Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-255-269/2014 (toliau-byla), kurioje

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. Kauno apygardos prokuratūros 2014-02-21 kaltinamuoju aktu Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamas tuo, kad jis aplaidžiai tvarkė uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)” (toliau –UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ) buhalterinę apskaitą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2009-01-08 iki 2009-07-31 būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal 2001-11-08 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. 1 p. reikalavimus, kuriame nurodoma, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, bei pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ (LRV 2008-04-17 nutarimo Nr. 370 redakcija) 9 punktą, kuriame nurodyta, kad ,, įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą” būdamas atsakingas už inventorizacijos organizavimą bei atlikimą laiku, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str. reikalavimus, kuriame nurodoma, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ (LRV 2008-04-17 nutarimo Nr. 370 redakcija) 51, 52, 57, 58, 59, 62, 63, 65, 66, 67 punktuose nustatytus reikalavimus, kurių 51 punkte nurodyta, kad inventorizacijai įforminti sudaromi inventorizavimo aprašai, kurie aiškiai ir įskaitomai surašomi ranka arba techninėmis priemonėmis, 52 punkte nurodyta, kad inventorizavimo aprašo privalomieji rekvizitai yra: įmonės pavadinimas, dokumento pavadinimas, jo sudarymo pradžios ir pabaigos data ir vieta, inventorizuojamų objektų pavadinimai, matavimo rodikliai, kiekis, kaina, suma, arba tik kiekis, inventorizacijos komisijos narių ir materialiai atsakingų asmenų vardai, pavardės, pareigos ir parašai, 57 punkte nurodyta, kad inventorizuojant įmonei nepriklausantį, bet joje esantį materialųjį turtą (pasiskolintą, išsinuomotą, naudojamą pagal panaudos sutartis, gautą perdirbti ar parduoti), pagal kiekvieną turto savininką surašomi trys inventorizavimo aprašų egzemplioriai, kurių kiekvieną pasirašo visi inventorizacijos komisijos nariai ir materialiai atsakingi asmenys. Pirmasis inventorizavimo aprašo egzempliorius inventorizacijos baigimo dieną atiduodamas įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančioms asmeniui, antrasis atiduodamas (išsiunčiamas) turto savininkui, o trečiasis – materialiai atsakingam asmeniui, 58 punkte nurodyta, kad visas patikrintas ir suskaičiuotas turtas įrašomas į inventorizavimo aprašus, kuriuose nurodomas jo įrašo eilės numeris, pavadinimas, rūšis (techninė charakteristika), kiekis, kaina ir suma. Kiekvieno inventorizavimo aprašo lapo pabaigoje skaitmenimis ir žodžiais turi būti įrašomas faktiškai rasto turto kiekis natūriniais rodikliais (susumavus lape įrašyto turto kiekį natūriniais rodikliais, nesvarbu, koks matavimo vienetas), žodžiais nurodomas paskutinio įrašo eilės numeris. Neužpildytos lapo eilutės perbraukiamos. Paskutinio inventorizavimo aprašo lapo pabaigoje skaitmenimis ir žodžiais įrašomas paskutinio įrašo eilės numeris, faktiškai rasto turto kiekis natūriniais rodikliais (susumavus visuose, įskaitant ir paskutinį, inventorizavimo aprašo lapuose nurodytą turto kiekį natūriniais rodikliais) ir faktiškai rasto turto suma, 59 punkte nurodyta, kad klaidas inventorizavimo aprašuose galima taisyti tik per inventorizaciją. Pataisymai visuose inventorizavimo aprašų egzemplioriuose turi būti paaiškinti ir asmeniškai pasirašyti tų pačių asmenų, kurie sudarė ir pasirašė tuos aprašus (inventorizacijos komisijos narių ir materialiai atsakingų asmenų, 62 punkte nurodyta, kad įmonės buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo gautus inventorizavimo aprašus patikrina: ar juose nurodyti visi privalomieji ir papildomi rekvizitai, ar teisingai apskaičiuotos sumos, 63 punkte nurodyta, kad remiantis inventorizavimo aprašais, faktiški inventorizuojamų objektų likučiai sutikrinami su buhalterinės apskaitos duomenimis pagal jų būklę inventorizacijos pradžios dieną. Radus likučių trūkumą arba perteklių, sudaromas sutikrinimo žiniaraštis, 65 punkte nurodyta, kad nventorizacijos komisija turi pareikalauti iš atsakingų asmenų raštiškų paaiškinimų dėl visų trūkumų ir pertekliaus, taip pat nuostolių, susijusių su skolų ieškinio senaties terminų praleidimu. Atsakingi asmenys turi pateikti paaiškinimus per inventorizacijos komisijos nustatytą terminą, 66 punkte nurodyta, kad remdamasi pateiktais paaiškinimais ir sutikrinimo žiniaraščiais, inventorizacijos komisija nustato aptiktų turto trūkumų, nuostolių ir gedimo, taip pat pertekliaus pobūdį ir rekomenduoja panaikinti inventorizacijos duomenų skirtumus. Nustatytas turto perteklius užpajamuojamas. Turto trūkumas priskiriamas prie gautinų už turto trūkumus sumų (jeigu numatoma trūkumų sumas išieškoti) arba netekimų (jeigu trūkumų išieškoti neįmanoma). Nustačiusi, kad nematerialusis ilgalaikis turtas, investicijos, vertybiniai popieriai, skolos neatitinka buhalterinės apskaitos duomenų, ir nustačiusi neatitikimo priežastis, inventorizacijos komisija pateikia pasiūlymus dėl neatitikimų panaikinimo, 67 punkte nurodyta, kad galutinį sprendimą dėl inventorizacijos rezultatų įrašymo į buhalterinę apskaitą priima įmonės vadovas“, neužtikrino aukščiau išvardintų „Inventorizacijos taisyklių“ reikalavimų, nes 2009-02-28, 2009-04-26, 2009-05-30 inventorizavimo aprašai buvo įforminti nurodant ne visus privalomuosius rekvizitus, t.y. inventorizavimo aprašai nepasirašyti inventorizacijos komisijos narių ir materialiai atsakingų asmenų, aprašuose inventorizuotų prekių kiekiai nesusumuoti nei kiekviename lape, nei iš viso, taip pat aprašai buvo užpildyti su taisymais ir trynimais nepasirašytais klaidas taisiusių asmenų, sutikrinimo žiniaraščiuose prekių kiekiai nesusumuoti, žiniaraščiai nepasirašyti juos sudariusių asmenų, nepateikti materialiai atsakingų asmenų paaiškinimai dėl inventorizacijos metu nustatytų trūkumų ar pertekliaus, nepateikti direktoriaus sprendimai dėl inventorizacijos rezultatų įrašymo į buhalterinę apskaitą.

