, nagrinėjamu atveju teismui pačiam atliekant prokurorės nurodytus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, prokuroro pareiga tinkamai parengti bylos medžiagą nepagrįstai būtų perkelta teismui.
Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad prokurorės prašymas perduoti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurias galima ištirti tik atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, yra pagrįstas, ir Šiaulių apylinkės teismas, tenkindamas minėtą prokurorės prašymą, procesinių teisės normų nepažeidė. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2017-01-13 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotojo atstovo R. J. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotojo atstovo R. J. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2017-01-13 nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.