Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. S., gim. 1958-05-19 Vilniuje, a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, bedarbis, teistas:

1. 1978-03-30 Vilniaus m. Tarybų r. teismas pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. l d.: 2. 1981-10-19 Vilniaus m. Tarybų r. teismas pagal Lietuvos Respublikos BK 250 str., 146 str. 2 d., 42 str.;

3. 1993-12-10 Šiaulių m. apylinkės teismas pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d.;

4. 1999-11-22 Vilniaus r. apylinkės teismas pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., 278 str. 2 d., 42 str., 35 str.;

5. 2003-02-26 Vilniaus m. 2 apylinkės teismas pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimas 2 m. su 500 Lt vertės turto konfiskavimu. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos" 5 str. bausmė sumažinta 1/6, t. y. 4 mėn. galutinė bausmė - 1 metai 8 mėn. laisvės atėmimo su 500 Lt vertės turto konfiskavimu (įskaitytos 2 dienos), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. atvirai pagrobė svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta esant šioms aplinkybėms: 2010-09-26 apie 12 val. Kirtimų g., Vilniuje, maždaug vieno kilometro atstumu nuo Baltosios Vokės stotelės, atvirai, matant nukentėjusiajai G. J., pagrobė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną NOKIA, kainuojantį 160 Lt ir pasišalino.

Kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nusikalstamos veikos išvakarėse Vilniaus geležinkelio stotyje susitiko iš matymo pažįstamą Gražiną, su kuria praleido visą naktį. Bendraujant išsikalbėjo, kad Gražina ieško, kur galėtų išsinuomoti butą, todėl jis pasisiūlė pasiteirauti pas kaimynus. Į B. Vokę jis grįžo anksti ryte, o apie 12-13 val. pas jį atvažiavo Gražina. Jo turimu dviračiu abu nuvažiavo į netoliese esantį miškelį, kur gėrė alkoholinius gėrimus ir artimai bendravo. Praėjus kažkuriam laikui, jis iš Gražinos rankinės paėmė jos turimą mobilaus ryšio telefoną Nokia ir, palikęs Gražiną miškelyje, dviračiu iš įvykio vietos pasišalino. Ar tuo metu, kai jis ėmė telefoną, Gražina jam ką nors sakė, neprisimena. Pavogtą telefoną vėliau pardavė, kur ir kam pardavė neprisimena, gautus pinigus išleido savo reikmėms. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, atsiprašo nukentėjusiosios ir prižada artimiausiu metu atlyginti jos patirtą žalą.

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis davė analogiškus parodymus, kuriuos patvirtino akistatos su nukentėjusiąja ir parodymų patikrinimo vietoje metu ( b.l. 85, 86-89).

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė taip pat įrodyta kita bylos medžiaga.

Nukentėjusioji teismo posėdžio metu visiškai patvirtino kaltinamojo parodymus apie jų susitikimo Vilniaus geležinkelio stotyje aplinkybes, tačiau nurodė visiškai skirtingas telefono pavogimo aplinkybes. Nukentėjusioji teismui paaiškino, kad praėjus maždaug porai dienų po susitikimo su kaltinamuoju geležinkelio stotyje, ji autobusu atvažiavusi į B. Vokę ir ėjo kaltinamojo nurodyta kryptimi į susitikimą su juo. Tuo metu, kai ji, eidama keliu, kalbėjo mobilaus ryšio telefonu su savo sugyventiniu, iš nugaros pusės dviračiu skubiai privažiavo kaltinamasis, kuris pagriebė jai iš rankos telefono aparatą ir nuvažiavo tolyn. Nori, kad kaltinamasis jai atlygintų 160 Lt turtinę ir 240 Lt neturtinę žalą.

Vertindamas nukentėjusiosios parodymus apie faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji bando nutylėti jai nepalankias susitikimų su kaltinamuoju ir juodviejų artimo bendravimo aplinkybes o būtent: nukentėjusioji neigia faktą, jog su kaltinamuoju anksčiau buvo pažįstami, kad kartu praleido naktį prieš vagystę, kad susitikimas vyko sekančią dieną ir pan. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus nukentėjusioji nesugebėjo nuosekliai paaiškinti, kokiu būdu su kaltinamuoju susitarė dėl jos atvažiavimo į B. Vokę laiko ir susitikimo vietos. Abejodamas nukentėjusiosios parodymų dėl faktinių įvykio aplinkybių objektyvumu, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pastaroji, teismui prisipažinusi jog nevengia alkoholinių gėrimų, itin akcentavo, jog su draugais geria tik „esant progai, per gimtadienius ir pan.“.

Nors nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos tai neturi, tačiau tiksliomis faktinėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis teismas laiko tas, kurias nurodė ir parodymų patikrinimo metu įvykio vietoje parodė kaltinamasis. Netikėti nuosekliais kaltinamojo, kuris pilnai prisipažįsta atvirai pagrobęs svetimą turtą parodymais, teismas neturi pagrindo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ne tik prisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau taip pat atvirai prisipažino, jog vogė būdamas girtas nes prieš tai, kartu su nukentėjusiąja gėrė degtinę ir turėjo „labai artimų santykių“.

Įvertinęs aukščiau nurodytu įrodymus, teismas daro išvadą, kad yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasis I. S. atvirai (nesislapstydamas, matant nukentėjusiajai) pagrobė svetimą, 160 Lt vertės nukentėjusiajai G. J. priklausantį turtą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, neatsakingą nukentėjusiosios elgesį, kaltinamojo asmenybę. Įvykdyta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (LR BK 11 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios ir įsipareigojo atlyginti nukentėjusiosios reikalaujamą žalą. Kaltinamasis anksčiau teistas, teistumai išnykę, baustas administracine tvarka ( b.l. 100-103, 132), duomenų apie tai, kad buvo gydomas VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, priklausomybės ligų centre byloje nėra. Tris kartus buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Paskutinį kartą nuo 1977-10-25 iki 1977-11-09. Diagnozė: vidutinio laipsnio debiliškumas su asmenybės psichopatizacija (b.l. 108).

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant, jam arešto bausmę, jos dydį, vadovaujantis BK 61 str. nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo LR BK 49 str. 2, 3 d. d. numatyto šios bausmės vidurkio.

Vadovaujantis BK 66 str., BPK 141 str. 1 d. į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas 2010-11-15 iki 2010-11-16 (dvi paros) ( b.l. 71, 81).

I. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

G. J. civilinis ieškinys dėl 160 Lt turtinės ir 240 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, kadangi yra realus ir pagrįstas. Kaltinamasis civilinio ieškinio dydžio neginčijo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu bei LR BPK 273, 297, 298, 301, 302, 307 , 426-432 str. str., teismas

nusprendžia:

I. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. ir nubausti jį areštu 30 (trisdešimt) parų. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2010-11-15, 13.50 val. iki 2010-11-16, 15.45 val. ( dvi paros).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

G. J. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti.

Iš I. S. priteisti G. J. 160 Lt (vienas šimtas šešiasdešimt litų) patirtai turtinei ir 240 Lt (du šimtai keturiasdešimt litų ) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.