Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-8-394/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Data: 2019-07-12
Bylos Nr.: I-8-394/2019
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas, Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas: P. Š.
Atsakovas: Joniškio rajono savivaldybės, valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, valstybės įmonė „(duomenys neskelbtini)“

(S)

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žano Kubecko ir Laisvutės Kartanaitės,

sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,dalyvaujant pareiškėjui P. Š. ir jo atstovui advokatui I. T.,atsakovės Joniškio rajono savivaldybės atstovėms D. B., L. B.,atsakovės valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei I. K.,

nedalyvaujant trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės korporacija „(duomenys neskelbtini)“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. skundą ir patikslintą skundą atsakovėms Joniškio rajono savivaldybei ir valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“ dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, valstybės įmonė „(duomenys neskelbtini)“ ir uždaroji akcinė bendrovė korporacija „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas P. Š. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. balandžio 22 d. Šiaulių apylinkės teismui pateikė ieškinį (I t., b. l. 1–2), kurį 2014 m. rugpjūčio 20 d. patikslino (I t., b. l. 43–48), prašydamas:

1) pripažinti negaliojančiu valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. spalio 29 d. planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti 6.5.3 punktą, nustatantį reikalavimą: patikslinti, suderinti su VĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir pakeisti sklypo ribas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatomis;

2) pripažinti negaliojančiu Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos (toliau – ir Statybos komisija) 2013 m. birželio 12 d. kompleksinio derinimo protokolą Nr. 1;

3) pripažinti negaliojančiu Statybos komisijos 2013 m. lapkričio 26 d kompleksinio derinimo protokolą Nr. 1;

4) leisti pateikti Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), padalijimo į du sklypus ir vieno žemės sklypo paskirties keitimo iš žemės ūkio į kitą (gyvenamąją teritoriją, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai) statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo detaliojo plano projektą, nesuderintą Statybos komisijoje.

Šalies argumentai

2015 m. vasario 6 d. pareiškėjas P. Š. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (II t., b. l. 63–67), prašydamas:

1) pripažinti negaliojančiu VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. spalio 29 d. planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti 6.5.3 punktą ir atnaujini terminą šiam reikalavimui pareikšti;

2) leisti pateikti Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), padalijimo į du sklypus ir vieno žemės sklypo paskirties keitimo iš žemės ūkio į kitą (gyvenamąją teritoriją, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai) statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo detaliojo plano projektą, nesuderintą Statybos komisijoje.

