- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-24
- Bylos Nr.
- e2YT-1742-1024/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00381-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Juodviršytė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- E. G., valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Ieva Juodviršytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. G., valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po brolio P. B. mirties, V. B. priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikalingas, kad galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Pareiškime nurodė, kad jo brolis P. B. mirė (duomenys neskelbtini), kuris buvo nevedęs, vaikų neturėjo. Pareiškėjas broliu rūpinosi iki pat mirties, o po mirties priėmė palikimą. Tuo metu brolio turtą sudarė tik piniginės lėšos, buvusios namuose ir jo asmeniniai daiktai. Tačiau be šio turto, P. B. turėjo turtines teises į žemės sklypą. Jis kartu su broliu ir seserimis Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriui buvo pateikęs prašymą atkurti jam nuosavybės teises į jo tėvo žemę, kurio pagrindu 2000-03-03 buvo priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 10,04 ha ploto žemės sklypą pareiškėjui bei jo broliui ir seserims. Nuosavybės teisės atkurtos ir žemė atmatuota (duomenys neskelbtini), jau po P. B. mirties. Pareiškėjas dalyvavo baigiant tvarkyti žemės sklypo dokumentaciją, žemės sklypo dalis buvo registruota mirusiojo brolio vardu. Pažymi, jog pareiškėjas po brolio mirties palikimą priėmė, juo naudojosi nuolat. Pareiškėjo sutuoktinė žemę deklaruodavo kaip savo, ją šienavo, valė mišką.
Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimus, kuriais prašo pareiškimo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo E. G. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Byloje esančiais duomenimis ir pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjo brolis P. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas broliu rūpinosi iki pat mirties, o po mirties priėmė palikimą, kurį tuo metu sudarė tik piniginės lėšos, buvusios namuose ir jo asmeniniai daiktai. Iš 2018-03-28 Plungės rajono 2-ojo notarų biuro rašto Nr. 18 matyti, jog po P. B. mirties, dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į Plungės rajono 2-ąjį notarų biurą niekas nesikreipė. 2000-03-03 Telšių apskrities viršininko administracija, pagal V. B. prašymą, priėmė sprendimą Nr. 68-12099, kuriuo pareiškėjui, jo broliui ir seserims buvo atkurtos nuosavybės teisės į 10,04 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog nuo 2000-05-02 P. B. nuosavybės teise priklauso 53/1004 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuolat naudojosi broliui P. B. atitekusia žemės dalimi po jos mirties, ją šienavo, valė mišką, o sutuoktinė teikdama paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškas, ją deklaruodavo kaip savo.
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, taip priimdamas palikimą.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. velionio brolio žemės sklypo dalimi rūpinosi – šienavo, valė mišką, teikdavo paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškas. Pareiškėjo sesuo atsiliepimo į pareiškimą teismui nepateikė, todėl darytina išvada, jog sesuo neprieštarauja, kad teismas nustatytų juridinį faktą, kad po P. B. mirties, V. B. priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Tokie pareiškėjo veiksmai įrodo, kad pareiškėjas nuosekliai siekė įgyti turtines teises į paliktą nekilnojamąjį turtą, su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkas, turtu rūpinosi, tokie jos veiksmai prilygintini faktiškam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį. Visi šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas po brolio P. B. mirties, priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Pareiškėjas su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais, t. y. pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Pateiktų įrodymų pagrindu nustatytinas faktas, kad po P. B. mirties palikimą priėmė pareiškėjas. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad V. B. galėtų įgyvendinti savo palikimo teises į broliui P. B. atitekusia žemės dalį po jos mirties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo palikimo teises į brolio turėtą turtą.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo kopijos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.