Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys, sekretoriaujant M. D., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo atstovui advokatui V. P., organo, surašiusio teisės pažeidimo protokolą, įgaliotam atstovui M. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

T. G. 2015-08-22, 21 val. 06 min., kelio Marijampolė-Kalvarija 3,90 km., vairavo automobilį „VW Touareg“ , v. n. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į važiavimo greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, dėl ko atsitrenkė į važiavusį ir priekyje sustojusį automobilį „Audi A4“, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris nuo smūgio atsitrenkė į kitą priekyje sustojusį automobilį „Volvo V 70“, v. n. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadintos trys transporto priemonės, žmonės nenukentėjo. T. G. pažeidė KET 9 p., 126 p. ir padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str.2d.

Taip pat T. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 130 str. 1 d., t.y., už tai, kad jis pažeidė KET 222 p. reikalavimus, t.y., 2015-08-22, 21 val. 06 min., sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti trys automobilio, iš eismo įvykio vietos, su kuria susijęs, T. G. pasišalino, pažeisdamas KET.

Apklaustas bylos nagrinėjimo metu T. G. pripažino jog padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., t. y. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos trys transporto priemonės. Paaiškino, kad nepastebėjo prie pervažos sustojusio automobilio ir nespėjo sustabdyti vairuojamos transporto priemonės. Kaltės dėl LR ATPK 130 str. 1d. numatyto pažeidimo nepripažino. Nurodė, kad po eismo įvykio jis bendravo su „Audi“ vairuotoja, įsitikino, jog sužeistų asmenų nėra, ketino pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau, kadangi niekas su savimi eismo įvykio deklaracijos neturėjo, sutarė ir nusprendė nueiti į namus, kuriuose netoliese gyvena ir ją atsinešti. Suprato, jog policijos kviesti nereikia, nes nėra nukentėjusiųjų. Namuose užtruko iki pusės valandos. Grįžęs į eismo įvykio vietą, joje nieko neberado. Suprato, kad kažkas iškvietė policiją ir užfiksavo eismo įvykį, automobilį nuvežė. Tuomet apie tai pranešė laikinąjį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklauso automobilis „VW Touareg“ , v. n. (duomenys neskelbtini) direktorių ir perdavė eismo įvykio dalyvio telefono numerį, kurį turėjo pasiėmęs. Patvirtino, jog automobilį eismo įvykio metu vairavo blaivus.

Liudytoja N. B. paaiškino, jog įvykio dieną vairavo automobilį „Volvo V 70“, v. n. (duomenys neskelbtini) Prie pervažos sustojo ir pajuto smūgį į automobilio galą. Pamatė, kad į jos automobilį atsitrenkė iš paskos jos brolio vairuojamas automobilis „Audi A4“, nes į brolio vairuojamą automobilį atsitrenkė automobilis VW Touareg“. Po eismo įvykio visi dalyvavę eismo įvykyje vairuotojai sutarė pildyti eismo įvykio deklaraciją. Eismo įvykį sukėlęs asmuo pasakė, kad tuoj atsineš eismo įvykio deklaraciją, nes gyvena netoliese ir išėjo. Eismo įvykį sukėlusio asmens laukė apie valandą, tačiau nesulaukė. Maždaug po 10 min. po eismo įvykio atvyko policiją, kuri iš įvykio vietos išgabeno automobilį VW Touareg“. Mano, kad policiją iškvietė eismo įvykį matę žmonės, kadangi nei ji, nei jos brolis policijos nekvietė. Ji 2015-08-22 paaiškinime nesakė, jog iš eismo įvykį sukėlusio asmens jautėsi alkoholio kvapas. Policijos ji taip pat nekvietė.

Liudytojas K. B. paaiškino, kad įvykio metu į jo vairuojamą automobilį „Audi A4“ priekine dalimi atsitrenkė automobilis „VW Touareg“, vairuojamas T. G.. Jis savo automobilio priekine dalimi atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį „Volvo V 70“, kurį vairavo jo sesuo. Kartu su vairuotoju, kuris atsitrenkė į jų automobilius, apžiūrėjo transporto priemonėms padarytą žalą. Kadangi nebuvo sužeistų asmenų, nusprendė nekviesti policijos pareigūnų ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Kadangi niekas iš įvykio vietoje buvusių asmenų neturėjo eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykį sukėlęs asmuo pasakė, kad eis atsinešti eismo įvykio deklaraciją ir nuėjo, nes netoli gyvena. Prieš išeinant eismo įvykio kaltininkui pasiimti eismo įvykio deklaracijos, jie apsikeitė telefono numeriais. Eismo įvykio kaltininkui išėjus, neužilgo atvyko policija. Praėjus maždaug valandai laiko nuo eismo įvykio, jis pradėjo abejoti ar eismo įvykį sukėlęs asmuo sugrįš, todėl policija priėmė sprendimą išgabenti iš įvykio vietos automobilį VW Touareg“.

Liudytojas R. K. paaiškino, kad iš budėtojo gavo pranešimą apie eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos trys transporto priemonės. Nuvykus į įvykio vietą, joje rado Audi A4“, ir „Volvo V 70“ vairuotojus, kurie paaiškino, jog eismo įvykį sukėlęs VW Touareg“ vairuotojas prašė nekviesti policijos, siūlė tartis. Automobilio „Volvo“ vairuotoja nurodė, jog kai ji skambino į policiją VW Touareg“, vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos ir nuėjo link sodų bendrijos. Eismo įvykio vietoje užtruko apie 2 val.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nagrinėjamu atveju, remiantis liudytojų bei pačio administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. G. paaiškinimais, kita bylos medžiaga, teismas sprendžia, jog nėra pakankamo pagrindo teigti, jog T. G. pasišalino iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad yra ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis, tai yra nėra subjektyviosios pusės, o visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena T. G. atžvilgiu dėl ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant pažeidimo sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, kad T. G. savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str.2d. Tai pripažino ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes ir kaltę, abejoti jais nėra pagrindo. Teismas neturi pagrindo abejoti bylos nagrinėjimo teisme duotais liudytojų K. B. ir N. B. parodymais. Be to, juos patvirtino ir T. G. parodymai. Teismas aiškinosi, kas iškvietė į eismo įvykio vietą policiją, tačiau gavo pranešimą, jog toks asmuo nenustatytas, t.y., pasitvirtino N. B. parodymai, kad ne ji kvietė policiją. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiems asmenims susitarus su eismo įvykio kaltininku dėl deklaracijos pildymo, nesant sužeistų asmenų, nebuvo pagrindo kviesti policijos ir jie policijos nekvietė, todėl dar ir todėl negalima konstatuoti, jog T. G. pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Teismo manymu, nėra nei objektyvių, nei subjektyvių ATPK 130 str. 1d., požymių, dėl ko bylos teisena pagal LR ATPK 130 str. 1d. nutrauktina.

T. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažįsta ir gailisi dėl padaryto pažeidimo. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad T. G. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Įvertinus šias aplinkybes, vadovaudamasis LR ATPK 30str. teismas sprendžia, jog T. G. pagal LR ATPK 127 str.2d. - skirtina sankcijos vidurkį atitinkanti bauda. Administracinio teisės pažeidimo teisena T. G. atžvilgiu, pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30-32 str., 286-288 str., teismas

NUTARĖ:

T. G. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir paskirti jam 42 Eur (keturiasdešimt du eurus) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną T. G. atžvilgiu pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutraukti.

Sutinkamai su LR ATPK 313 str. pažeidėjui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra – 15052184304. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimo nuorašą siųsti Marijampolės apskrities VPK.