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko visus reikalavimus, išdėstytus ieškinyje ir skunde, ir prašo ieškinį bei skundą tenkinti visiškai skunduose ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Pareiškėjas ieškinyje ir skunde nurodė, kad pagal 1997 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo 2,9893 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau 2006 m. gruodžio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi dalį šio sklypo – 1,2490 ha pardavė M. P.. Prieš sudarant šią pardavimo sutartį, pareiškėjo užsakymu valstybės įmonė „(duomenys neskelbtini)“ (anksčiau – VĮ „(duomenys neskelbtini)“) sudarė šio sklypo detalųjį planą (darbus tiesiogiai atliko tuometinis instituto darbuotojas L. V.), kurio pagrindu sklypas, įsigytas pagal 1997 m. rugpjūčio 27 d. sutartį, buvo padalintas į dvi dalis. Detalusis planas buvo patvirtintas tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Sudarius šią sutartį pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1,7403 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau jį norėtų dar kartą padalinti į dvi dalis ir vienos iš jų paskirtį pakeisti iš žemės ūkio į namų valdos. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. A-903 perdavė pareiškėjui detaliojo plano rengimo ir planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, o 2012 m. spalio 22 d. su pareiškėju sudarė sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. Valstybės įmonė „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. spalio 29 d. išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti. Planavimo sąlygos – tai planuojamai teritorijai taikomi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir teritorijų planavimo normų reikalavimai ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, taip pat ūkio šakų plėtros programų ir strateginių dokumentų nuostatos, sąlygas išduodančių institucijų reikalavimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo (tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalis). Planavimo sąlygų išdavimo metu galiojusio Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo 8.1 punktas įpareigojo planavimo sąlygas išduodančią instituciją vadovautis jos kompetencija. Valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ išduotų planavimo sąlygų 6.5.3 punktas nustatė: „patikslinti, suderinti su VĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir pakeisti sklypo ribas vadovaujantis Žemės įstatymo ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis ir Žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatomis“. Toks reikalavimas yra neteisėtas, peržengiantis atsakovo kompetenciją. Vėliau valstybės įmonė „(duomenys neskelbtini)“ naudodama šias sąlygas, atsisakė leisti suderinti pareiškėjo užsakymu parengtą detaliojo plano projektą. Kaip konkrečiai turėtų būti tikslinamos sklypo ribos, valstybės įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nenurodė. Mano, kad tokį reikalavimą atsakovas iškėlė dėl to, kad laiko esą pareiškėjui priklausantis žemės sklypas yra suprojektuotas ant valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančio privažiuojamojo kelio prie (duomenys neskelbtini) miesto oro uosto (duomenys neskelbtini) apsaugos zonos ir, galbūt, važiuojamosios dalies. Tačiau, kaip nurodoma Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, pareiškėjui priklausantis žemės sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kadastro tvarkytojo sprendimų apskundimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalis. Pareiškėjas nurodo, kad neturi duomenų, jog valstybės įmonė „(duomenys neskelbtini)“, manydama, kad pareiškėjui priklausantis sklypas esą yra suformuotas ant valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančio kelio, būtų šia teise pasinaudojusi. Teisės aktai nesuteikia teisės valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“ vienašališkai spręsti dėl nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų teisingumo ir išsamumo (reikalauti tikslinti sklypo ribas išduodant planavimo sąlygas, tuo motyvuojant atsisakyti derinti parengtus sprendinius), prieš tai jų nenuginčijus teisės aktų nustatyta tvarka. Teritorijų planavimo procesas negali būti naudojamas kaip priemonė šalinti tikras ar tariamas klaidas, kažkada padarytas atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus. Joniškio rajono savivaldybės administracija 2012 m. lapkričio 23 d. patvirtino ir planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui, reikalingą sklypo padalijimui rengti. Sąvade nurodomas tikslus numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento pavadinimas – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimo į du sklypus ir vieno žemės sklypo paskirties keitimas iš žemės ūkio į kitą (gyvenamąją teritoriją, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai) statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo detalusis planas. Sąvade buvo išvardintos visos 8 suinteresuotų institucijų išduotos planavimo sąlygos. Kitų institucijų, išskyrus valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“, išduotos sąlygos buvo teisėtos, pareiškėjas jas įvykdė ir vėliau jos neapsunkino teritorijų planavimo procesų. Gavęs savivaldybės administracijos patvirtintą planavimo sąlygų sąvadą, sudarė sutartį su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), kuri parengė nurodomo detaliojo plano projektą, su kuriuo pareiškėjas pasirašytinai sutiko. Šį projektą pateikė derinti Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai, kaip to reikalavo tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalis, tačiau valstybės įmonė „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. birželio 5 d. raštu Nr. 5-660(1.7) informavo pareiškėją, kad atsisako suderinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą žemės sklypo detaliojo plano projektą. Tokį atsisakymą atsakovas iš esmės motyvavo tuo, kad esą pareiškėjui priklausantis žemės sklypas yra suprojektuotas ant valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančio kelio, todėl pirmiausia turi būti patikslintos pareiškėjui priklausančio sklypo ribos. Esą privačių žemės sklypų kadastrinių matavimų metu žemės sklypai buvo neteisėtai formuojami ant valstybinės reikšmės kelių juostos, griovių, sankasos ir net važiuojamosios dalies. Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, dėl žemės reformos metu padarytų klaidų trūkstamas plotas negali būti kompensuojamas valstybinės reikšmės kelių juostos ir net statinio elementų sąskaita. Atsakovo teigimu, taip ne tik neteisėtai privatizuojamas valstybės turtas, bet apgaunamas ir tokio sklypo savininkas ar naudotojas. Šiuo atveju privatūs žemės sklypai buvo klaidingai suformuoti valstybinės reikšmės kelio juostos sąskaita ir taip pažymėti VĮ Registrų centro valdomame nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nuomone, pagrindinė atsakomybė tenka (nors nesukonkretinta, kokia ta atsakomybė ir kaip ji turėtų būti realizuota) Nacionalinei žemės tarnybai ir buvusių apskričių viršininkų administracijų žemės tvarkymo departamentams, kurių teisių ir pareigų perėmėja tapo Nacionalinė žemės tarnyba. Tokie argumentai nėra pagrįsti. Atsakovas konkrečiai neįvardija, kurios būtent jo išduotų planavimo sąlygų neatitinka UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtas projektas, tačiau iš jo rašto turinio suprato, kad atsakovo argumentai susiję su jo išduotų planavimo sąlygų 6.5.3 punkto įgyvendinimu. Terminą valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. spalio 29 d. planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti 6.5.3 punktui ginčyti prašo atnaujinti. Pareiškėjo sklypas yra suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka atlikus matavimus. Suprasti planavimo sąlygų turiniui iš esmės reikia specialiųjų žinių. Negalėjo numatyti ir suprasti, kad nurodyta sąlyga reiškia, kad pareiškėjas, norėdamas jam nuosavybės teise priklausantį sklypą padalinti į dvi dalis, turėtų tikslinti jo ribas, t. y. dalies jo atsisakyti. Perdavęs planavimo sąlygas UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo pagrindą tikėtis, kad detaliuosius planus rengianti įmonė parengs planą, kuris bus patvirtintas taip, kaip to reikalauja teisės aktai. Tik supratęs, kad nurodyta sąlyga yra naudojama kaip pretekstas netvirtinti detaliojo plano projekto, ėmėsi veiksmų ginti savo pažeistas teises.

