- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-05-12
- Bylos Nr.
- 1-87-922/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Kaltinamasis
- A. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Akmenės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 klasių išsilavinimą, dirbantis Papilės ŽŪB, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2013-06-14 Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu 1 m. laisvės apribojimo, teistumas išnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. 2015-04-18 d. apie 22.00 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su savo sugyventine R. P. metu, pastarajai pareikalavus išeiti jam iš namų, grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, pasakydamas žodžius „nesulauksi kol aš išeisiu, nes pirma tau dantis išdaužysiu, užmušiu, supjaustysiu“ bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015-04-20, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), R. P. pasakydamas žodžius „jeigu aš greičiau sėsiu, greičiau išeisiu ir parėjęs tave už tai supjaustysiu, sukaposiu“, taip sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
A. V. apklaustas kaip įtariamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-04-18 grįžęs iš darbo gėrė alkoholį. Buvo stipriai girtas ir kada grįžo į namus negali pasakyti, nes buvo tamsu. Atsimena tik tai, kad sugyventinė R. P. nedarė durų ir jis su kirviu jas kapojo. Dėl girtumo jis neatsimena nieko. Neatsimena ką R. P. sakė. Jis neatsimena, ar tarp jų su R. A. V. buvo koks konfliktas. Prieš R. P. nesmurtauja ir niekada nėra panaudojęs fizinio skausmo. Tarp jų kartais būna tik žodiniai konfliktai. Jis neatsimena, ar sakė įtarime nurodytų žodžių. Galėjo būti, kad tokius žodžius pasakė, bet tik dėl girtumo, tačiau realių veiksmų ką jis sakė, tikrai nebūtų padaręs. Dabar su R. P. nuo to įvykio nebegyvena. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), tik kitame bute, numerio nėra. Jei taip įvyko ir jis pasakė tokius žodžius, dėl to labai gailisi. Taip pasielgė dėl girtumo. Blaivus taip tikrai nebūtų sakęs (b.l. 43-44, 51-52).
Nukentėjusioji R. P. parodė, kad su A. V. kartu gyvena apie 2 metus, (duomenys neskelbtini), savivaldybės jai paskirtame bute. Šiuo metu ji kartu su A. V. augina šešis vaikus. Du vaikai nepilnamečiai, keturi mažamečiai. Vienas vaikas iš jų yra A. V.. 2015-04-18, apie 14 val., A. V. grįžo iš darbo išgėręs. Pasikvietė brolį su kuriuo vartojo ir toliau alkoholį. Apie 17 val. išgėrus alų, brolis išėjo namo, o A. V. nuėjo miegoti. Nieko nesakė, buvo ramus. Apie 21 val. A. V. atsikėlęs pradėjo reikalauti pinigų alkoholiui nusipirkti. Pinigų jam nedavė, dėl to įvyko konfliktas. A. V. pradėjo grasinti ir reikalauti pinigų, tikrino jos rankinę, piniginę. Žodis po žodžio, jiedu susipyko. A. V. pagriebęs malką užsimojęs jai grasino suduoti, tačiau nesudavė. Tada ji jam pasakė, kad susirinktų daiktus ir paliktų jų šeimą. A. V. pradėjo sakyti, kad „nesulauksi kol aš išeisiu, nes pirma tau dantis išdaužysiu, užmušiu, supjaustysiu, vadino ją „suka, padla, kurva“. Jei telefonu pradėjus skambinti policijos pareigūnams, A. V. išėjo iš namų. A. V. agresyviai elgiasi ne pirmą kartą, dažnai būna grubus. Jo agresyvumas pasireiškia tik išgėrus alkoholio. Kai išvažiavo policijos pareigūnai, apie 23 val. A. V. grįžo, tačiau ji jo neįsileido. A. V. pradėjo daužyti duris, reikalauti įleisti, beldė į langą. Per užkaltą langelį esantį koridoriuje, A. V. įlindo ir bandė įeiti į butą, tačiau ir tas duris ji buvo užrakinusi. Tada A. V. pradėjo jas daužyti, reikalauti įleisti į vidų. Sandėliuke pasiėmęs kirvį pradėjo kapoti duris. Ji išsikvietė policiją, tačiau A. V. ir toliau daužė į duris, langą. Tik pamatęs policijos automobilį, A. V. pabėgo. 2015-04-20, pirmadienį A. V. blaivus trumpam užėjo pas ją į namus. Pokalbio metu pasakė, kad dėl įvykusio konflikto turi trečiadienį važiuoti į policiją ir pasiūlė važiuoti kartu. A. V. pradėjo šaipytis ir sakyti „jeigu aš greičiau sėsiu, greičiau išeisiu ir parėjęs tave už tai supjaustysiu, sukaposiu.“ Ji bijojo ir nieko jam neatsakė. Ji mano, kad A. V. grasinimai yra realūs, nes jis girtas gali padaryti bet ką, tiek jai, tiek ir vaikams. Supykęs jis palieka neprognozuojamas. Kalbant taip pat vartoja labai baisius ir agresyvius žodžius. Telefonu paskambinęs grasina ir tuo pačiu kvailai juokiasi, taip keldamas baimę. Girto A. V. ji bijo. A. V. prieš ją fizinio smurto nėra panaudojęs, tik yra apsistumdę (b.l. 11, 18).
Akistatos metu nukentėjusioji R. P. patvirtino savo duotus parodymus, o kaltinamasis A. V. pripažino savo kaltę ir atsiprašė R. P. (b.l. 48).
Iš 2015-04-19 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-16).
Motyvuojamoji dalis
Teismas ištyrė byloje esančius įrodymus. Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, paaiškino aplinkybes. Nukentėjusioji paaiškino, kad jos sugyventinis A. V. jai grasino. Byloje esantys dokumentai, įrodymai įvykio vietos apžiūros protokole, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos faktinės aplinkybės patvirtina nukentėjusiosios paaiškinimus. Ištyrus visumą įrodymų teismo vertinimu kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta, jo veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.
Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio l dalies 2 punktas). A. V. sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio l dalies 9 punktas).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
Kaltinamasis sutinka su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (53 b. l.).
Teismas skirdamas kaltinamajam bausmę atsižvelgė į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų. Skiriant bausmę teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnį A. V. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Teismas skirdamas kaltinamajam bausmę atsižvelgė į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad materialinė žala nukentėjusiajai nepadaryta. Kaltinamasis administracine tvarka baustas (32-35 b. l.), teistas, teistumas išnykęs (24-31 b. l.), VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre lankėsi 2010 m., diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, PSC nesigydo (39 b. l.), dirbantis.
Atsižvelgus į visumą nustatytų aplinkybių, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausmė. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje bus pasiekti skiriant nedidelės trukmės laisvės apribojimo bausmę, taip suteikiant galimybę kaltinamajam pasitaisyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam teismo įsakymui įsiteisėjus, naikintina.
Išaiškintina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu teismas
nusprendžia:
pripažinti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Įpareigoti 1) per laisvės apribojimo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; 2) per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu; 3) pradėti gydytis nuo alkoholizmo; 4) per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, Įpareigojant 1) per laisvės apribojimo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; 2) per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu; 3) pradėti gydytis nuo alkoholizmo; 4) per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti A. V. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti A. V., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Išaiškinti, kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.