Nepateikti 2009-04-25 inventorizavimo aprašai, sutikrinimo žiniaraščiai dėl inventorizacijos metu nustatytų trūkumų ar pertekliaus, inventorizacijos atlikimo dienai sandėlyje buvusių prekių buhalterinės apskaitos likučių.

Nesurašytas įsakymas dėl 2009-07-11 prekių inventorizacijos sandėlyje atlikimo ir inventorizacijos komisijos sudarymo, inventorizacija atlikta nedalyvaujant komisijai, bei nedalyvaujant ir nesupažindinus materialiai atsakingų asmenų; inventorizacija atlikta nesudarant privalomus rekvizitus turinčių, bei pasirašytų komisijos narių ir materialiai atsakingų asmenų, inventorizavimo aprašų; nebuvo sudaryti inventorizacijos metu nustatytų trūkumų sutikrinimo žiniaraščiai, nepateiktas direktoriaus sprendimas dėl inventorizacijos rezultatų įrašymo į buhalterinę apskaitą.

Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-07-31. Šiais savo veiksmais D. G. kaltinamas padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. (t.3, b.l. 91-143).

Byla 2014-03-14 perduota Kauno apylinkės teismui (t. 3, b.l. 154). Kauno apylinkės teismo 2014-03-24 nutartimi byla pagal teismingumą perduota Vilniaus r. apylinkės teismui (t. 3, b.l. 157-158). 2014-04-07 byla gauta Vilniaus r. apylinkės teisme (t. 3, b.l. 161). Vilniaus r. apylinkės teismo 2014-05-08 nutartimi dėl bylos sudėtingumo kaltinamasis D. G. atiduotas teismui ir surengtas pirmas teismo posėdis 2013-08-04 14 val. (t. 3, b.l. 162). Bylos išnagrinėti ir priimti nuosprendį nuo 2014-04-07 kai byla gauta Vilniaus r. apylinkės teisme iki 2014-07-30, t.y. iki apkaltinamojo nuosprendžio suėjimo termino nebuvo galima atlikti dėl bylos sudėtingumo, teismo, advokato ir prokuroro užimtumo, nes bylos apimtis-3 tomai, taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą nebuvo teisinio pagrindo, kadangi kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo neprisipažino ir reikėtų apklausti teisme nurodytus sąraše prie kaltinamojo akto 6 liudytojus ir vieną specialistą gyvenančius įvairiose Lietuvos Respublikos vietose. Teismo posėdžiai dėl advokato užimtumo ir kaltinamajam šaukimo neįteikimo 2014-08-08 14 val. ir 2014-09-03 13 val. neįvyko (t. 3, b.l. 165-173). 2014-09-08 9 val. kaltinamojo advokatas ir kaltinamasis prašė nutraukti bylą suėjus senaties terminui. Prokuroras pritarė tokiam prašymui (t. 3, b.l. 1756-176).