Pareiškėjas nurodo, kad Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2013 m. birželio 12 d. posėdyje nutarė nederinti pateiktų detaliojo plano sprendinių dėl valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nepritarimo. Tokį nesutikimą komisija motyvavo tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalimi – jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria teritorijų planavimo dokumento derinimui, laikoma, kad komisija priėmė sprendimą nederinti teritorijų planavimo dokumento. Visi kiti komisijos nariai, t. y. planavimo sąlygas išdavusių institucijų deleguoti asmenys: Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, AB LESTO, AB TEO, Joniškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus, Šiaulių visuomenės sveikatos centro ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovai – pareiškėjo pateiktam projektui prieštaravimų nepareiškė. Vėliau detaliojo plano sprendinius derinti Nuolatinėje statybos komisijoje pateikė ir jų rengėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau Nuolatinė statybos komisija 2013 m. lapkričio 26 d. posėdyje vėl nutarė atsižvelgti į valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ poziciją ir detaliojo plano sprendinių nederinti, nes jie pateikti nepakeisti nuo 2013 m. birželio 12 d. posėdžio. Nuolatinė statybos komisija rekomendavo šiuos sprendinius pataisyti, kad jie atitiktų planavimo sąlygas išdavusių institucijų reikalavimus ir teikti juos pakartotinai. Detaliuosius planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius (naujojo Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalis). Neturėdamas galimybės gauti pareiškėjo užsakymu parengto detaliojo plano projekto suderinimo Nuolatinėje statybos komisijoje, prašo leisti pateikti Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti detaliojo plano projektą ir be tokio suderinimo.

Atsiliepimas

Atsakovės Joniškio rajono savivaldybės atstovės teismo posėdžio metu nurodė, jog prašo pareiškėjo ieškinį ir skundą atmesti atsiliepimuose ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsakovė Joniškio rajono savivaldybė atsiliepimuose (I t., b. l. 151–153, II t., b. l. 129–132, 138–141, III t., b. l. 32–36) nurodė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiomis dalį valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ išduotų planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti. Nors ir pripažinus negaliojančiu valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. spalio 29 d. išduotų planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti (toliau – ir Planavimo sąlygos) 6.5.3 punktą, savivaldybės Teritorijų planavimo komisija (buvusi Nuolatinė statybos komisija) vis tiek negalėtų priimti sprendimo dėl pareiškėjo detaliojo plano suderinimo, kol jis neatitiktų planavimo sąlygose nurodytų teisės aktų reikalavimų. Dėl termino kreiptis į teismą atnaujinimo nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytas terminas pareiškėjo skundui paduoti negali būti atnaujintas dėl to, kad ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta aplinkybė – pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Sąlygas išdavusi institucija Valstybės įmonė „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. birželio 5 d. raštu Nr. 5-660(1.7) tinkamai atliko savo funkcijas, nes pastebėjo pareiškėjo pateikto derinti detaliojo plano netikslumus, kad žemės sklypo (sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalis patenka į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1606 (privažiuojamasis kelias prie (duomenys neskelbtini) miesto oro uosto nuo kelio (duomenys neskelbtini)) juostą. Joniškio rajono savivaldybės nuolatinė statybų komisija (nuo 2014 m. sausio 1 d. Teritorijų planavimo komisija) pagrįstai atsisakė derinti pareiškėjo žemės sklypo detalųjį planą, nes buvo gautas valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ aukščiau minėtas nepritarimo raštas. Mano, kad pareiškėjo reikalavimas leisti pateikti Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimo į du sklypus ir vieno žemės sklypo paskirties keitimo iš žemės ūkio į kitą (gyvenamąją teritoriją, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai) statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo detaliojo plano projektą, nesuderintą Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje, negali būti tenkinamas, nes tai prieštarautų teisės aktams. Be to, nei vienu Lietuvos Respublikoje galiojančiu teisės aktu nėra teismui priskirta teisė suinteresuotiems asmenims išduoti ar derinti teritorijų planavimo dokumentus. Toks teismo sprendimas prieštarautų ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje įtvirtintoms galimoms sprendimų rūšims.

