- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-23
- Bylos Nr.
- N-63-555-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. nutarimo P. M. (P. M.) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. gruodžio 11 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą P. M. už tai, kad šis 2008 m. gruodžio 7 d., apie 10. 00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „VW GOLF“ atbuline eiga, kai automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nepasirinko saugaus šoninio tarpo, nesilaikė visų leistinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį, apgadino abu automobilius, taip pat nepranešė apie įvykį policijai, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 234, 238 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. kovo 10 d. nutarimu P. M. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nenustačius asmens kaltės dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų. Teismas pažymėjo, kad neginčytinų įrodymų, jog P. M. padarė 2008 m. gruodžio 11 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas veikas, byloje nesurinkta. Teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog pažeidėjo automobilio bamperio aukštis atitinka automobiliui „VW POLO“ padarytų apgadinimų aukštį, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog P. M. padarė minėto automobilio apgadinimus. Apgadinto automobilio savininkė D. S. nurodė, kad įvykį matė namo kaimynai, tačiau policijos pareigūnai nenustatė liudytojų, kurie patvirtintų įvykio aplinkybes. Teismas konstatavo, kad tas faktas, jog P. M. priklausantis automobilis „VW GOLF“ neapdraustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, savaime nesudaro ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo sudėties. Įstatymas numato, kad draudžiama automobilį vairuoti neapsidraudus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl nenustačius, kad P. M. vairavo automobilį, nėra pagrindo laikyti, kad jis padarė ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, teismas nurodė, kad nenustačius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo, P. M. veiksmuose nėra ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties.
II.
Nesutikdama su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. nutarimu, Institucija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad teismas priėmė nutarimą apklausęs tik patį nukentėjusįjį, liudytojus ir vadovaudamasis pareigūnų tarnybiniais pranešimais apie įvykio aplinkybes, tačiau nėra jokių duomenų, kad būtų imtasi procesinių veiksmų, siekiant nustatyti, ar P. M. padarė administracinį teisės pažeidimą. Mano, kad nukentėjusiosios paaiškinime ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyti objektyvūs duomenys – galimų liudytojų paieška, viešųjų registrų duomenų analizė apie įregistruotas transporto priemones pagal turimus identifikacinius duomenis, sudaro galimybes įrodyti, kad eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę vairavo P. M.. Taip pat nurodoma, kad teismas P. M. paaiškinimus vertino kaip objektyvius ir jiems suteikė didesnę įrodomąją reikšmę negu nukentėjusiosios paaiškinimams ir liudytojo A. T. parodymams, kas pažeidžia teises į teisminę gynybą ir pagrindinius proceso principus. Be to, teismas savo sprendimą motyvavo prielaidomis ir abejonėmis, neteisingai įvertino situaciją, nesivadovavo rašytiniais įrodymais. Mano, kad P. M. paaiškinimai turėjo būti įvertinti kaip neobjektyvūs, nes po eismo įvykio atsisakė duoti bet kokius paaiškinimus, tik teismo posėdžio metu nurodė, kad nepripažįsta savo kaltės, su pažeidimais nesutiko. Teigia, kad P. M. paaiškinimus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai, o policijos pareigūno parodymai, duoti teismui, yra nuoseklūs, pakankamai detalūs, atitinka tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, sutampa su kita byloje surinkta medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, mano, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas šių reikalavimų.
Remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl P. M. galimai padarytų pažeidimų, nesiėmė visų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertinta įvykio situacija. Teisėjų kolegija pastebi, kad teismas nekvietė į posėdį nukentėjusiosios D. S. paaiškinime nurodyto liudytojo M. B., kuris, pasak nukentėjusiosios, betarpiškai stebėjo, kaip P. M. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą (b. l. 11). Dėl teismo pozicijos vertinant P. M. paaiškinimus, pasakytina, kad teismas nesiėmė priemonių patikrinti asmens, trauktino administracinėn atsakomybėn, versijos, kad pažeidimų padarymo metu jis sirgo (b. l. 25, 27), nevertino jo paaiškinimų kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Be to, teismas, pažymėjęs, kad nėra neginčytinų įrodymų, jog P. M. padarė inkriminuojamus pažeidimus (b. l. 28), aiškiai nenurodė, kokie įrodymai teismui kelia abejonių dėl P. M. kaltės, iš nutarimo turinio nėra aišku, kaip teismas vertino liudytojų D. S., policijos pareigūno A. T. parodymus, M. B. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybes ir kitus byloje esančius įrodymus.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nevertino visų bylos išnagrinėjimui svarbių įrodymų, nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, nutarimas naikintinas, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.