Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,

dalyvaujant M. G.,

išnagrinėjusi M. (M.) G. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, pensininko, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius; Paežerių k., Vilniaus r. sav., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. 2016 m. lapkričio 20 d., apie 17:00 val., D. R. gyvenvietėje, Mokyklos g. vairavo automobilį Audi 80 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 2.35 prom. girtumas, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiu automobiliu BMW (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po įvykio nesustojo ir nuvažiavęs toliau sudarė avarinę situaciją priešingą kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui Audi A6 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasekoje AUDI A6 automobilis siekdamas išvengti susidūrimo nuvažiavo nuo kelio ir buvo apgadintas. Iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, pažeisdamas KET reikalavimus, o tada Riešės g. 1, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir išvertė akmenį. Eismo įvykio metu apgadinti trys automobiliai. Taip pat policijos pareigūnams nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo bei automobilio registracijos dokumento, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14, 16, 99, 119 punktų reikalavimus,

t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ str. 8 d., (duomenys neskelbtini) str. 3 d., administracinį nusižengimą numatytą 426 str. 2 d.

M. G. teismo posėdžio metu protokole užfiksuotus faktus ir pažeidimus pripažino iš dalies, paaiškino, kad vairavo išgėręs, nes nenorėjo palikti automobilio. Teigė, kad važiuojant siaura gatve jį apakino priešais važiavęs automobilis ir įvyko avarija, o kadangi nepajuto, kad apgadino automobilius, tai nuvažiavo toliau, kol nespėjo išsukti ir įvažiavo į akmenį. Dėl visko kaltas alkoholis. Su savimi neturėjo dokumentų, nes per radiją išgirdo, jog visi duomenys yra internete. Prašo skirti kuo švelnesnę bausmę, nes yra neįgalus, jam reikalinga operacija.

Nukentėjusysis G. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiuodamas Mokyklos g. pastebėjo, kad išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, tiesiai į jį važiuoja automobilis, dėl ko greitai į tai reaguodamas jis pasuko į dešinę pusę ir nuvažiavo į kelkraštį, nes kitaip jie būtų susidūrę kaktomuša. Jis negalėjo minėto automobilio apakinti, kadangi važiavo su įjungtomis artimosiomis šviesomis, o ne ilgosiomis. Jam minėtas automobilis užkabino dureles, sparną. Jo mašina susidūrimo metu sujudėjo, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vingiuodamas nuvažiavo toliau. M. G. galėjo jausti susidūrimą, kadangi po įvykio buvo rastas jo automobilio stikliukas. Draudimas automobilį jam suremontavo.

Nukentėjusysis D. C. (D. C.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiuodamas D. R. pamatė, kad iš priekio atvažiuojantis automobilis vinguriuoja po

kelią, o po to įvažiavo į jo eismo juostą, dėl ko jis staigiai pasuko į kelkraštį, nuvažiavo nuo kelio ir sustojo. Po to jis pamatė žmogų, kuriam minėtas automobilis įvažiavo į šoną, todėl nusekė Audi 80 automobilį ir pamatė kaip jis su įjungtomis šviesomis stovėjo prie akmens. Žmogus jau buvo išlipęs iš Audi 80 automobilio, o paklausus kas atsitiko, pasakė, kad viskas gerai, tuoj išvažiuos. Nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis jam pasakė, kad niekur neitų, atėmė raktus, liepė būti vietoje, viską nufotografavo. Tiesiogiai su jo automobiliu kontakto nebuvo, tačiau nuo kelio jis nuvažiavo bandydamas išvengti kaktomušos su Audi 80 automobiliu. Buvo kliudytas jo automobilio priekinis žibintas, sugadintas priekinis bamperis. Šie sugadinimai atsirado, kai jis nuvažiavo nuo kelio bandydamas išvengti susidūrimo.