Atsakovės valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo ieškinį ir skundą atmesti atsiliepimuose ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimuose (I t., b. l. 90–96, II t., b. l. 78–81, 102–105, III t., b. l. 17–18) nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimu pripažinti negaliojančiu valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. spalio 29 d. planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti 6.5.3 punktą ir atnaujini terminą šiam reikalavimui pareikšti nesutinka, pažymėjo, kad pareiškėjas ne tik nenurodo, kada tariamai suprato ginčytinos sąlygos svarbą, bet ir nepateikė kitų duomenų: kada ėmėsi įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, kaip suprato apie šios sąlygos reikšmę jo teisėtiems interesams bei nepateikė visas šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dėl kurio skaidymo bei paskirties keitimo pareiškėjas ir kreipėsi į atsakovus, 0,0681 ha dalis persidengia / įsiterpia su / į Lietuvos Respublikai priklausančio bei valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ patikėjimo teise valdomo kelio (duomenys neskelbtini) dalimi. Šis kelias patikėjimo teise valdomas bei apskaitomas valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ balanse. Vertinant pareiškėjo atsakovui derinimui pateiktus žemės sklypo detaliojo plano sprendinius jų teisėtumo aspektu, pažymėjo, jog šiaurės-vakarinė sklypo riba akivaizdžiai patenka į minėto valstybinio kelio juostą, kas tiesiogiai prieštarauja aukščiau minėtų įstatymų nustatytai tvarkai, jog Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės keliai. Patvirtinus pareiškėjo užsakymu atliktą ir pateiktą derinimui žemės sklypo detalųjį planą, susiklostytų situacija, jog dalis valstybei išimtine teise priklausančio turto – valstybinio kelio būtų ir toliau priskirta privačiai valdomai nuosavybei (tik suformavus naują sklypą), kas reikštų imperatyvių įstatymo nuostatų tolimesnį pažeidimą ir toleravimą ir sąlygotų sprendimų, kuriais būtų patvirtintas žemės sklypo detalusis planas, negaliojimą. Be to, tokio masto neatsižvelgimas į įstatymo reikalavimus akivaizdžiai prieštarautų principui „iš akivaizdžios neteisės teisė neatsiranda“ (ex injuria jus non oritur). Pozicijos, jog tretiesiems asmenims privačios nuosavybės teise negali priklausyti valstybinės reikšmės keliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-08-31 nutarimą administracinėje byloje Nr. A-261-940/2009). Atsakovas, nepažeisdamas Planavimo sąlygų parengimo ir išdavimo apraše nustatytų taisyklių, planavimo sąlygose pagrįstai numatė reikalavimą rengiamam detaliajam planui atitikti Žemės ir Kelių įstatymo reikalavimus (6.5.3 punktas), o pareiškėjui nesilaikant nustatytų Planavimo sąlygų, pagrįstai atsisakė derinti projektą. Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiomis dalį atsakovo išduotų planavimo sąlygų, pažymėjo, kad pagrindo tokio reikalavimo tenkinimui nėra. Net ir pripažinus planavimo sąlygų vieną ar kitą punktą negaliojančiais, nereiškia, kad pareiškėjo detaliojo planavimo sprendiniai automatiškai laikomi atitinkančiais visus reikalavimus ir suderintais su savivaldybės nuolatine statybos komisija. Tokią situaciją lemia nuostatos, įtvirtintos Planavimo sąlygų parengimo ir išdavimo aprašo 25 punkte, kuriame nurodoma, kad „nepaisant to, ar institucija, turinti išduoti Sąlygas, jas išdavė ar ne, ji dalyvauja derinant teritorijų planavimo dokumentą Nuolatinėje statybos komisijoje“, tai reiškia, kad Planavimo sąlygas išdavusi institucija (nepriklausomai nuo to, ar yra vienas ar kitas reikalavimas įtrauktas į planavimo sąlygas, ar nėra) privalo ex oficio atlikti jam Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio nuostatų pagrindu pavestas funkcijas, tarp jų ir patikrinti, ar kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas atitinka visus įstatymo reikalavimus. Taigi, net ir tuo atveju, jei atsakovo išduotose planavimo sąlygose nebūtų ginčijamo 6.5.3 punkto, atsakovė Joniškio rajono savivaldybė vis tiek negalėtų priimti sprendimo dėl pareiškėjo detaliojo plano suderinimo. Dėl reikalavimo leisti pateikti žemės sklypo detaliojo plano sprendinius tvirtinimui savivaldybės administracijos direktoriui be suderinimo su Joniškio rajono savivaldybės Nuolatine statybos komisija, negali būti tenkinamas ir dėl tos priežasties, kad įstatymu teismui nėra priskirta pareiga išduoti leidimus suinteresuotiems asmenims teritorijų planavimo procese, taip pat teismo galimybės leisti nesilaikyti įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų nėra numatyta ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje, numatančiame administracinio teismo sprendimų rūšis.

Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka (III t., b. l. 93). 2019 m. birželio 14 d. gautas prašymas nagrinėti bylą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui nedalyvaujant (III t., b. l. 113). Atsiliepime (I t., b. l. 119–123) nurodė, kad jų nuomone atsakovas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai atsisakė suderinti detalųjį planą, teigdamas, jog detaliojo plano sprendiniai turi būti pakeisti. Detalusis planas parengtas pagal matininko atliktus kadastrinius matavimus, atitinkančius preliminarų planą. Detalusis planas, kuriame parodytas 12 m pločio privažiavimo kelias, atitinkantis specialiojo plano sprendinius, yra teisėtas. Preliminarus planas negali būti patikslintas, kadangi žemė privažiavimo kelio platinimui iki 18 m pločio yra privati, ir kelio plotis gali būti patikslintas iš 12 m iki 18 m. tik paėmus trūkstamos žemės plotą visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka. Atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą (II t., b. l. 163-165) pažymėjo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2014 m. balandžio 22 d., t. y. praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui nuo skundžiamo akto priėmimo. Pareiškėjo nesugebėjimas suprasti planavimo sąlygų turinio nesuteikia pagrindo atnaujinti terminą pateikti skundą teismui.

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka (III t., b. l. 94). Atsiliepime (I t., b. l. 157–160) nurodė, kad pareiškėjo reikalavimai yra skirti valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ir Joniškio rajono savivaldybei ir nėra „(duomenys neskelbtini)“ kompetencija, sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės korporacijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka (III t., b. l. 92), atsiliepimo nepateikė.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka (III t., b. l. 105), atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Pareiškėjo P. Š. ieškinio ir skundo dalis atmestina, kaip nepagrįsta. Dalis bylos nutrauktina.

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2013 m. birželio 12 d. kompleksinio derinimo protokolo Nr. 1, Statybos komisijos 2013 m. lapkričio 26 d kompleksinio derinimo protokolo Nr. 1, valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. spalio 29 d. planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti 6.5.3 punkto teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą bei leisti pateikti Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), padalijimo į du sklypus ir vieno žemės sklypo paskirties keitimo iš žemės ūkio į kitą (gyvenamąją teritoriją, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai) statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo detaliojo plano projektą, nesuderintą Statybos komisijoje.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus skundo padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) nuostatų kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Kita vertus, nurodyta teisė taip pat suponuoja ir reikalavimą laikytis tam tikros teisės aktuose numatytos tvarkos, užtikrinančios, be kita ko, ir tinkamo proceso įgyvendinimą. Vienas iš tokių reikalavimų yra laikymasis įtvirtintų procesinių terminų. Pastebėtina, jog šis reikalavimas sietinas su tuo, kad apriboti skundų padavimo terminai inter alia yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą, taip, be kita ko, apsaugant ir kitų susiklosčiusių teisinių santykių dalyvių interesus.

Specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į administracinį teismą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas. Minėto įstatymo 29 straipsnyje nurodyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.

