Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

neviešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je A. Ž., gim. 1967 m. balandžio 18 d., Rietavo sav., a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ - sandėlininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., neteistas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 1 ir 3 p., 140 str. 2 d., 153 str., 253 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis neturėdamas leidimo gamino, laikė ir nešiojo savadarbius šaudmenis, mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui asmeniui.

2007 metų pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, S. V. žvejybos reikmenų ir ginklų parduotuvėje, esančioje Palankės g. 1, Plungės m., kaltinamasis A. Ž. įsigijęs D kategorijos šaunamąjį ginklą - dujinį-garsinį revolverį „ME 38 Compact-G“ Nr. 012371, ne mažiau kaip 5 dujinius-garsinius šovinius ir 5 guminius sviedinius, siekdamas padidinti įsigyto ginklo naudojamų dujinių garsinių šovinių kinetinę energiją, į revolverio būgnelio kameras įdėjo 5 dujinius-garsinius šovinius ir 5 guminius sviedinius-šratus, tokiu būdu neteisėtai ir neturėdamas leidimo pagamino 5 savadarbius neunitarinius šaudmenis, kurie pagal 2002-01-15 Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705, 7 str. 2 d. 2) p.p. priskiriami draudžiamų ginklų ir šaudmenų kategorijai, kuriuos, kartu su ginklu „ME 38 Compact-G“ Nr. 012371, nuo 2007 metų pradžios nešiojosi prie savęs ir laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), Plungės m., kol 2011 m. sausio 31 d., 16⁵⁵ val., savadarbius šaudmenis kartu su ginklu išėmė policijos pareigūnai.

Be to, 2010 metais, sausio – birželio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, savo namuose (duomenys neskelbtini), Plungės m., kaltinamasis A. Ž. bausdamas mažametę E. V., gim. 1997-07-30, už blogus pažymius, ne mažiau kaip penkis kartus ją mušė, suduodamas delnu jai per sėdmenis gautą pažymį atitinkantį jo paties nustatytą smūgių skaičių, taip nukentėjusiajai E. V. sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis kaltinamas tvirkinęs mažametį savo šeimos narį ir padaręs jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y., laikotarpyje nuo 2010 metų kovo mėnesio iki 2011 metų vasario mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, savo namuose (duomenys neskelbtini), Plungės m., kaltinamasis A. Ž. mažametės podukros E. V., gim. 1997-07-30, akivaizdoje daugiau kaip vieną kartą vaikščiojo rūbais, nepilnai dengiančiais nuogus lytinius organus, nuolat draudė E. V. dėvėti liemenuką, už nepaklusimą bausdamas kompiuterio blokavimu; kas savaitę, pargriovęs E. V. ant lovos, kuteno pažastis ir krūtis, kišdamas ranką už liemenuko; ne mažiau kaip vieną kartą, nusmaukęs E. V. apatines kelnaites ir pakėlęs jos kojas į viršų, apžiūrinėjo lytinių organų sritį, neva tikrindamas, ar ši apsiskutusi; ne mažiau kaip vieną kartą siūlė kartu pažiūrėti filmus, kuriuose vaizduojami lytiškai santykiaujantys vyrai ir moterys, sakydamas, kad jai taip bus ateityje; davė E. V. ir siūlė skaityti iliustruotą M.Jofės ir E.Fenvik knygą „Vyras ir moteris“, autorių pristatomą kaip padedančią išvystyti seksualinį potencialą ir atskleisti seksualinio gyvenimo aktyvinimo ir palaikymo būdus, ne mažiau kaip du kartus nuogas lytiškai santykiavo su A. Ž. mažametės E. V. akivaizdoje, taip atlikdamas veiksmus, galinčius sukelti pernelyg ankstyvą mažametės E. V. domėjimąsi lytine sritimi ir ją tvirkino, dėl tvirkinimo veiksmų ir grasinimų apie juos niekam nepasakoti, kitų su tvirkinimo veiksmais susijusių įvykių, mažametei nukentėjusiajai E. V. buvo sukeltas potrauminio streso sindromas ir padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Neteisėtas šaudmenų gaminimas, laikymas ir nešiojimas.

