- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-02-01
- Bylos Nr.
- I-510-281/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01838-2009-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Liuda Arlauskienė, Raimondas Blauzdžius, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- UAB „Sekundės redakcija“
- Atsakovas
- Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie LR Vyriausybės
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės, Raimondo Blauzdžiaus ir Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei Giedrei Domkutei-Lukauskienei, atsakovės atstovei Laurai Petrauskaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Sekundės redakcija“ skundą atsakovei Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie LR Vyriausybės dėl nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja UAB „Sekundės redakcija“ (toliau - Bendrovė) skunde (b.l. 3-6) prašo teismo paskirti mažesnę nei numatyta minimali straipsnio sankcijoje bauda.
Šalies argumentai
Pagrįsdama savo reikalavimą paaiškino, kad Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos vyriausybės (toliau -VTAKT) 2009-10-01 nutarimu Nr.3K09/177 (toliau - Nutarimas) UAB „Sekundės redakcija'" už Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau - AKĮ) 29 str. 2d. 1 punkto pažeidimą nubaudė 10 000 litų pinigine bauda.
VTAKT Nutarime konstatuota, kad 2009-09-01 dienraščio „Sekundė" Nr.198 (4107) išorinėje viršelio pusėje iliustruojant straipsnį „Kalnapilio saulėlydis" panaudota nuotrauka, kurioje - lauko kavinėje sėdi žmonės, o vienas iš jų rankoje laiko taurę su figūriniu prekės ženklu ŠVYTURYS/1784. VTAKT nusprendė, kad tokio pobūdžio fotografija pažeidžia Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau-AKĮ) 2 str. 4 d. bei minėto įstatymo 29str. 2d. 1 punktą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Sekundės redakcija" AKĮ pažeidimo tyrimui nekliudė, pažeidimas padarytas pirmą kartą, VTAKT sprendimu skirta piniginė bauda sumažinta iki minimumo - 10 000 litų.
Mano, kad dėl žemiau nurodytų priežasčių VTAKT skirta bauda yra per griežta, paskirta neatsižvelgiant į visas pažeidimo padarymo aplinkybes, UAB „Sekundės redakcija" kaltės laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, todėl UAB „Sekundės redakcija" turėtų būti skirta mažesnė, nei AKĮ 34 straipsnio 6 d. numatyta minimali bauda.
Vadovaujantis AKĮ 34 str. 7 d. skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą nei šio straipsnio 6 dalyse nustatyta minimali piniginė bauda.
AKĮ 34 str. 8 d. nurodo, jog atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą.
AKĮ nesant išvardinta kitų lengvinančių atsakomybę aplinkybių, tačiau tuo pat metu nurodant, jog skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes, sprendžiant dėl piniginės baudos dydžio reikėtų vadovautis LR Administracinių bylų teisinos įstatymo 4 str. įtvirtintu įstatymo analogijos principu bei remtis LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. nurodytomis lengvinančiomis aplinkybėmis.