Pareiškėjas P. Š. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko ieškinyje išdėstytus reikalavimus (I t., b. l. 43–48) dėl Statybos komisijos 2013 m. birželio 12 d. kompleksinio derinimo protokolo Nr. 1 ir 2013 m. lapkričio 26 d kompleksinio derinimo protokolo Nr. 1 pripažinimo negaliojančiais bei atnaujinti terminą šiems individualiems aktams apskųsti. Dėl praleisto termino kreiptis į teismą atnaujinimo pažymėjo, kad sužinojęs, jog 2013 m. birželio 12 d. posėdyje buvo nutarta nederinti žemės sklypo padalinimo detaliojo plano, kreipėsi į teisininkus, bet niekas nesiėmė jam atstovauti, sakė, jog „nieko nelaimėsi“. Taip pat prašė atnaujinti terminą ir dėl valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. spalio 29 d. planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti 6.5.3 punktui ginčyti, teismo posėdyje nurodė, kad apie šį dokumentą sužinojo tik 2013 m. birželio mėn., gavęs Statybos komisijos 2013 m. birželio 12 d. kompleksinio derinimo protokolą Nr. 1, o skunde (II t., b. l. 63–67) pažymėjo, jog suprasti planavimo sąlygų turiniui iš esmės reikia specialiųjų žinių, todėl negalėjo numatyti, kad nurodyta sąlyga reiškia, jog norėdamas jam nuosavybės teise priklausantį sklypą padalinti į dvi dalis, turėtų tikslinti jo ribas, t. y. dalies jo atsisakyti. Perdavęs planavimo sąlygas UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo pagrindą tikėtis, kad detaliuosius planus rengianti įmonė parengs planą, kuris bus patvirtintas taip, kaip to reikalauja teisės aktai. Tik supratęs, kad nurodyta sąlyga yra naudojama kaip pretekstas netvirtinti detaliojo plano projekto, ėmėsi veiksmų ginti savo pažeistas teises.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus, visų pirma pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, teisės aktai imperatyviai numato priimtų administracinių aktų apskundimo tvarką, kurios turi laikytis visi subjektai. Iš skundžiamo 2013 m. birželio 12 d. Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolo Nr. 1 matyti, kad pareiškėjas pats, kaip planavimo organizatorius, dalyvavo Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos posėdyje. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad jau 2013 m. birželio mėn. pareiškėjui buvo žinomas tiek minėto posėdžio protokolo, tiek 2012 m. spalio 29 d. planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti 6.5.3 punkto turinys, ir šių dokumentų sukeliamos teisinės pasekmės, tačiau pareiškėjas šių dokumentų neskundė, o 2013 m. lapkričio 19 d. iš naujo kreipėsi į Nuolatinę statybos komisiją su prašymu derinti detalųjį planą (prašymą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“), nepakeitęs jo sprendinių, nenurodydamas jokių naujų aplinkybių, dėl ko buvo nutarta šio jo prašymo nenagrinėti (I t., b. l. 69-70).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2013 m. birželio 12 d. Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolu Nr. 1 buvo nutarta nederinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimo į du sklypus ir atidalinto žemės sklypo paskirties keitimo iš žemės ūkio į kitą (gyvenamąją teritoriją) statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo detaliojo plano, nes buvo gautas valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)” 2013 m. birželio 5 d. raštas Nr. 5-660 (1.7), kuriuo išreikštas nepritarimas minėtam detaliajam planui.

Pareiškėjui manant, kad 2013 m. birželio 12 d. Statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolas Nr. 1 ir 2013 m. lapkričio 26 d. kompleksinio derinimo protokolas Nr. 1 yra neteisėti, jis turėjo juos apskųsti per teisės aktais nustatytą terminą. Pareiškėjo argumentas, kad jis kreipėsi į teisininkus, bet niekas nesiėmė jo atstovauti, laikytinas subjektyvaus pobūdžio. Pažymėtina, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tokį teisinį reguliavimą suponuoja tai, kad asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties. Taigi, pareiškėjo nurodomos termino praleidimo aplinkybės – kreipėsi į teisininkus, bet niekas nesiėmė spręsti ginčo, nesuprato planavimo sąlygų turinio, nėra matininkas, geodezininkas, kad galėtų nedelsdamas įvertinti šios sąlygos prasmę – yra subjektyvios aplinkybės ir jos nėra pakankamos nagrinėjant termino atnaujinimo klausimą, taip pat tai nėra aplinkybės, kurios kažkokiu būdu užkirto pareiškėjui kelią laiku pasinaudoti teismine gynyba. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog skundžiamo akto turiniui suprasti reikia specialių žinių. Teismo nuomone, pareiškėjas būdamas detaliojo plano rengimo ir planavimo organizatorius, turėjo ir galėjo suprasti skundžiamų planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti turinį, o 2013 m. birželio 12 d. Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai nesuderinus pareiškėjo pateikto detaliojo plano dėl valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. birželio 5 d. rašto, pareiškėjas turėjo suvokti ir nustatytų sąlygų pasekmes. Nustatyta, kad pareiškėjas ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2014 m. balandžio 22 d. (I t., b. l. 1), tai yra praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui nuo skundžiamų aktų priėmimo. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas turi pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį, tačiau kitų termino skundui paduoti praleidimo priežasčių pareiškėjas nenurodo.