Kaltinamasis A. Ž. kaltu pagal šį kaltinimą neprisipažino. Teisme parodė, kad dujinį revolverį savigynai įsigijo 2007 metais iš ginklų parduotuvės Palankės gatvėje, Plungės mieste. Kartu su ginklu įsigijo šaudmenis bei guminius šratus, kuriuos įsigyti jam pasiūlė pardavėja, pati parodė kaip šaudmenis ir šratus įsidėti į būgnelį, kaip naudotis ginklu, apie jokią kinetinę jėgą nebuvo informuotas, nedavė instrukcijos lietuvių kalba. Taip užtaisytą ginklą laikė sandėliuke bute, nešdavosi į darbą kai dirbo sargu, kad šaudmenis ir šratus kartu naudoti negalima, nežinojo. Teismui pateikė duomenis apie ginklo įsigijimą. Kadangi nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo, prašo išteisinti.

Teisme apklausta liudytoja V. V. parodė, kad žvejybos reikmenų parduotuvė, esanti Palankės g. 1, Plungės m., kurioje prekiaujama ir įvairiais ginklais, yra UAB „Oksalis“ skyrius Plungėje, kurios vadovas yra jos sutuoktinis S. V., ji dirba pardavėja. Jau 2007 metais parduodami tokie ginklai ir pirkėjai buvo registruojami ginklų pardavimo žurnale, šaudmenų registruoti nereikėjo. Kaltinamojo nepažįsta, niekada niekam nėra patarinėjusi į būgnelį dėti ne tik šaudmenis, bet ir guminius sviedinius, to nepatarė ir A. Ž.. Jis buvo supažindintas kaip naudotis revolveriu, neneigė galėjusi jam parduoti garsinius šovinius ir guminius šratus, kadangi jiems įsigyti nereikėjo specialaus leidimo.

Dujinį revolverį su penkiais 9 mm kalibro šoviniais A. Ž. pateikė pagal Plungės rajono PK tyrėjo R. Ž. reikalavimą, tai užfiksuota reikalaujamų daiktų pateikimo protokole. (T.1 b.l. 92).

Atlikus išimto revolverio ir šovinių tyrimą, specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS1-0181 konstatuota, kad tirti pateiktas revolveris Nr. 012371 yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, D kategorijos, tinkamas šaudymui, ME38 Compact-G dujinis-garsinis šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais-garsiniais šoviniais, o taip pat šoviniais su guminiu sviediniu. Tirti pateikti 5 šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, šaudymui tinkami, dujiniai-garsiniai šoviniai, skirti D kategorijos šaunamiesiems ginklams. Iš tirti pateiktų šovinių ir guminių sviedinių buvo surinkti savadarbiai, neunitariniai šoviniai, kurių kinetinė energija didesnė nei 7,5 J. Savadarbiai šaudmenys yra priskiriami prie draudžiamų ginklų kategorijos. Pateiktais šoviniais šaudyti iš tirti pateikto revolverio galima. (T.1 b.l. 98-100).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 str. 1 d. numatyta už neteisėtą šaudmenų gaminimą, laikymą, nešiojimą. Specialisto išvada patvirtina, kad kaltinamasis pagamino savadarbius šaudmenis, kiti nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad šiuos savadarbius šaudmenis kaltinamasis laikė savo namuose, juos nešiojosi prie savęs, A. Ž. veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d.

Kaltinime nurodyta nuoroda į Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 str. 5 p. keistina į to paties įstatymo 7 str. 2 d. 2) p.p., kadangi ekspertizės išvadoje konstatuota, kad savadarbiai šaudmenys yra priskiriami prie draudžiamų ginklų kategorijos, netaikant BPK 256 straipsnio 1-3 dalių nuostatų, vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, kadangi iš esmės neiškeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės.