UAB „Sekundės redakcija" nuomone, jokių jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, o VTAKT, skirdama baudą, neatsižvelgė į šias žemiau išdėstytas UAB „Sekundės redakcija" atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
Visų pirma tai, jog 2009 m. rugsėjo 1 d. laikraštyje išspausdinus nuotrauką, kurioje buvo matoma taurė su figūriniu prekės ženklu ŠVYTURYS/1784, jokių žalingų pasekmių nekilo, jokių nuostolių ar žalos padaryta nebuvo. Antra, tiek pažeidimo tyrimo bei nagrinėjimo VTAKT metu, tiek dabar UAB „Sekundės redakcija" nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, paties pažeidimo fakto neginčija, o pažeidimo tyrimo metu geranoriškai bendradarbiavo su VTAKT bei padėjo vykdyti tyrimą. Trečia, UAB „Sekundės redakcija" AKĮ pažeidė pirmą kartą, o išaiškėjus pažeidimui buvo imtasi visų priemonių, kad ateityje panašūs pažeidimai nebepasikartotų. UAB „Sekundės redakcija" įpareigojo dienos redaktorę 4 pateikti paaiškinimą dėl padaryto pažeidimo, ko pasėkoje Lietuvos Respublikos darbo kodekso numatyta tvarka jai skyrė drausminę nuobaudą „Sekundės redakcija" direktorės įsakymu Nr.67- P skirtas papeikimas. Taip pat UAB „Sekundės redakcija" darbuotojų kolektyvo susirinkime buvo aptarta Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos tyrimo medžiaga, akcentuota fotografų, kūrybinių darbuotojų bei redaktorių atsakomybė ir pareiga rengiant publikacijas griežtai laikytis žiniasklaidos darbą reglamentuojančių įstatymų. Ketvirta, pažeidimas padarytas dėl UAB „Sekundės redakcija" neatsargumo, t.y. UAB „Sekundės redakcija" 2009 m. rugsėjo 1 d. laikraščio išorinėje pusėje patalpindama fotonuotrauką, kurioje matoma taurė su figūriniu prekės ženklu ŠVYTURYS/1784, vykdydama savo kaip informacijos skleidėjo veiklą siekė tik iliustruoti dienraščio vedamąjį straipsnį, informuojantį apie konkuruojančių alaus gamintojų padėtį Lietuvos rinkoje, o ne reklamuoti vieną ar kitą alaus gamintoją. Fotonuotraukoje matoma taurė su figūriniu prekės ženklu ŠVYTURYS/1784 sudaro tik dalį fotonuotraukos, todėl šios fotonuotraukos patalpinimas negali būti laikomas kaip UAB „Sekundės redakcija" tikslingi ir valingi veiksmai reklamuojant alkoholį, būtent alų. Penkta, VTAKT atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog minėta nuotrauka ar ją iliustruotas straipsnis yra užsakomasis (reklaminis), taip pat pažymėtina, jog nei iš straipsnio, nei iš minėtos nuotraukos patalpinimo UAB „Sekundės redakcija" niekada negavo jokios materialinės ar kitokios naudos iš jokių alkoholio reklama suinteresuotų asmenų. Šešta, VTAKLT paskirta 10 000 litų piniginė bauda UAB „Sekundės redakcija", kaip nedidelio tiražo regioniniam laikraščiui, yra akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Pareiškėjo pagrindinė veiklos sritis - regioninio laikraščio „Sekundė" leidyba, laikraščio „Sekundė" tiražas tik apie 8300 egzempliorių pirmadieniais - penktadieniais, apie 9400 egzempliorių šeštadieniais. Laikraščio „Sekundė" leidimas - vienintelis bendrovės pajamų šaltinis, kuris dėl finansinio sunkmečio sumažėjo tiek, kad lėšų nebepakanka pagrindiniams įsipareigojimams valstybei, darbuotojams, verslo partneriams vykdyti Sumažėjusi skaitytojų ir reklamos užsakovų auditorija privertė atlikti struktūrinę pertvarką kardinaliai mažinant išlaidas bei ženkliai pablogino Bendrovės finansinę būklę. UAB „Sekundės redakcija" šiuo metu nėra finansiškai pajėgi sumokėti tokio dydžio piniginę baudą, priešingu atveju, sumokėjus paskirtą baudą būtų destabilizuota bendrovės veiklą, sutriktų laikraščio leidyba, sutartinių įsipareigojimų vykdymas, mokesčių bei darbo užmokesčio mokėjimas. Septinta, VTAKT nurodytas pažeidimas laikytinas trumpos trukmės, vienkartiniu pažeidimu, nes informacija, kuri Nutarime įvardyta kaip pažeidimas publikuota vieną kartą (būtent 2009 09 01) nedidelio tiražo miesto dienraštyje. Pernelyg griežtų administracinių nuobaudų taikymas asmenims, padariusiems nesunkų administracinį teisės pažeidimą pirmą kartą, be pasekmių dar labiau sunkina mūsų valstybės ir visuomenės padėtį: bendrovė gali netekti pajamų ir darbuotojų, žmogus ir šeima - pragyvenimo šaltinio, valstybė - nesurenka mokesčių ir gauna naujus išlaikytinius. Masinis šio reiškinio pobūdis neabejotinai įtakoja jau ir taip sudėtingą valstybės finansinę padėtį. Akivaizdu, kad numatytos griežtos pinigines nuobaudos yra pakankama prevencinė priemonė, užkertanti kelia naujiems administracinės teisės pažeidimams. Tačiau šiuo konkrečiu nagrinėtinu atveju mano, kad paskirta piniginė bauda mažintina, nes ji neatitinka ir neatlieka įstatymams keliamų protingumo, teisingumo kriterijų, nes ja nepasiekiama visuomenės interesų darnos ir pusiausvyros.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė skudo motyvus ir prašė jį tenkinti.
