Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, da­ly­vaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. A. ir suinteresuotam asmeniui D. K., žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. A. ir D. K. apeliacinį skun­dą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nu­tarimo A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. A. ir suinteresuotas asmuo D. K., kuriai priklauso konfiskuotas automobilis, apeliaciniame skunde prašo Mari­jam­polės ra­jono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti arba per­duo­ti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Skunde taip pat nurodoma, kad nesant objektyvių duomenų byloje apie A. A. gir­tu­mo faktą, byla turi būti nutraukta ir transporto priemonė grąžintina savininkui – apeliantei D. K., be pareigos atlyginti automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo ir saugo­ji­mo išlaidas. Apeliantė D. K. pirmosios instancijos teismui pateikė dokumentus apie tai, kad ji nukentėjo nuo 1939-1991 metų okupacijos ir yra neįgali, neįgalumas nustatytas su spe­cia­liųjų po­rei­kių lygiu, neterminuotam laikui, dėl daugybinių susirgimų. Pirmosios instancijos teis­mas 2014-09-15 nutarime neužsimena, kad automobilis yra viena iš specialiųjų neįgaliosios prie­mo­nių, nes A. A. nurodomas tik naudotoju, nuo 2014-04-08 aptarnaujančiu neįgalų asmenį. Pir­mosios ins­tan­cijos argumentas, kad teismas jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų nekonfiskuoti transporto prie­monės nenustatė, yra neteisingas, nes automobilis priklauso neįgaliam asmeniui. Bylo­je nenus­ta­tytas faktas, kad automobilio savininkė D. K., žinodama apie A. A. gir­tumą leido jam vairuoti savo automobilį. A. A. su automobiliu pas draugus išvyko naktį, apie išvykimą neinformavęs D. K.. Apeliantės D. K. pateikti do­ku­mentai nepaminėti teismo 2014-09-15 nutarime, dėl jų nepateiktas joks vertinimas.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime į apeliacinį skundą pra­šoma apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą buvo pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1630497.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. A. ir suinteresuotas asmuo D. K. teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus skunde nurodytais argumentais. A. A. nurodė, kad nėra paneigta, kad alkotesteris galėjo būti sugedęs, pareigūnai nepristatė jo į ligoninę blaivumui patikrinti.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. ir suinteresuoto as­mens D. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos me­džia­ga, įvertinęs apeliacinio skundo, skundžiamo nutarimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios ins­tan­cijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplin­ky­bių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įro­dy­mus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. A. kaltės padarius ATPK 130² str. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Apeliantai nurodo, kad neaišku, kodėl alkotesteris, kuriuo tariamai A. A. nusta­ty­tas girtumas turi paklaidą 0,02 promilės. Tačiau iš patikros sertifikato matyti, kad alkotesterio ma­ta­vi­mo ribose nuo 0,01 iki 1,00 promilės matavimo tikslumas yra ±0,017 promilės. Todėl nagrinėjamu atveju, įvertinus alkotesterio paklaidą, A. A. turėjo būti konstatuotas 0,873 promilių gir­tu­mas. Nepaisant to, šis neatitikimas neturi jokios reikšmės pažeidimo kvalifikavimui, kadangi lengvas girtumo laipsnis yra nuo 0,41 promilės. Todėl ši klaida nelaikytina esmine ir nesudaro pagrindo nai­kin­ti priimtą nutarimą.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad A. A. susijaudino ir keistai elgėsi sustabdžius policijos pareigūnams. Tačiau pareigūno tarny­bi­nia­me pranešime nurodytos aplinkybės apie sulaikytojo fizinę būklę, kad nuo A. A. sklido alkoholio kvapas, elgsena buvo neade­k­vati, kalba nerišli, patvirtina al­kotesterio parodymus, kurie teismui abejonių nekelia.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad negalėjo būti vertinama, jog A. A. pakar­to­tinai per vienerius metus vairavo automobilį neblaivus, kadangi vienerių metų terminas skaičiuojant nuo paskutinio baudos mokėjimo sukako 2014-04-13, o administracinėn atsakomybėn jis yra trau­kia­mas už pažeidimą, kurį padarė 2014-08-31.

ATPK 130² str. nustato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblai­viems <...>, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 str. 1, 4, 5 dalyse, 127 str. 3 d., 129 str. numatytus pažeidimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino (nutartis Nr. N444-7275/2009), kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² str. būtina nustatyti: 1) pirmasis pažeidimas padarytas po 2008 m. sausio 1 d.; 2) toks pažeidimas patenka į ATPK 130² str. minimų pažeidimų sąrašą (ATPK 126 str. 1, 4 ir 5 d., 127 str. 3 d., 129 str.); 3) už šį pažeidimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo metu ir nėra suėjęs ATPK 36 str. įtvirtintas terminas; 4) naujai padaryto pažeidimo sudėtis apima šiuos ob­jek­tyviuosius požymius – transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviam arba aps­vaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog A. A. 2014-08-31 būdamas neblaivus vairavo trans­porto priemonę. ATPK 36 str. įtvirtintas terminas, numatantis, jeigu asmuo, kuriam buvo pas­kir­ta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo pa­s­kirta administracinė nuobauda.

Iš pažymos apie asmens baustumą (b. l. 11-14) matyti, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2012-10-31 nutarimu A. A. buvo nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d., jam paskirtas admi­nis­tracinė nuobauda – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 1 metams, o nu­tarimas dėl specialiosios teisės atėmimo buvo vykdomas nuo 2012-10-31 iki 2013-10-30. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad teisės vairuoti transporto priemones terminas A. A. buvo su­trumpintas (Kauno apylinkės teismo 2013-05-27 nutartimi byloje Nr. A2.13.-4231-540/2013 ir 2013-06-10 nutartimi byloje Nr. A2.13.-4678-540/2013 jo prašymai dėl specialiosios teisės atėmimo ter­mino sutrumpinimo buvo atmesti). Todėl laikytina, kad nuobaudos vykdymo terminas pasibaigė ne pas­kutinės baudos dalies sumokėjimo dieną, o paskutinę specialiosios teisės atėmimo termino dieną, t. y. 2013-10-30. Atsižvelgiant į tai, kad administracinė nuobauda, paskirta Kauno rajono apylinkės teis­mo 2012-10-31 nutarimu, nagrinėjamo pažeidimo metu buvo galiojanti, taigi A. A. baus­tumas pagal ATPK 126 str. 1 d. nagrinėjamo pažeidimo padarymo dieną nebuvo neišnykęs.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra jokio teisinio pagrindo šią administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti ar perkvalifikuoti padarytą veiką iš ATPK 130² str. į ATPK 126 str. 1 d., apeliacinio skundo argumentai dėl transporto priemonės grąžinimo savininkei D. K. šiuo pagrindu yra atmes­tini.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos argumentas, kad jokių išimtinių ar išskirtinių aplinkybių, kurios leistų nekonfiskuoti transporto priemonės nenustatyta, yra aiškiai neteisingas, nes automobilis priklauso neįgaliam asmeniui, nukentėjo nuo 1939-1991 metų okupacijos ir yra tapusi neįgali, neįgalumas nustatytas su specialiųjų poreikių lygiu, neterminuotam laikui, dėl daugybinių susirgimų.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų nau­jų teisės pažeidimų. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tiks­lų. Įsta­ty­mas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą sie­kiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pa­žeidimą, as­meninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad skirdamas administracines nuobaudas A. A., pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsi­žvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo po­bū­dį – A. A. padarė vieną iš pavojingiausių KET pažeidimų, keliantį pavojų ne tik trans­porto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, pa­žei­dimą padarė esant neišnykusiam baustumui už analogišką pažeidimą. Iš byloje esančių duomenų ma­tyti, kad A. A. anksčiau buvo baustas už girto pasirodymą viešosiose vietose, automobilio vairavimą esant neblaiviam. Visa tai neigiamai charakterizuoja administracinėn at­sa­ko­mybėn trau­kia­mą asmenį, rodo piktybinį nustatytų elgesio taisyklių nesilaikymą. Remiantis nustatytų aplinkybių visuma, A. A. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² str., padarymą pa­grįstai paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas su transporto priemonės konfis­ka­vi­mu. Be to, šio pažeidimo sank­cijoje numatyta nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas, yra privaloma, o ne alter­na­ty­vi papil­do­ma administracinė nuobauda.