Kaltinamojo teismui pateiktuose duomenyse apie ginklo įsigijimą rusų kalba nurodyta, kad prieš naudojantis ginklu reikia susipažinti su saugaus elgesio ir naudojimosi ginklu instrukcija (T.2 b.l. 1). Vertimo paslaugomis 2007 metais kaltinamasis galėjo naudotis, neneigė tarnavęs kariuomenėje (T.1 b.l. 180), bendrą supratimą apie ginklą ir jo galimybes yra įgijęs. Perkant ginklą buvo supažindintas su jo naudojimusi, todėl kaltinamojo iškelta versija apie jokios informacijos neturėjimą apie įsigyto ginklo užtaisymą šaudmenimis, vertintina pasirinkta gynybine taktika siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Fizinio skausmo sukėlimas mažametei E. V..

Kaltinamasis A. Ž. kaltu neprisipažino. Teisme parodė, kad jis, E. V. ir A. Ž. buvo susitarę, jog už gerus pažymius jis Eglei duos pinigų kaip materialinį paskatinimą, už blogus pažymius pliaukštelės atitinkamai kelis kartus delnu per užpakalį kaip moralinį paskatinimą, už 7 - vieną kartą, už 6 – du kartus ir t.t., abi tam neprieštaravo. Taip buvo kelis kartus, kad gavusi blogą pažymį Eglė pati ateidavo prie jo, nusimaudavo kelnes, persisverdavo jam per kelius ir jis atitinkamai kelis kartus pliaukštelėdavo. Tai truko neilgai, pradėjo geriau mokytis ir viskas tuo baigėsi. Kadangi jis E. V. tyčia nemušė ir fizinio skausmo nesukėlė, nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo, todėl prašo išteisinti.

Nukentėjusioji E. V. teisme parodė, kad su kaltinamuoju dėl mušimo už blogus pažymius nesitarė, tarėsi jog už gerus pažymius jai mokės pinigus, mama – A. Ž. apie tai nežinojo. Už dešimtuką duodavo litą, už devintuką nieko, už aštuntuką mušdavo delnu per nuogą užpakalį apie šešiolika kartų. Mušant skaudėdavo, bandant pasipriešinti guldydavo arba ją sulenkdavo, kelnes ir kelnaites nusmaukdavo pats, mušė daugiau nei dešimt kartų. Mamai nesiskundė todėl, kad kaltinamasis grasindavo mušti dar skaudžiau, atimti telefoną, uždrausti naudotis kompiuteriu.

Nukentėjusioji ir E. V. įstatyminė atstovė A. Ž. teisme parodė, kad apie bet kokį dukters E. V. skatinimą su kaltinamuoju nesitarė. Apie jos mušimą už aštuonetuką ir blogesnius pažymius sužinojo iš pačios dukters 2010 metų pavasarį, kuri pasakė, kad ilgą laiką mušė bent po kartą per savaitę, liepdavo nusimauti ar pats numaudavo kelnes ir kelnaites, suduodavo daug kartų. Kaltinamasis Eglės mokymusi nesidomėjo, nevaikščiodavo į susirinkimus, dukra mokėsi gerai, jos bausti nebuvo už ką, taip elgiantis kaltinamojo tikslai buvo kiti.

Apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos, dalyvaujant psichologei, E. V. parodė, kad 2010 mokslo metų viduryje, kaltinamasis už blogus pažymius jai numaudavo kelnes ir daužydavo per užpakalį 16 kartų už pažymį 8 ir taip toliau, kai mušdavo ji būdavo be kelnaičių, bandė gintis, tai sakydavo, kad ji neklauso, neleido jai kalbėti, mušė keturis, penkis kartus. (T.1 b.l. 46-55).

Kompleksinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad pokalbio apie byloje nagrinėjamą įvykį metu tiriamoji E. V. pasakoja atsakydama į klausimus <... už 6, 7 ėmė mušti per pliką užpakalį ranka, liepęs nusimauti kelnaites. Už aštuntuką mušdavo kokį 16 kartų, už 7 gaudavau apie 20 kartų ir panašiai. Kodėl jis taip darė nežinau, gal jam patikdavo ...>. (T.1 b.l. 75-79).