Atsakovė Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsiliepime į pareiškėjos skundą (b.l. 27b-30) nurodė, kad skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Paaiškino, kad Pareiškėjai taikytos ekonomines sankcijos už Alkoholio kontrolės įstatymo 29str. 2d. 1p. pažeidimą, kadangi Pareiškėja jai priklausančio dienraščio „Sekundė", 2009-09-01 Nr. 198 (4107), išorinėje viršelio pusėje pateikė alkoholio reklamą. Minėto dienraščio išorinėje viršelio pusėje, pristatant straipsnį „Kalnapilio" saulėlydis", patalpintoje nuotraukoje pavaizduoti prie staliukų sėdintys žmonės, vieno žmogaus rankoje bokalas (bokale yra auksinės spalvos skystis) su alaus reklama - figūriniu prekės ženklu „ŠVYTURYS /1784" (registruotas 32 klasėje - alus, registracijos numeris 46767, ženklo savininkas - UAB „Švyturys-Utenos alus"). Bokalas su alaus reklama - figūriniu prekės ženklu „ŠVYTURYS / 1784", patalpintas nuotraukos, taip pat dienraščio viršelio centrinėje dalyje, žmonių veidų nuotraukoje nesimato, tokiu būdu bokalas su alaus reklama - figūriniu prekės ženklu „ŠVYTURYS / 1784" atsiduria skaitytojų dėmesio centre. Bokalas rankoje yra laikomas taip, kad figūrinis prekės ženklas „ŠVYTURYS / 1784" yra nukreiptas į dienraščio skaitytojus. Be to, ketvirtame minėto dienraščio puslapyje atspausdintame straipsnyje „Kalnapilio" saulėlydis" teigiama, kad Panevėžio apskrities alaus rinkoje UAB „Švyturys - Utenos alus" produkcija yra populiari ir turinti didesnę paklausą negu UAB „Kalnapilio - Tauro grupė": „Kadaise neabejotinu pilstomo alaus pardavimo rinkos lyderiu Panevėžyje buvęs „Kalnapilis" užleido savo pozicijas konkurentams iš pajūrio. Apskrities kavinėse, baruose ir restoranuose didžiausią rinkos dalį užima panevėžiečių geriausiai vertinamas Klaipėdos „Švyturio" alus".
Alkoholio kontrolės įstatymo 2 str. 4 d. numatyta, kad alkoholio reklama - bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus.
Alkoholio kontrolės įstatymo 29str. 2d. 1p. nustatyta, kad alkoholio reklama draudžiama laikraščių ir jų savarankiškų priedų, žurnalų bei knygų išorinėse viršelių pusėse.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1998 m. liepos 9 d. nutarime pažymėjo, kad alkoholio gamybai, importui, prekybai ar kitokiam realizavimui yra reikalingas ypatingas valstybinio reguliavimo režimas. Be to, 2004 m. sausio 26 d. nutarime buvo konstatuota, kad „Alkoholio vartojimas gali turėti neigiamų padarinių fizinei, psichologinei ir socialinei asmenų, jų grupių ar net visuomenės būklei".