Be pačio administracinėn atsakomybėn traukiamo M. G., nukentėjusiųjų G. M. ir D. C. paaiškinimų, M. G. kaltė padarius pažeidimus įrodinėjama taip pat byloje surinkta rašytine medžiaga: M. G. paaiškinimu pažeidimo tyrimo metu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, išrašu apie asmeniui registruotu pažeidimus ir priimtus sprendimus, tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio schema, G. M. paaiškinimu, D. C. paaiškinimu, blaivumo nustatymo kvitu, iš kurio matyti, kad M. G. nustatytas 2.35 prom. neblaivumas, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, informacija iš VĮ „Regitra“ iš kurios matyti, kad automobilio Audi 80 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra A. G., fotonuotraukomis, asmens duomenimis.

Nors M. G. teismo posėdžio metu teigė, kad apakintas priešpriešais važiuojančio automobilio, nepajuto, kad pastarąjį kliudė, dėl visko kaltino alkoholį, tačiau tokią M. G. versiją paneigia nukentėjusiojo G. M. paaiškinimai, kad susidūrimo metu Audi 80 automobilio vairuotojo apakinti negalėjo, kadangi važiavo įsijungęs artimąsias šviesas, o ne ilgąsias. Taip pat patvirtino, jog automobilis sujudėjo ir, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo jausti susidūrimą. Be to, pažymėtina, kad M. G. vairuojamas automobilis susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiu automobiliu BMW (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) minėtam automobiliui buvo apgadintos durelės ir sparnas, todėl darytina išvada, kad smūgis buvo pakankamai stiprus, todėl M. G. turėdamas ne vienų metų vairuotojo stažą, negalėjo nesuprasti, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Taigi, M. G., būdamas eismo dalyvis, turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, o sukėlęs eismo įvykį, ne pasišalinti iš įvykio vietos, bet padėtį jį išsiaiškinti. Toks pažeidėjo elgesys, ignoravimas teisės aktuose vairuotojo elgesiui po eismo įvykio nustatytų reikalavimų, vertintinas kaip sąmoningas pasišalinimas iš eismo įvykio vietos. Nors teismo posėdžio metu M. G. nurodė, kad su Audi A6 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nekontaktavo, teigė, kad yra nekaltas dėl minėto automobilio apgadinimo, tačiau iš teismo posėdžio metu apklausto nukentėjusiojo D. C. paaiškinimų matyti, kad pastarasis pastebėjęs iš priekio atvažiuojantį automobilį, kuris vinguriuodamas po visą kelią įvažiavo į jo eismo juostą, dėl ko nukentėjusysis staigiai pasuko į kelkraštį ir nuvažiavo nuo kelio. Teismas pažymi, kad nors tiesioginio kontakto, tarp M. G. vairuojamo Audi 80 automobilio ir D. C. A. A6 automobilio, nebuvo, tačiau D. C. nuo kelio nuvažiavo bandydamas išvengti susidūrimo su M. G. vairuojamu automobiliu, dėl ko buvo sugadinti jo automobilio priekinis žibintas bei priekinis bamperis. Taigi M. G. veiksmai vairuojant automobilį buvo priežastiniame ryšyje. Todėl ši aplinkybė tikslintina. Teismas, M. G. iškeltą versiją, kad vairuotojo pažymėjimo bei automobilio registracijos dokumentų neturėjo, nes per radiją girdėjo, jog minėtų dokumentų su savimi turėti nereikia, kadangi visa informacija yra internete, vertina kaip mėginimą išvengti administracinė atsakomybės. Pažymėtina, kad KET 16 p. inter alia įtvirtinta, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus.

M. G. veikos administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuotos pagal pažeidimų padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 8 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d.

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalį iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK

straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos.

Pažymėtina, kad ANK už M. G. padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numato griežtesnę nuobaudą, todėl pagal ANK neperkvalifikuojamas. Įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 d., BK 3 straipsnio 3 dalis), todėl M. G. padarytas teisės pažeidimas pagal ANK neperkvalifikuojamas ir nagrinėtinas pagal pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalį.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. nebetaikoma administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neblaiviu, kai nustatytas girtumas viršija 1,5 prom., o taikoma tik baudžiamoji atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3¹ straipsnis reglamentuoja, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į minėtą nuostatą, M. G. padarytas teisės pažeidimas pagal ANK neperkvalifikuojamas ir nagrinėtinas pagal pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį.