Iš mokyklos charakteristikos matyti, kad E. V. charakterizuojama tik teigiamai (T.1 b.l. 8), per 2009-2010 mokslo metus yra gavusi tik vieną dvejetą, mokosi gerai (T.2 b.l. 3-13), todėl, pagal kaltinamojo iškeltą versiją apie moralinį skatinimą, tam pagrindo nebuvo.

Šeimos aplankymo akte užfiksuoti tėvų paaiškinimai, kuriuose A. Ž. neneigė mušdavęs E. per nuogą užpakalį už blogus pažymius, tame nematydamas nieko blogo. Fizinių bausmių imdavosi dėl E. nepaklusnumo, melavimo, atsikalbinėjimo. (T.1 b.l. 9-10).

Kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu E. V. buvo mažametė - gimusi 1997-07-30. (T.1 b.l. 143).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. 2 d. numatyta už fizinio skausmo sukėlimą mažamečiui, mušant ar kitaip smurtaujant.

Šis kaltinimas nesietinas su kaltinimu pagal BK 153 str., nes 2004-12-30 Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senatas savo nutarime Nr. 49, 20 punkte atkreipė teismų dėmesį į tai, kad BK 153 str. nenumatyta nei fizinio smurto, nei grasinimų, nei kitokios prievartos panaudojimas prieš mažametį.

Nuosprendyje aptartais įrodymais pilnai įrodyta kaltinamojo kaltė, kad tyčia mušdamas mažametę E. V. jai sukėlė fizinį skausmą, jo veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Tvirkinimas mažamečio šeimos nario ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas.

Kaltinamasis A. Ž. kaltu neprisipažino. Teisme parodė, kad pornografinius filmus mėgdavo žiūrėti per kompiuterį, kai į kambarį įeidavo E. kompiuterį išjungdavo ar nusukdavo į šoną, ji pati išsigalvojo apie siūlymą žiūrėti tokius filmus. Kartais E. jį pakutendavo, todėl ir jis ją pakutendavo, prie jos krūtinės nelįsdavo. Niekada su A. Ž. nėra sąmoningai lytiškai santykiavęs tam, kad matytų vaikai, būdavo uždarytos kambario durys, gal kada netyčia E. galėjo pamatyti juos besimylinčius. Kelis kartus su šeima buvo nudistų pliaže Nidoje, jis E. pasiūlė nusirengti, pastarajai nesutikus jokios prievartos prieš ją nenaudojo. Knygą „Moteris ir vyras“ laikė dėžėje buto sandėliuke, kaip knyga atsirado pas E. nežino, pats jai nedavė. Niekada neliepdavo E.i vaikščioti be liemenuko namuose, kartais pasiūlydavo jį nusiimti būnant pliaže. Kai E. rengdavosi jis nežiūrėdavo, savo nuogo kūno specialiai nedemonstruodavo. Tarp jo ir E. buvo susiformavę tėvo ir dukters santykiai, jokių minčių ją tvirkinti neturėjo ir to nesiekė. Viskas šeimoje buvo gerai, kol A. Ž. nenusprendė su juo nutraukti santuoką ir iškraustyti iš buto, tada atsirado pareiškimas policijoje, buvo iškelta baudžiamoji byla. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nesant jo kaltės ieškinys turi būti atmestas, nepripažįsta prašomų iš jo priteisti 500 Lt pinigų už E. V. apklausą, nes, jo manymu, tai nėra procesinės išlaidos. Kadangi nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo, prašo išteisinti.