Pareiškėja skunde teigia, kad nesutinka su tokiu Alkoholio kontrolės įstatymo 29str. įtvirtintų reikalavimų aiškinimu ir taikymu ir mano, kad jos atžvilgiu už Alkoholio kontrolės įstatymo 29str. pažeidimą paskirta ekonominė sankcija nepagrįsta. Tokie Pareiškėjos teiginiai neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Pareiškėja teigia, kad Tarnybos nutarimu Nr. 3K09/177 paskirta ekonominė sankcija 10 000Lt minimali bauda yra nepagrįsta, kadangi jis pažeidimą padarė pirmą kartą, pažeidimo neginčija, geranoriškai bendradarbiavo su Tarnyba, padėjo vykdyti tyrimą ir panašiai. Į šių lengvinančių aplinkybių visetą Tarnyba jau atsižvelgė priimdama 2009-10-01 nutarimą Nr. 3K09/177 skirti minimalią ekonominę sankciją, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo pagrindu sumažinti teisėtai ir objektyviai paskirtą baudą būtų neteisinga.
Pareiškėja taip pat teigia, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. pateiktu lengvinančių aplinkybių sąrašu jai turėtų būti pritaikytos šiame teisės akte nurodytos lengvinančios aplinkybės. Tokie Pareiškėjos teiginiai atmestini.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintos nuostatos numato administracinę atsakomybę fiziniams asmenims, bet ne juridiniams, todėl šio kodekso nuostatų taikyti Pareiškėjai negalima. Pareiškėjai ekonominė sankcija skirta už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą, atsakomybė bei administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės taikomos tik pagal šį Įstatymą, todėl Pareiškėjos minimos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos šiuo ginčijamu atveju Pareiškėjai yra neaktualios.
Atmestinas Pareiškėjos pateiktas argumentas, kad laikraštyje išspausdinus nuotrauką, kurioje buvo matoma taurė su figūriniu prekės ženklu ŠVYTURYS/1784, jokių žalingų pasekmių nekilo, jokių nuostolių ar žalos padaryta nebuvo. Įstatymo norma nereikalauja įrodinėti žalingų pasekmių atsiradimo kaip būtino pažeidimo sudėties elemento. Ekonominė sankcija yra taikoma ne tik kaip bausmės neišvengiamumas, bet ir kaip prevencinė priemonė. Šiuo atveju Pareiškėjos veiksmai - draudžiamos reklamos pateikimas pirmajame dienraščio puslapyje, vertintini kaip socialiai neatsakingi, nepaisant to, kokias žalingas pasekmes sukėlė. Juolab, kad rugsėjo 1 d., kada buvo publikuojamas minėto dienraščio išorinėje viršelio pusėje pristatomas straipsnis „Kalnapilio" saulėlydis", ir patalpinta nuotraukoje pateikta alkoholio reklama - Mokslo ir žinių diena, kai Įstatymų leidėjas įtvirtino ribojimus alkoholinių gėrimų pardavimui kaip nesuderinamus tarpusavyje. Taip pat ši diena - naujųjų mokslo metų pradžia visose Lietuvos mokymo įstaigose. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjos pateikta draudžiama reklama dienraščio viršelio pirmajame puslapyje rugsėjo 1 d. parodo Pareiškėjos neatsakingumą, nepaisymą teisės aktų nuostatų ir teisėtų visuomenės interesų Mokslo ir žinių dieną mažinti alkoholinių gėrimų pardavimą, vartojimą ir tokio poreikio skatinimą.
Pareiškėja teigia, kad buvo imtasi visų priemonių, kad panašūs pažeidimai nepasikartotų ateityje, atsakingiems asmenims skirtos drausminės nuobaudos, o kolektyve aptarta atsakomybė ir pareiga laikytis teisės aktų nuostatų rengiant publikacijas. Tokie Pareiškėjos argumentai tik įrodo, kad prieš padarant Alkoholio kontrolės įstatymo 29str. pažeidimą, Pareiškėja nesiėmė tinkamų priemonių, kad būtų išvengta teisės aktų nuostatų pažeidimų. Pareiškėja aplaidžiai, nesivadovaudama Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, pateikė publikaciją pirmajame dienraščio puslapyje su draudžiama alkoholio reklama.