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla nutrauktina, kadangi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (LR BPK 254 str. 4 d., 3 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas. Pažymėtina, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus, nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šio baudžiamosios teisės instituto įtvirtinimas BK yra grindžiamas reikalavimu, kad baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui po jos padarymo. Priešingu atveju mažėja baudžiamosios atsakomybės efektyvumas, prevencinė reikšmė. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nusikalstamą veiką padariusio asmens teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (Kasacinė nutartis Nr. 2K-7-371/2011).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 3 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę ar kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojanti BK 95 str. 1 d. 1 p. b) papunkčio redakcija (2010-06-15 įstatymo Nr. XI-901), numatanti 8 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas, nėra nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas ir neturi grįžtamosios galios, todėl vadovaujantis BK 3 str. 1 d., taikytinas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Lietuvos Respublikos BK 95 str. 1 d. 1 p. b) papunktis (2003-04-10 įstatymo redakcija Nr. IX-1495) nustatė 5 metų senaties terminą, kai padarytas neatsargus ar nesunkus tyčinis nusikaltimas. D. G. atžvilgiu taikytinas iki 2010-06-15 galiojęs baudžiamasis įstatymas, kuris lengvina jo teisinį padėtį. Be to, šiuo atveju netaikytini ir senaties eigos sustojimo pagrindai, numatyti LR BK 95 str. 5 d., kadangi pagrindai įsigaliojo tik 2010-06-15. Taip pat, šiuo atveju netaikytini ir senaties eigos nutrūkimo pagrindai, numatyti LR BK 95 str. 7 d., kadangi kaltinamasis yra neteistas, todėl laikytina, kad yra nepadaręs jokios nusikalstamos veikos per 5 metų terminą (t. 3, b.l. 178).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis D. G. kaltinamas nusikalstamą veiką padaręs 2009-01-08 iki 2009-07-31 laikotarpiu. Akivaizdu, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo yra praėję 5 metai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį. Už LR Baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. numatytą veiką yra numatyta bausmė - viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Remiantis LR Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalies nuostatomis, LR Baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. numatyta veika yra nesunkus nusikaltimas.

LR BK 95 str. 1 d. 1 p. b) p. p. numato, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai buvo padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Tais atvejais, kai yra aišku, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra suėję ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas. Be to, senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos. Konkretūs baudžiamosios atsakomybės senaties terminai nustatyti BK 95 straipsnyje. Jie skaičiuojami nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 2 dalis (2004 m liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija)).

Šiuo atveju senaties eiga pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas nusikaltimas. D. G. inkriminuotas BK 223 str. 1 d. numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Dėl nesunkių nusikaltimų BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktyje (2003-04-10 įstatymo redakcija Nr. IX-1495) (nusikalstamų veikų padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas) nustatytas penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. D. G. inkriminuojama nusikalstama veika padaryta nuo 2009-01-08 iki 2009-07-31. Taigi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas šioje baudžiamojoje byloje suėjo 2014 m. liepos 31 d. Todėl D. G. atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos nebegali būti priimtas, kadangi suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nutrūksta baudžiamieji ir baudžiamojo proceso teisiniai santykiai, o kaltinamajam nebekyla jokių baudžiamųjų teisinių santykių. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, D. G. atžvilgiu byla nutrauktina, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 2 p.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 235 straipsniu, 254 straipsnio 4 dalimi, 318 straipsniu, teismas

nutarė:

Baudžiamąją bylą Nr. 1-255-269/2014 D. G. atžvilgiu nutraukti, suėjus 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Nutartį susipažinti įteikti arba išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštajam skyriui, Kauno apygardos prokuratūrai, D. G. ir jo advokatui Sauliui Juzukoniui.

Nutartis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.