Pažymėtina, jog greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).

Teismo nuomone, P. Š. įgyvendindamas savo procesines teises ir pareigas, atlikdamas procesinius veiksmus buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, veikė savo pasirinktu būdu, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių būtų galima atnaujinti skundo padavimo terminą ir šis jo prašymas netenkintinas.

Be to, nustatyta, kad pareiškėjas dar iki šios bylos iškėlimo kreipėsi su skundu į Šiaulių apygardos administracinį teismą (teisminio proceso numeris 3-64-3-00128-2014-4) bei prašė panaikinti 2013 m. birželio 12 d. Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolą Nr. 1 ir 2013 m. lapkričio 26 d. Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolą Nr. 1 arba priteisti pareiškėjui 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Kartu su skundu pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą jam paduoti. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir atsisakė priimti P. Š. skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti 2013 m. birželio 12 d. Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolą Nr. 1 ir 2013 m. lapkričio 26 d. Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolą Nr. 1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-858-614/2014 Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį paliko nepakeistą.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2013-12-31) 27 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta, kad ginčus, kilusius tarp planavimo sąlygas išdavusių institucijų ir planavimo organizatoriaus, taip pat derinimo ir svarstymo procedūros metu kilusius ginčus nagrinėja ir sprendimus priima teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtinto Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo 20 punkte taip pat numatyta, kad ginčus, kilusius tarp planavimo sąlygas išdavusių institucijų ir planavimo organizatoriaus, nagrinėja teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos. Taigi planavimo sąlygų nuginčijimui buvo ir yra numatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra, kuria pareiškėjas nepasinaudojo ir nustatytais terminais į teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančias institucijas nesikreipė.

Taigi teismui netenkinant pareiškėjo prašymo atnaujinti terminus skundui paduoti dėl pareiškėjo reikalavimų – pripažinti negaliojančiais Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2013 m. birželio 12 d. kompleksinio derinimo protokolą Nr. 1, Statybos komisijos 2013 m. lapkričio 26 d kompleksinio derinimo protokolą Nr. 1 ir valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. spalio 29 d. planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti 6.5.3 punktą, bei pareiškėjui nesilaikius nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2012 m. spalio 29 d. planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti 6.5.3 punktą, administracinės bylos dalis dėl šių administracinių aktų panaikinimo nutrauktina.

Kitu reikalavimu pareiškėjas P. Š. teismo prašo leisti pateikti Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), padalijimo į du sklypus ir vieno žemės sklypo paskirties keitimo iš žemės ūkio į kitą (gyvenamąją teritoriją, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai) statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo detaliojo plano projektą, nesuderintą Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje.

Nors pareiškėjas šį reikalavimą suformulavo kaip prašymą teismui leisti pateikti detaliojo plano projektą be suderinimo Nuolatinėje statybos komisijoje, tačiau iš teismo posėdžio metu pareiškėjo ir jo atstovo išsakytų argumentų matosi, kad pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, t. y. įpareigoti Joniškio rajono savivaldybės administraciją tvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimo į du sklypus ir vieno žemės sklypo paskirties keitimo iš žemės ūkio į kitą (gyvenamąją teritoriją, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai) statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo detaliojo plano projektą, nesuderinus Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijoje.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo procesą sudaro šie etapai: parengiamasis, rengimo ir baigiamasis. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad baigiamąjį etapą sudaro šios stadijos: 1) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimas – supažindinimas su parengtu teritorijų planavimo dokumentu, pasiūlymų nagrinėjimas ir konsultavimasis arba viešas svarstymas; 2) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimas teritorijų planavimo dokumentą derinančiose institucijose ar Teritorijų planavimo komisijoje; 3) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje; 4) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tvirtinimas ir registravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Iš esmės tokios pat įstatymo nuostatos buvo įtvirtintos ir iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusiame Teritorijų planavimo įstatyme.

Iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 punkte buvo nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumentas yra suderintas, jei tam pritarė visi posėdyje dalyvavę ar raštu savo pritarimą pateikę savivaldybės Nuolatinės komisijos nariai. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria teritorijų planavimo dokumento derinimui, laikoma, kad komisija priėmė sprendimą nederinti teritorijų planavimo dokumento. Nepritarimo derinti teritorijų planavimo dokumentą motyvai išdėstomi derinimo procedūros protokole.

Joniškio rajono savivaldybės teritorijų planavimo komisijos nuostatų, patvirtintų Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. A-810 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės teritorijų planavimo komisijos ir jos nuostatų patvirtinimo“ (ginčui aktuali teisės akto redakcija nuo 2014 m. liepos 16 d.), 15 punkte nurodyta, kad jeigu bent vienas Teritorijų planavimo komisijos narys motyvuotai nepritaria (nepritarimą išreiškia žodžiu ar raštu) teritorijų planavimo dokumento derinimui, laikoma, kad Teritorijų planavimo komisija priėmė sprendimą nederinti teritorijų planavimo dokumento. Nepritarimo derinti teritorijų planavimo dokumentą motyvai išdėstomi Teritorijų planavimo komisijos protokole, kurį pasirašo šios komisijos pirmininkas, komisijos sekretorius ir tie posėdyje dalyvavę komisijos nariai, kurių narių dalyvavimas (nuomonės pateikimas raštu) yra privalomas.

Atsižvelgusi į aukščiau aptartas Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad norint patvirtinti detaliuosius planus turi būti įvykdytos visos Teritorijų planavimo įstatyme reikalaujamos atlikti procedūros. Pažymėtina, jog teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia ginčus dėl teisės (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismui nėra suteikta teisė išduoti ar leisti derinti teritorijų planavimo dokumentus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, esant faktiniam ir teisiniam pagrindui, gali pavesti viešojo administravimo subjektui atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus tik tuo atveju, jei asmuo pateikia įrodymus, kad jis prieš iškeldamas ginčą teisme dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus, būtent tuo klausimu kreipėsi į viešojo administravimo subjektą, o šis prašymą atmetė, neatsakė į jį ar asmuo nesutinka su priimtu sprendimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui nepateikė rašytinių įrodymų, jog kreipėsi į atsakovą Joniškio rajono savivaldybės administraciją su prašymu leisti tvirtinti detaliojo plano projektą nesuderintą Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimas leisti pateikti Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti detaliojo plano projektą be tokio suderinimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad iš byloje esančių dokumentų matosi, jog 2015 m. birželio 18 d. Šiaulių apygardos prokuroras, gavęs valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl viešojo intereso gynimo įstatymų nustatyta tvarka, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą pareiškimu (III t., b. l. 54-64), kuriame nurodyta, kad į 1,2490 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį S. G., į 1,7403 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį P. Š., ir į 20,5848 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį S. G., patenka teritorijos, kurios pagal įstatymą išimtinai gali priklausyti tik valstybei (valstybinės reikšmės keliai). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 22 d. ir 2019 m. sausio 17 d. sprendimais (teisminio proceso numeris 3-61-3-03306-2015-3) prokuroro pareiškimą tenkino, panaikino skundžiamus administracinius aktus bei sandorius ir, be kita ko, grąžino natūra valstybės nuosavybėn 0,0681 ha iš 1,7403 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patenkančio į valstybinės reikšmės keliu užimtą žemę (kelio juostą), taip pat priteisė P. Š. iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 244,96 Eur dydžio kompensaciją už valstybei grąžintą nekilnojamąjį turtą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. ir 2019 m. balandžio 25 d. nutartimis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimus paliko nepakeistus. Taigi šie įsiteisėję teismų sprendimai patvirtino, jog valstybės įmonė „(duomenys neskelbtini)“ planavimo sąlygose pagrįstai numatė sąlygą, kad rengiamas detalusis planas atitiktų Žemės ir Kelių įstatymo reikalavimus (2012 m. spalio 29 d. planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti 6.5.3 punktas), o pareiškėjui nesilaikant planavimo sąlygų, pagrįstai atsisakė derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio P. Š., padalinimo ir paskirties keitimo detalųjį planą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 103 straipsnio 8 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. skundą dėl pripažinimo negaliojančiais Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2013 m. birželio 12 d. kompleksinio derinimo protokolo Nr. 1, Statybos komisijos 2013 m. lapkričio 26 d kompleksinio derinimo protokolo Nr. 1, valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. spalio 29 d. planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti 6.5.3 punktą, nutraukti.

Pareiškėjo P. Š. reikalavimą leisti pateikti Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimo į du sklypus ir vieno žemės sklypo paskirties keitimo iš žemės ūkio į kitą (gyvenamąją teritoriją, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai) statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo detaliojo plano projektą, nesuderintą Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Jarūnė SedalienėLaisvutė KartanaitėŽanas Kubeckas