Atmestini Pareiškėjos argumentai, kad pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, siekiant tik iliustruoti dienraščio vedamąjį straipsnį, o ne reklamuoti vieną ar kitą alaus gamintoją. Taip pat Pareiškėja, bandydama išvengti administracinės atsakomybės, akcentuoja, kad nuotrauka jai priklausančiame dienraštyje buvo publikuota neatlygintinai. Pareiškėja teigia, kad minėta nuotrauka ar ją iliustruojantis straipsnis nebuvo užsakomasis (reklaminis), taip pat Pareiškėja nei iš straipsnio, nei iš minėtos nuotraukos patalpinimo niekada negavo jokios materialinės naudos iš jokių alkoholio reklama suinteresuotų asmenų. Tokie Pareiškėjo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, kad Alkoholio kontrolės "Įstatymu nereikalaujama, kad alkoholio produktų reklama būtų atlygintinė" (2001-07-04 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A10-637-01). Taip pat buvo konstatuota, jog "Tai, kad reklama dažniausiai būna susijusi su materialine nauda, dar nereiškia, kad negalima reklama, kuri nėra susijusi su materialine nauda. Kaip buvo minėta anksčiau, Alkoholio kontrolės įstatymo 1 str. 4 d. (šiuo metu - Alkoholio kontrolės įstatymo 2 str. 4 d.) nenumato materialinės naudos, kaip būtino alkoholio reklamos požymio" (2001-07-11 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A6-657/2001). "Tam, kad informacija būtų kvalifikuota kaip reklama, nebūtina, kad ji būtų kieno nors užsakyta arba apmokėta, lygiai kaip nebūtina nustatyti, ar subjektas, platinęs tokią reklamą, yra alkoholinių gėrimų gamintojas, importuotojas ir pan.". (2004-06-23 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A2-604-04). Iš aukščiau cituotos jurisprudencijos sprendžia, kad konstatuojant alkoholio reklamos pažeidimą, būtina nustatyti ne atlygintinumo ar materialinės naudos faktą, bet valinį veiksmą paskleisti draudžiamą alkoholio reklamą.
Nagrinėjamoje byloje Pareiškėja savo iniciatyva išleido ir išplatino dienraštį "Sekundė", t.y. aktyviai siekė būtent tokio turinio reklaminę informaciją paskleisti, patalpindamas ją ant dienraščio viršelio. Alkoholio reklamos pateikimas buvo Pareiškėjos diskrecija, todėl ji atsako Alkoholio kontrolės įstatymo nustatyta tvarka.
Pareiškėja taip pat pateikia motyvus, kad jos finansinė padėtis yra prasta, todėl baudos sumokėjimas Pareiškėją paveiks neigiamai. Tokie motyvai nėra pagrįsti ir vertintini kritiškai. Negalima nepaisyti Įstatymų leidėjo įtvirtintos valios vien todėl, kad paskirta ekonominė sankcija turės neigiamos finansinės įtakos Pareiškėjai. Natūralu, kad ekonominės sankcijos paskyrimas nei vienam ūkio subjektui neturės teigiamos finansinės įtakos ir atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu - baudžiant ekonominėmis sankcijomis, siekiama vykdyti prevenciją. Todėl Pareiškėjos motyvai, kad paskirta ekonominė sankcija turės neigiamos finansinės įtakos ir dėl to turėtų būti sumažinta ir taip skundžiamu nutarimu paskirta minimali ekonominė sankcija, atmestini. Bausmės neišvengiamumo principas turi egzistuoti, negalima nepaisyti Įstatymų leidėjo valios ir neskirti ekonominės sankcijos arba ją sumažinti dėl subjektyvių aplinkybių, kurios aktualios daugeliui ūkio subjektų. Pareiškėja pažeisdama Alkoholio kontrolės įstatymo 29str. 2d. 1p. nepaisė Įstatymų leidėjo valios, nesiėmė priemonių, kad toks pažeidimas nebūtų padarytas, o jei ir ėmėsi, tą darė aplaidžiai, todėl privalo atsakyti už padarytus neteisėtus veiksmus Įstatymų numatyta tvarka, kitu atveju būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, pagal kurį visi asmenys turėtų atsakyti vienodai už padarytus analogiškus teisės pažeidimus. Pareiškėjos atžvilgiu Tarnyba jau atsižvelgė į visas aukščiau minėtas lengvinančias aplinkybes, todėl skyrė minimalią 10 000 Lt baudą. Pareiškėja prašo sumažinti ekonominę sankciją dėl tų pačių, Tarnybos jau įvertintų lengvinančių aplinkybių, tačiau tokiu atveju būtų diskriminuojami ir neteisėtai diferencijuojami kiti sąžiningi ūkio subjektai, taip pat ūkio subjektai, kurie yra padarę analogiškus administracinės teisės pažeidimus ir nubausti Įstatymų nustatyta tvarka.
Ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus: ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė, yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Reklamos draudimai nustatyti ir Europos konvencijoje dėl televizijos be sienų, Europos bendrijų tarybos 1998-10-03 direktyvoje 89/552/EEB. Nurodoma, jog įstatymų leidėjas, siekdamas apginti žmonių sveikatą, turi teisę riboti alkoholio reklamą, o pažeidus įstatymo nustatytus apribojimus, būtina taikyti atitinkamas prievartos priemones. Europos Chartijoje dėl alkoholio vartojimo nurodoma, kad būtina informuoti žmones apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai, šeimai, visuomenei ir apie efektyvias priemones, kuriomis remiantis galima išvengti arba sumažinti alkoholio žalą, gerinti sveikatą, kontroliuojant alkoholio prieinamumą, įdiegti griežtą kontrolę, užtikrinti jau kai kuriose šalyse esančius apribojimus ir tiesioginės bei netiesioginės alkoholinių gėrimų reklamos draudimus.
Pareiškėjos kaip visuomenės informavimo priemonės, kaip informacinės visuomenės formavimo subjekto pirmajame laikraščio "Sekundė" puslapyje išspausdinta alaus reklama yra prieinama labiausiai reklamos pažeidžiamai visuomenės grupei -paaugliams ir jaunimui. Todėl tokios alkoholio reklamos poveikis paaugliams ir jaunimui neprognozuojamas, darantis labai didelę žalą. Tokios publikacijos Pareiškėjos laikraščio pirmajame puslapyje sukūrimas ir tuo pačiu draudžiamos reklamos pateikimas, parodo, kad Pareiškėja veikia ne kaip socialiai atsakingas ūkio subjektas. Lietuvoje žiniasklaida yra institucija, kuria labiausiai pasitiki gyventojai. Kiekvienas įvaizdis žiniasklaidoje formuoja viešąją nuomonę. Žiniasklaida gali būti ne tik informuojanti, bet ir socializuojanti institucija. Jos galimybė formuoti socialinius vaidmenis ir stereotipus tarp tų socialinių grupių, kurių socialinės nuostatos dar nėra susiformavusios arba kurių socializacija apsunkinta tradicinių socialinių institutų (šeimos, mokyklos ir pan.), seniai yra aštrių akademinių ir politinių diskusijų tema. Nepilnamečiai yra pirmieji tokių socialinių grupių sąraše, ir tyrinėtojai beveik vieningai teigia, kad „žiniasklaidos (medium) galimybės stiprinti tiek teigiamas, tiek neigiamas socialines nuostatas negali būti ignoruojamos" (Nepilnamečių justicija Lietuvos žiniasklaidoje, A. D., Lietuvos žmogaus teisių centras, 2000).
Dėl aukščiau išdėstytų argumentų daro išvadą, kad Pareiškėjos, kaip žiniasklaidos atstovo, padaryti neteisėti veiksmai Tarnybos yra įvertinti tinkamai skiriant minimalią ekonominę sankciją.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą spręsti teismo nuožiūra.
Skundas tenkintinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad VTAKT surinkusi medžiagą konstatavo, jog UAB “Sekundės redakcijai“ priklausančio dienraščio „Sekundė“ 2009-09-01 Nr.198(4107), išorinėje viršelio pusėje buvo pateikta alkoholio reklama. Remdamasi surinkta medžiaga nustatė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 29str.2d.1p. pažeidimas ir 2009-10-01 nutarimu Nr.3K09/177 (toliau - Nutarimas) UAB „Sekundės redakcijai'" paskyrė ekonominę sankciją - 10 000 litų baudą (b.l. 32-55).