Motyvuojamoji dalis

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pažeidimas asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones užtraukia nuo 1158 iki 1448 eurų baudą su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims nuo 1500 iki 2000 eurų baudą. Šio straipsnio 8 dalyje numatyta, jog už šį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo objektyvusis požymis yra žala, viršijanti penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad M. G. nukentėjusiesiems G. M. ir D. C. padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 3 punktu, 4 punktu konstatuotina, kad ANK už M. G. padarytą veiką numatyta švelnesnė atsakomybė, kadangi (duomenys neskelbtini) str. 1 d. sankcijoje buvo numatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, o (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje administracinio arešto nuobauda nebėra numatyta, todėl jo veika perkvalifikuotina iš (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies į (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį ir teisena vykdytina pagal ANK.

M. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pažeidimus padarė sulaukęs daugiau nei 65 metų amžiaus (ANK 35 str. 1 d. 9 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad pažeidimą numatytą ATPK 124¹ str. 8 d. padarė būdamas neblaivus. (ANK 36 str. 1 d. 8 p.).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad M. G. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų kelių eismo srityje – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis (2,35 prom.) girtumo laipsnis, apgadino 3 automobilius; atsižvelgiama ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo M. G. asmenybę, kuris yra pensinio amžiau, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Teismo posėdžio metu M. G. prašė skirti jam kuo švelnesnę nuobaudą ir kuo trumpesniam laikui atimti vairuotojo pažymėjimą.

Pažymėtina, jog Lietuvos A. T., administracinių teisės pažeidimo bylose yra konstatavęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (LAT byloje Nr. 2AT-42-2013), t. y. kai konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos LR (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatos (LAT byloje Nr. 2AT-41-2014). Teismas, nagrinėjamoje byloje nenustatė komplekso faktinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Nors teismo posėdžio metu M. G. nurodė, kad yra neįgalus, jam yra operuotos kojos, laukia operacijos, dėl ko jam sunku vaikščioti ir reikalingi pinigai, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Nepaisant to, teismas pažymi, kad M. G. nurodomos aplinkybės, nesuteikia esminio prioriteto svarstant LR (duomenys neskelbtini) straipsnio taikymo klausimą. M. G. padarytas pažeidimas numatytas LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d. priskiriamas prie pavojingiausių, šiurkščių administracinių teisės pažeidimų, kuris kelia pavojų kitų žmonių saugumui, sveikatai ir gyvybei. Teismas sprendžia, kad M. G. paskyrus švelnesnę nuobaudą negu numatyta sankcijose būtų neproporcinga teisės pažeidimui ir neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad M. G. nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai, pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Teismas konstatuoja, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Teismų praktikoje panašiose bylose pirmenybė teikiama įstatymo keliamiems tikslams ir visuomenės interesui taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesui išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Taigi administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrąsias gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Pažymėtina, jog tai, kad paskirta nuobauda sukels tam tikrų nepatogumų asmeniui, kuriam ji paskirta, savaime nelaikoma išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą jos neskirti ar žymiai švelninti. Taigi apibendrinant konstatuotina, jog išdėstytos aplinkybės, nesudaro pagrindo konstatuoti išimtinį atvejį ir taikyti (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas. Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad straipsnių sankcijose numatytos minimalios nuobaudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu pasieks LR ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus.

Atsižvelgiant į tai, jog yra lengvinanti aplinkybė, nėra sunkinančių aplinkybių transporto priemonė AUDI 80, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) registruota A. G. vardu, nekonfiskuotina.

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsniu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

M. (M.) G. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d., 127 str. 3 d. ir administracinį nusižengimą numatytą LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. ir skirti:

-pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d. – 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams;

-pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. – 850 (aštuonių šimtų penkiasdešimt) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, M. G. paskirti galutinę 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams;

Transporto priemonės AUDI 80, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) nekonfiskuoti.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 16063400606.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.