Nukentėjusioji E. V. teisme parodė, kad kaltinamojo - patėvio A. Ž. - nemėgo nuo pat atėjimo į jų šeimą, jai atrodė, kad jos nemyli. Iki brolio gimimo gyventi buvo geriau, jai daugiau skyrė dėmesio, po brolio gimimo visas dėmesys buvo skiriamas pastarajam, blogai buvo paskutinius 2-3 metus, todėl daugiausiai bendraudavo su mama. Pripažino kalbėjusi su mama dėl apsiskutimo apie lytinius organus, nežinodama kaip tai daryti pirmą kartą, vieną kartą kaltinamasis žiūrėjo ar ji nėra apsiskutusi, dėl to ji pasijautė pažeminta. Kaltinamasis pirmas pradėdavo kutenti, du kartus lindo prie krūtų, jai nebuvo malonu. Nepatikdavo kaip kaltinamasis namuose vaikščiodavo su chalatu nuogas, kuris kartais būdavo prasegtas. Kaltinamasis su mama tyčia prie jos lytiškai nesantykiavo, pati nepasibeldusi kartą buvo įėjusi į jų kambarį, tai pamačiusi tuoj išėjo. Kaltinamasis liepdavo namuose nusiimti liemenėlę, nieko nežadėdamas ir nedrausdamas, sakydamas, jog taip natūraliau, kartą davė paskaityti knygą, kurią pavarčiusi padėjo į stalčių, nesigilino ir nepamena kas ten buvo parašyta, kartą siūlė žiūrėti video, bet išėjo į kitą kambarį.

Nukentėjusioji, E. V. įstatyminė atstovė, civilinė ieškovė A. Ž. teisme parodė, kad 2011 metų sausio mėnesio viduryje jos dukra E. V. pasipasakojo, jog kaltinamasis prie jos seksualiai priekabiavo - nuo 2009 metų rudens ją kutendamas liesdavo krūtis, įgnybdavo į jas, kelis kartus buvo nusmaukęs jai kelnaites, neva norėdamas pažiūrėti ar yra apsiskutusi lytinius organus, kad vaikšto su liemenuku neleisdavo eiti prie kompiuterio, jai matant žiūrėdavo pornografines nuotraukas, davė skaityti knygą „Moteris ir vyras“. Nors kaltinamasis su ja pageidaudavo mylėtis dažnai, teisme patvirtino, kad to nesiekė daryti matant vaikams, E. tik netyčia kartą galėjo matyti juos besimylinčius, kai nepasibeldusi įėjo į kambarį. Kadangi mušdamas mažametę E. V. jai sukėlė fizinį skausmą, tvirkino ir dėl to jai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, prašo iš atsakovo A. Ž. priteisti 20.000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o ją paskirti šių lėšų tvarkytoja.

Mažametė nukentėjusioji E. V. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant jos įstatyminei atstovei, atstovui advokatui, specialistei – psichologei, įtariamajam, prokurorei, dėl šio kaltinimo davė iš esmės neprieštaraujančius parodymus jos duotiems teisme (įrašas perklausytas teisme) (T.1 b.l. 46-55).

Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto išvadose konstatuota, kad E. V. byloje nagrinėjamų įvykių metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, byloje nagrinėjamo laikotarpio pradžioje galėjo gana gerai suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo suprasti tokių veiksmų reikšmės, vėliau įgijo paviršutiniškų žinių apie su ja atliekamų veiksmų reikšmę, negauta nei subjektyvių, nei objektyvių duomenų apie galimą poveikį jos duodamiems parodymams (T.1 b.l. 75-79).

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. numatyta už mažamečio asmens tvirkinimą. Objektyviai tvirkinimo veiksmai reiškia veiksmus, galinčius sukelti mažamečio lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį ir psichologinį vystymąsi. Iš subjektyviosios pusės mažamečio tvirkinimas padaromas tiesiogine tyčia. Mažamečio (iki 14 metų amžiaus) asmens tvirkinimas gali būti padaromas įvairiomis formomis: seksualinių veiksmų – lytinio santykiavimo, kitokio lytinės aistros tenkinimo su partneriu, masturbacijos, ekshibicionizmo – atlikimas mažamečio akivaizdoje; mažamečių lenkimas, vertimas atlikti seksualinius veiksmus tarp savęs ar su savimi; pornografijos demonstravimas mažamečiams; kitoks intelektualinis tvirkinimas – amoralūs pasakojimai apie seksualinio potraukio tenkinimą ir pan.