Byloje spręstinas ginčas dėl Bendrovės skundo reikalavimo paskirti mažesnę nei numatyta minimali sankcija už AKĮ 29str. pažeidimą pagrįstumo bei teisėtumo.
Byloje nėra ginčo dėl tų VTAKT nutarime konstatuotų aplinkybių, kad 2009-09-01 dienraščio „Sekundė" Nr.198 (4107) išorinėje viršelio pusėje iliustruojant straipsnį „Kalnapilio saulėlydis" panaudota nuotrauka, kurioje - lauko kavinėje sėdi žmonės, o vienas iš jų rankoje laiko taurę su figūriniu prekės ženklu ŠVYTURYS/1784 ir, kad tokio pobūdžio fotografija pažeidžia Alkoholio kontrolės įstatymo 2 str. 4 d. bei minėto įstatymo 29str. 2d. 1 punktą.
Tai patvirtina byloje esantys įrodymai ( b.l. 37-38, 40-41, 54-55), todėl sprendžiama, kad skundžiamu nutarimu Bendrovei 29str.2d.1p. nurodytas pažeidimas inkriminuotas pagrįstai ir teisėtai.
AKĮ 34 straipsnio 6 d. numatyta, kad už šio Įstatymo 29 straipsnio reikalavimų nesilaikymą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami nuo dešimties tūkstančių litų iki penkiasdešimties tūkstančių litų bauda.
AKĮ 34 str. 7 d. sakoma, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą nei šio straipsnio 6 dalyse nustatyta minimali piniginė bauda.
Byloje esantys įrodymai patvirtina Bendrovės nurodytas aplinkybes, kad pažeidimo tyrimo bei nagrinėjimo VTAKT metu, tiek teisme nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, paties pažeidimo fakto neginčija, o pažeidimo tyrimo metu geranoriškai bendradarbiavo su VTAKT bei padėjo vykdyti tyrimą (b.l. 34-5, 53,63-64). Pareiškėja AKĮ pažeidė pirmą kartą, o išaiškėjus pažeidimui, ėmėsi prevencinių priemonių, t.y. darbuotojų kolektyvo susirinkime aptarė Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos tyrimo medžiagą, akcentavo fotografų, kūrybinių darbuotojų bei redaktorių atsakomybę ir pareigą rengiant publikacijas griežtai laikytis žiniasklaidos darbą reglamentuojančių įstatymų, kad ateityje panašūs pažeidimai nebepasikartotų, skyrė drausminę nuobaudą atsakingam darbuotojui dėl padaryto pažeidimo (b.l. 4-5, 11-13). Pareiškėjos pagrindinė veiklos sritis - regioninio laikraščio „Sekundė" leidyba, kurio tiražas nedidelis ir tai yra vienintelis bendrovės pajamų šaltinis (b.l. 15-18, 47, 62).
Įvertinus visas byloje esančiais įrodymais nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad skundžiamu Tarnybos 2009-10-01 nutarimu Bendrovei ekonominės sankcijos taikytos pagrįstai ir teisėtai, tačiau, atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, paties pažeidimo padarymo aplinkybes, tai, kad nėra Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad Bendrovė LR alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą, jį pripažino ir tyrimui netrukdė, ėmėsi atsakingų darbuotojų drausminimo ir prevencinių priemonių, taip pat atsižvelgiant į bendrovės finansinę situaciją, daroma išvada, kad skundžiamu nutarimu paskirtoji ekonominė sankcija akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, mažintina.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str., 129 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjos UAB „Sekundės redakcija“ skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie LR Vyriausybės 2009-10-01 nutarimą Nr.3K09/177, kuriuo UAB „Sekundės redakcija“ už LR alkoholio įstatymo 29str.2d.1p. pažeidimą paskirta 10000 Lt bauda, paskiriant švelnesnę ekonominę sankciją – 1000 Lt baudą.
Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą