Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovams UAB „Senlainas“ ir A. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-01-08 nutartimi tenkino A. B. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir panaikino minėtą sprendimą už akių.

Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Ieškovės atstovė prašė leisti atsiimti reikalavimą, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą A. B. grąžinti ieškovei Transporto priemonę, nes ji buvo grąžinta ieškovei įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu ir parduota. Atsakovo atstovas sutiko su šiuo prašymu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 19 d. tarp ieškovės ir atsakovo UAB „Senlainas“ buvo sudaryta Pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis (Sutartis 1), kuria ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovui jai nuosavybės teise priklausančią Transporto priemonę, o atsakovas UAB „Senlainas“ įsipareigojo Transporto priemonę nupirkti ir sumokėti ieškovei 5700 Eur kainą per 3 mėnesius tokia tvarka: Sutarties 1 pasirašymo metu sumokėti 700 Eur, iki 2019 m. sausio 18 d. – 2000 Eur, iki 2019 m. vasario 18 d. – 1500 Eur, iki 2019 m. kovo 18 d. – 1500 Eur. Pagal Sutarties 1.2, 1,4 punktų sąlygas šalys sutarė, kad nuosavybės teisė į Transporto priemonę perduodama po visiško atsiskaitymo su pardavėju (ieškove). Dėl šių sąlygų aiškinimo byloje nekilo ginčas. Pagal 2018 m. gruodžio 19 d. Automobilio priėmimo–perdavimo aktą Transporto priemonė buvo perduota atsakovui UAB „Senlainas“.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas UAB „Senlainas“ būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178 straipsnis). Tačiau, nebūdamas Transporto priemonės savininku, atsakovas UAB „Senlainas 2018 m. gruodžio 21 d. sudarė su atsakovu A. B. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (Sutartis 2), kuria Transporto priemonė buvo parduota atsakovui A. B. už 2500 Eur. Atsakovai neginčija ir šios aplinkybės.

Pagal CK 4.37 straipsnio nuostatas nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises. Pagal CK 6.305 straipsnio nuostatas pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.307 straipsnio nuostatas pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį. Pirkimo–pardavimo sutartis nėra negaliojanti, jeigu pardavėjas pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo metu tapo parduodamo daikto savininku. Jeigu sutartis negaliojančia pripažinta šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, daiktas grąžinamas savininkui, išskyrus atvejus, numatytus šio kodekso 4.96 straipsnyje, kurio 1 ir 2 dalis reglamentuoja, kad jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas; iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčas, kad Sutartis 2 sudaryta neteisėtai, nes atsakovas UAB „Senlainas neturėdamas teisės pardavė Transporto priemonę kitam asmeniui. Tokiu atveju sutiktina su ieškovės argumentu, kad Sutartis 2 sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas (CK 1.80 straipsnis), todėl turi būti pripažinta niekine ir negaliojančia ab initio.

Byloje keliamas klausimas, ar atsakovas A. B. yra sąžiningas įgijėjas, dėl ko atitinkamai gintinos jo teisės.

Atsakovas A. B. teisme pats pripažino, kad iki ginčo sandorio sudarymo jam atsakovo UAB „Senlainas“ vadovas nurodė, kad su ieškove nėra galutinai atsiskaityta už pirktą Transporto priemonę. Taip pat A. B. negavo ir neprašė pateikti Transporto priemonės registracijos liudijimo, iš kurio matosi, kad yra savininkas, neprašė pateikti techninės apžiūros dokumento, kad matyti, ar Transporto priemonė techniškai tvarkinga ir eksploatuotina, nevyko į VĮ „Regitra“ sužinoti kitų duomenų apie Transporto priemonę (kas yra savininkas, ar netaikomi apribojimai ir pan.).

Teismo nuomone, labiau tikėtina ir ta aplinkybe, kad per 2 dvi dienas (laikotarpis tarp minėtų sandorių sudarymo) Transporto priemonės vertė negalėjo sumažėti nuo 5700 Eur iki 2500 Eur. Šio atsakovo nurodytos aplinkybės, kad Transporto priemonė buvo nešvari, reikalinga pakeisti ratus, negali įtakoti tokio didelio kainos skirtumo (CK 1.5 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Taigi minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. B. turėjo ir galėjo žinoti, elgdamasis sąžiningai ir rūpestingai, kad UAB „Senlainas“ neturėjo teisės disponuoti Transporto priemone, todėl A. B. nelaikytinas sąžiningu įgijėju.

Tokiu atveju ieškovė pagrįstai reikalauja Sutartį 2 pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Pripažinus Sutartį 2 negaliojančia ab initio taikytina restitucija. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo eigoje Transporto priemonė buvo grąžinta ieškovei ir todėl ieškovė atsiėmė reikalavimą įpareigoti grąžinti Transporto priemonę, tai taikant restituciją neįpareigojama grąžinti Transporto priemonės, tačiau atsakovo A. B. naudai iš atsakovo UAB „Senlainas“ priteistina 2500 Eur (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnis). Tuo pačiu leistina ieškovei atsiimti reikalavimą dėl įpareigojimo grąžinti Transporto priemonę ir paliktina ši ieškinio dalis nenagrinėta (CPK 139 straipsnis).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai, liudytojų parodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Kadangi ieškinio reikalavimai iš esmės yra pagrįsti iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina ieškovei 223 Eur žyminio mokesčio ir 600 Eur už advokato pagalbą. Iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistina 16,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; atsakovui A. B. nepriteistina jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93, 96, 98 straipsniai).

Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovei grąžintina 38 Eur permokėto žyminio mokesčio dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-272, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti atsakovų UAB „Senlainas“ (juridinio asmens kodas 304828821) ir A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 21 d. sudarytą Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio).

Palikti nenagrinėtą ieškinio dalį dėl transporto priemonės Opel Antara, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinimo ieškovei S. S..

Priteisti iš atsakovo UAB „Senlainas“ (juridinio asmens kodas 304828821) atsakovui A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų).

Priteisti ieškovei S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų UAB „Senlainas“ (juridinio asmens kodas 304828821) ir A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 411,50 Eur (keturis šimtus vienuolika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų UAB „Senlainas“ (juridinio asmens kodas 304828821) ir A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 8,20 Eur (aštuonis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Grąžinti ieškovei S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. balandžio 9 d. ir 2019 m. gegužės 6 d. (mokėjimo nurodymu Nr. 299), ir išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.