2004-12-30 Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senatas savo nutarime Nr. 49, 20 punkte išaiškino, kad teismai turi atriboti lytinės aistros su mažamečiu tenkinimą, numatytą BK 150 str. 4 d., nuo mažamečio tvirkinimo, numatyto BK 153 str. Atkreipė teismų dėmesį į tai, kad BK 153 str. nenumatyta nei fizinio smurto, nei grasinimų, nei kitokios prievartos panaudojimo prieš mažametį. Mažamečio asmens tvirkinimas gali būti padaromas įvairiomis formomis, pavyzdžiui, demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, prašant glostyti kaltininko lytinius organus, taip pat ir lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan.

A. Ž. kaltinamas atlikęs neteisėtus veiksmus, galinčius sukelti pernelyg ankstyvą mažametės E. V. domėjimąsi lytine sritimi ir ją tvirkinęs: jos akivaizdoje daugiau kaip vieną kartą vaikščiojo su rūbais, nepilnai dengiančiais nuogus lytinius organus, nuolat draudė jai dėvėti liemenuką, kas savaitę ją pargriovęs ant lovos kuteno pažastis ir krūtis, kišdamas ranką už liemenuko; ne mažiau kaip vieną kartą nusmaukęs jos apatines kelnaites ir pakėlęs kojas į viršų apžiūrinėjo lytinių organų sritį, neva tikrindamas, ar ši apsiskutusi; ne mažiau kaip vieną kartą jai siūlė kartu pažiūrėti filmus, kuriuose vaizduojami lytiškai santykiaujantys vyrai ir moterys, sakydamas, kad jai taip bus ateityje; davė ir siūlė jai skaityti iliustruotą M.Jofės ir E.Fenvik knygą „Vyras ir moteris“, autorių pristatomą kaip padedančią išvystyti seksualinį potencialą ir atskleisti seksualinio gyvenimo aktyvinimo ir palaikymo būdus; ne mažiau kaip du kartus nuogas lytiškai santykiavo su A. Ž. jos akivaizdoje, ko pasėkoje mažametei nukentėjusiajai E. V. buvo sukeltas potrauminio streso sindromas ir padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Byloje yra duomenų, kad šioje šeimoje anksčiau buvo toleruojama namuose vaikščioti nuogiems prisidengus tik chalatu, išsirengti nuogai nudistų pliaže, mylėtis kambaryje, vonioje, virtuvėje, knyga „Vyras ir moteris“, kuri kaltinime nurodyta kaip švietėjiška, buvo laikoma ir mažametei prieinamoje vietoje, kaltinamasis turėjo „koduotą puslapį“ kompiuteryje (T.1 b.l. 11, 14-15, 186), tai visiems buvo priimtina iki A. ir A. Ž. skyrybų proceso pradžios

Iš teismo sprendimo apie santuokos nutraukimą matyti, kad A. ir A. Ž. kartu nebegyvena nuo 2011-01-11 (T.2 b.l. 27-28). Informaciją apie mažametės dukters E. V. tvirkinimą A. Ž. gavo iš pačios E. V. pasakojimo 2011-01-14 (T.1 b.l. 11-12). Ikiteisminis tyrimas inicijuotas A. Ž. pareiškimu policijai 2011-01-31 (T.1 b.l. 5). Šiame pareiškime ir liudytojos apklausos protokole (T.1 b.l. 11-12) A. Ž. akcentuoja, kad yra pradėtas skyrybų su A. Ž. procesas, pastarasis yra įpykęs dėl turto dalybų ir draugiškai turto nesidalina, todėl kreipėsi į policiją, neturėdama kitos išeities. Buvo iškelta baudžiamoji byla, anksčiau toleruotas A. Ž. elgesys tapo kriminaliniu.