Pažymėtina ir tai, jog aplinkybė, kad transporto priemonė priklauso kitam asmeniui, nepa­ša­lina galimybės jos konfiskuoti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nu­tarime pažymėta, kad, kai sprendžiamas ne pažeidėjui, bet kitiems asmenims priklausančių trans­porto priemonių, kurios buvo panaudotos darant ATPK 130² str. numatytą administracinį tei­sės pa­žei­dimą (pakartotinį transporto priemonių vairavimą vairuotojams esant neblaiviems arba apsvai­gu­siems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), konfiskavimo klausimas, mu­tatis mutandis taikytinos ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. ba­lan­džio 8 d. nutarimo nuostatos, kuriomis konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių po­žymių yra drau­dimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų pa­da­ryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. ATPK 26 str. 1 d. nu­ma­ty­tas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo (kon­tra­bandos) įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda ga­li­mybę susigrąžinti jį natūra, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo at­ly­ginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas yra skirtas teisės pažeidėjo at­sa­komybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubau­dimas.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pa­žeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, va­do­vaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje nu­ma­tyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti ad­mi­nistracinės nuobaudos.

Pagal teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² str. pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas, kai nustatoma iš­skirtinė situacija, lei­džianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuo­sa­vy­bės panaudojimą pa­žeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3213/­2010). Nagrinėjamu atveju pagal bylos aplinkybes nenustatyta, kad automobilis „Audi A4“ buvo pa­im­tas prieš savininkės D. K. valią ir juo A. A. disponavo neteisėtai, todėl nega­li­ma išvada, kad D. K. neatsakinga už savo nuosavybės panaudojimą. Tai, kad A. A. nakties metu paėmė automobilį neinformavęs savininkės, nagrinėjamu atveju tokios išvados taip pat nesuponuoja. Apeliaciniame skunde nuro­dy­tos aplinkybės, kad D. K. nežinojo, jog A. A. nakties metu pasiėmė automobilį, nepatvirtina, jog automobilio sa­vi­nin­kė ėmėsi visų reikiamų priemonių savo turtui apsau­go­ti nuo neteisėto juo pasinaudojimo. Remiantis teismų prak­ti­ka, transporto priemonės savininkas netu­ri būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nu­ro­dy­ta, kad transporto priemonės savi­ninkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuo­sa­vy­bės ar kita teise priklausančią transporto prie­mo­nę. Tai, kad konfiskuotos transporto priemonės savininkė nu­ken­tėjo nuo 1939-1991 metų okupacijos ir yra tapusi neįgali, o jai nustatytas vidutinių spe­cialiųjų po­reikių lygis, nelaikytina aplinkybe, kuria remiantis pažeidėjui A. A. būtų galima skir­ti švelnesnę nei įsta­tyme numatyta nuobaudą. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio at­žvilgiu ta sankcija taiko­ma. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra infor­muoj­ami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripa­žin­ti­nas propor­cin­ga administracine nuobauda esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems palei­di­mams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pa­siek­ti (Lie­tuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-1742/2008, Lietuvos Aukš­čiau­sio­jo Teismo nu­tartis Nr. 2A-4-2012). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teis­mas kons­ta­tuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas konfiskuoti D. K. pri­klausantį auto­mo­bi­lį, kuriuo naudodamasis A. A. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130² str., teisėtas bei atitinka įstatymų reikalavimus.

Administracinės nuobaudos A. A. indivi­dua­li­zuotos tinkamai, paskirtos nepažei­džiant ATPK 30 ir 30² straipsnių rei­ka­la­vi­mų, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, yra adekvačios pa­darytam administraciniam teisės pa­žei­dimui ir tinkamos administracinių nuobaudų tikslams pa­siek­ti (ATPK 20 str.). Pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas nėra, todėl apylinkės teismo nutar­i­mas paliekamas nepakeistas, o ape­lia­ci­nis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. bei suinteresuoto asmens D. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.