Pagal kaltinamajam pareikštą kaltinimą nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad A. Ž. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 153 str.

Kaltinimo dalis dėl tyčinio lytinio santykiavimo mažametės E. V. akivaizdoje, nagrinėjant bylą teisme nepasitvirtino. Kaltinamasis A. Ž. kaltės nepripažino, nukentėjusioji E. V. patvirtino pati netyčia tai pastebėjusi, nukentėjusioji A. Ž. patvirtino, kad kaltinamasis nesiekė lytiškai santykiauti mažametės akivaizdoje. Nešiojamo kompiuterio „IBM“ (T.1 b.l. 16) failuose rasta vaizdinė informacija, kurioje pavaizduotas nuogas kūnas (T.1 b.l. 23-24), perkelta į kompaktinį diską. Aplanke „Foto“ įkeltos 25 nuotraukos, kuriuose atvaizduoti suaugusiųjų žmonių nuogi kūnai, aplanke „Video“ įrašytas filmas „an original BANGBROS.COM production“, kuriame pavaizduotos suaugusiųjų žmonių atviros sekso scenos (T.1 b.l. 25, 26). Kaltinimas šioje dalyje nėra konkretus, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nesurinkta pakankamai įrodymų, kad šias laikmenas kaltinamasis siūlė žiūrėti mažametei E. V., nukentėjusioji teisme patvirtino, kad apskritai kaltinamojo pasiūlymo nepriėmė ir nepažiūrėjusi video išėjo į kitą kambarį (T.2 b.l. 31). Iš knygos „Moteris ir vyras“ apžiūros protokolo matyti, kad tai švietėjiška knyga (T.1 b.l. 17-18). Nukentėjusioji teisme patvirtino, kad knygos neskaitė, ją trumpai pavarčiusi įdėjo į stalo stalčių, jokių pasekmių jai nesukėlė (T.2 b.l. 31). Kaltinimo dalyje dėl draudimo dėvėti liemenuką, kutenimo, tikrinimo dėl intymios vietos apsiskutimo, vaikščiojimo po namus nepilnai apsirengus – nesant ekshibicionizmo požymių, nėra BK 153 str. sudėčiai visų būdingų elementų – objektyviosios pusės.

Ap­kal­ti­na­ma­sis nuosp­ren­dis ne­ga­li bū­ti grin­džia­mas prie­lai­do­mis, teis­mo iš­va­dos tu­ri bū­ti pa­grįs­tos įro­dy­mais, ne­gin­či­ja­mai pa­tvir­ti­nan­čiais kal­ti­na­mo­jo kal­tę pa­da­rius nu­si­kals­ta­mą vei­ką ir ki­tas svar­bias by­los ap­lin­ky­bes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 40 „Dėl teis­mų prak­ti­kos tai­kant Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias nuosp­ren­džio su­ra­šy­mą“). Remdamasis aukščiau išdėstytu, teismas sprendžia, jog byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis A. Ž. atliko tvirkinimo veiksmus su mažamete E. V., todėl išteisintinas, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., nepadarius jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Kompleksinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto išvadose konstatuota, kad E. V. po (dėl) nagrinėjamo įvykio 2011-02-04 – 2011-02-10 buvo stebėta, gydyta Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filiale Vaiko raidos centre, jai nustatyta diagnozė: problemos, susijusios su įtariama seksualine prievarta, reakcija į stiprų stresą. Plungės rajono PSPC GKK E. V. buvo apžiūrėta 2011-02-11, jai nustatyta diagnozė: potrauminio streso sindromas. E. V. Palangos VRS „Palangos gintaras“ buvo gydyta 2011-02-14 – 2011-03-08, jai nustatyta diagnozė: potrauminio streso sutrikimas. Minėti laikini psichikos sutrikimai, konstatuoti E. V. – reakcija į stiprų stresą, potrauminio streso sutrikimas – tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję (atsiradę) dėl šioje byloje nagrinėjamų įvykių ir vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. laikinas psichikos sutrikimas užtruko ilgiau nei 10 dienų (T.1 b.l. 75-79). Kokie konkretūs įvykiai įtakojo nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą, nepasisakyta.

Teisiamajame posėdyje apklausta teismo psichiatrė ekspertė V. K. patvirtino ekspertizės akto išvadą.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 1 ir 3 p. numatyta už mažamečiui šeimos nariui padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinimas pagal šį straipsnį A. Ž. pareikštas kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis su BK 153 str. Teismui priėmus sprendimą kaltinamąjį išteisinti neįrodžius jo kaltės pagal BK 153 str., A. Ž. išteisintinas ir pagal BK 138 str. 2 d. 1 ir 3 p., vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p.

Dėl civilinio ieškinio. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

Nuosprendyje aptartais įrodymais A. Ž. kaltė įrodyta tik dėl fizinio skausmo sukėlimo mažametei E. V.. Atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas atsižvelgiant į tai, kad tyčinė nusikalstama veika padaryta prieš mažametę, ji buvo mušama, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Pagrindinis motyvas, dėl 20.000 Lt neturtinės žalos priteisimo, ieškinyje akcentuotas mažametės tvirkinimas ir dėl to padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje kaltinamojo kaltė neįrodyta, teismas daro išvadą, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka patirtiems fizinio ir moralinio pobūdžio nuostoliams, todėl priteistina neturtinė žala mažintina vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, būtų neteisinga ir neprotinga visiškai tenkinti 20.000 Lt nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos.

Dėl proceso išlaidų. Pagal BPK 103 str. 1 d. teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Prokuroro prašomos priteisti iš kaltinamojo 500 Lt turėtos išlaidos už E. V. apklausą Paramos vaikams centre (T.1 b.l. 58-59), šioje byloje atsirado ne dėl kaltinamojo kaltės. A. Ž. kaltės nepripažino nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso normų, jo kaltė buvo įrodinėjama renkant įrodymus ikiteisminio tyrimo metu, todėl šios išlaidos nelaikytinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.) ir iš kaltinamojo nepriteistinos.

Bausmės skyrimas. Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Kaltinamasis teisiamas už tyčinių nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų (BK 140 str. 2 d. ir 253 str. 1 d.) padarymą, nusikalto anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pagal BK 55 str. nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, paprastai neskiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmės rūšis.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal BK 140 str. 2 d. numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, teismas kaltinamajam skiria laisvės atėmimo bausmę, tačiau atidedant jos vykdymą ir paskiriant įpareigojimą. Už nusikalstamą veiką pagal BK 253 str. 1 d., teismas taip pat skiria laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant, kadangi numatyta alternatyvi – arešto bausmė – susijusi su trumpalaikiu laisvės atėmimu ir yra realiai vykdoma.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir pa­skir­ti jam terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešis) mėnesius;

- pa­gal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. ir pa­skir­ti jam terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešis) mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti terminuotą laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 4 d. terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigoti nuteistąjį visą šį laikotarpį tęsti darbą.

A. Ž. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str., BK 138 str. 2 d. 1 ir 3 p., nepadarius veikų turinčių nusikaltimo požymių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, panaikinti.

Priteisti iš A. Ž. 500 Lt (penkis šimtus litų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti E. V., likusioje dalyje ieškinį atmesti. Nepilnametei E. V. priteistų pinigų tvarkytoja paskirti jos motiną A. Ž., a/k (duomenys neskelbtini)

Daiktinius įrodymus: šaunamąjį ginklą „ME38 Compact-G“ Nr. 012371 (saugomą Klaipėdos (anksčiau Telšių) apskrities VPK Plungės rajono PK pagal kvitą Nr. 003179) – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti į valstybinį ginklų fondą. Knygą „Moteris ir vyras“ (saugomą Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK pagal kvitą Nr. 003249) – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. Ž., a/k (duomenys neskelbtini)

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.