Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovėms E. Š. ir A. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad 2014-01-10 neteisėtai, be teismo nutarimo buvo išvežtas į pataisos namus, nes pagal LR BPK 315 str. 2 d. tik teismas gali priimti nutarimą pagal pareiškėjo prašymą atlikti bausmę, kol neįsiteisėjo nuosprendis, tačiau tokio teismo nutarimo nebuvo priimta. Šiaulių TI pareigūnai neteisėtai pareiškėją išvežė į pataisos namus ir tokiu savo elgesiu grubiai pažeidė Konstitucijos 20 str. (niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas). Pareiškėjas negalėjo būti etapuojamas į Kybartų PN, nes nebuvo teismo nutarimo, nors ir buvo jo sutikimas. Tardymo izoliatorius, savavališkai pakeisdamas pareiškėjo statusą iš suimtojo į nuteistojo, apribojo jo bendravimą su šeima, dėl ko pablogėjo jo santykiai, nes turėjo leidimą bendrauti su šeima be apribojimų telefonu iki 2014-04-10, o Šiaulių TI šią teisę jam nutraukė 2014-01-08. Tokiais savo veiksmais Šiaulių TI sukėlė pareiškėjui didelį stresą ir padarė neturtinę žalą. Prašo ją priteisti bei pripažinti, kad Šiaulių TI veiksmai buvo neteisėti. Taip pat Šiaulių TI Šiaulių apylinkės teismui trukdė vykdyti teisingumą, nes Šiaulių apylinkės teismas 2014-01-06 nutartimi buvo uždraudęs jam matytis su žmona, o Šiaulių TI nekreipdamas dėmesio į teismo nutartį, leido trukdyti bylos nagrinėjimą teisme bei suderinti pozicijas.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime (10-14 b. l.) bei atsakovo atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo nuomone, pareiškėjas skundžia Šiaulių tardymo izoliatoriaus sprendimą, neįsiteisėjus Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-19 nuosprendžiui, išvežti jį atlikinėti bausmę į Kybartų pataisos namus. Pareiškėjas šiuo nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR Bausmių vykdymo kodekso 65 str., į konkrečią pataisos įstaigą nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2003-04-18 įsakymu Nr. 4/01-71 patvirtintas Nuteistųjų, kuriems įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirta arešto ar laisvės atėmimo bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę taisykles, kurių 1 p. nustato nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo ar arešto bausmė, skyrimo į pataisos įstaigas tvarką. 2014-01-08 pareiškėjas D. B. Šiaulių tardymo izoliatoriui adresavo savo sutikimą , kuriame nurodė, kad vadovaujantis LR BPK 315 str. 2 d. sutinka atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka ir kad yra informuotas, jog bus konvojuotas į pataisos namus. Taigi pareiškėjas išreiškė savo valią pradėti atlikinėti bausmę pataisos namuose, nors nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs. Šiaulių TI administracija 2014-01-10 parengė pažymą dėl pareiškėjo D. B. paskyrimo į konkrečius Kybartų pataisos namus (pagal 2013-07-12 Šiaulių TI rašytinę rekomendaciją Nr. 69/06-2829 „Dėl nuteistojo nukreipimo į konkrečius pataisos namus“, pareiškėjas Kybartų pataisos namuose atlikinėjo ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę kitoje byloje). Paties fakto dėl paskyrimo į Kybartų pataisos namus pareiškėjas neginčija, jis teigia, kad jo nukreipimas neįsiteisėjus teismo nuosprendžiui yra neteisėtas. Teisės aktai numato, kad prieš pradedant vykdyti nuosprendį, jei yra paduotas skundas, būtinas raštiškas nuteistojo noras pradėti atlikinėti bausmę, kol bus išnagrinėtas apeliacinis skundas. Šiuo atveju toks pareiškėjo raštiškas sutikimas buvo, todėl atsakovas, priimdamas sprendimą etapuoti pareiškėją į pataisos namus neįsiteisėjus Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiui, teisės aktų nepažeidė. Pareiškėjo argumentai, kad neteisėtai išvežus jį atlikti bausmę jam buvo apribotos teisės neribotai bendrauti telefonu su šeimos nariais, yra nepagrįsti. Suėmimo vykdymo įstatymo 23 str. numatyta, kad suimtiesiems telefoninių pokalbių su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu skaičius neribojamas, tačiau telefoninį pokalbį tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio paskambinti telefonu suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Kadangi pareiškėjas D. B. sutiko pradėti atlikinėti jam nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis prisiėmė ir visas nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nustatytas teises ir pareigas. Teismui pateikta 2014-07-08 Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus pažyma Nr. 60/09-31140, kurioje nurodyta, kad nuteistasis D. B. Kybartų pataisos namų direktoriaus įsakymu buvo paskirtas atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose paprastoje grupėje. Bausmių vykdymo kodekso 73 str. 4 d. numatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu. Be to, būdamas Šiaulių TI, D. B. realizuodavo Bausmių vykdymo kodekso 102 str. numatytą teisę dėl svarbių priežasčių papildomai paskambinti telefonu, pateikęs prašymą raštu. Pareiškėjas teigia, kad Šiaulių TI trukdė Šiaulių miesto apylinkės teismui vykdyti teisingumą ir leido jam matytis su žmona. Pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Jei prokuroras arba teismas nesutinka leisti suimtajam pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas. Suimtiesiems prilyginami asmenys, nuteistieji arešto ar laisvės atėmimo bausmėmis, kurie pareiškė norą atlikti bausmę, iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos namus. 2014-01-06 Šiaulių apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria neleido D. B. žmonai S. B. pasimatyti su vyru, tačiau D. B. 2014-01-08 jo paties sutikimo pagrindu 2014-01-10 buvo etapuotas į Kybartų pataisos namus pradėti atlikti laisvės atėmimo bausmę dar neįsiteisėjus nuosprendžiui, taigi pareiškėjui teismo leidimas pasimatyti nebebuvo reikalingas. Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu.

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Pareiškėjas D. B. reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kildina iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų, jiems nusprendus išvežti jį atlikinėti bausmę į Kybartų pataisos namus, neįsiteisėjus Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiui, ir dėl to pasikeitus jo teisinei padėčiai iš suimtojo į nuteistojo, nes tuo buvo apribota jo teisė bendrauti su šeima ir kitais artimaisiais, jis patyrė stresą, išgyvenimus.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Nagrinėjamu atveju aktualius teisinius santykius reglamentuoja LR Baudžiamojo proceso kodekso 315 str., LR Bausmių vykdymo kodekso 65 str., LR Suėmimo vykdymo įstatymo 12 str., taip pat Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2003-04-18 įsakymu Nr. 4/07-71 patvirtintos Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę taisyklės (toliau – Taisyklės).

LR Baudžiamojo kodekso 315 str. numato, kad jeigu yra paduotas apeliacinis skundas, nuosprendis nevykdomas (1 d.), nuosprendis gali būti pradėtas vykdyti tik tuo atveju, jeigu nuteistasis raštu pareiškia norą pradėti atlikti bausmę, kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka (2 d.). Bausmių vykdymo kodekso 65 str. numato, kad į konkrečią pataisos įstaigą nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Taisyklės nustato nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę tvarką, Taisyklių 1 p. nurodyta, kad į pataisos įstaigą nuteistieji skiriami įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba esant Baudžiamojo proceso kodekso 315 str. 2 d. nustatytam pagrindui. Suėmimo vykdymo įstatymo 12 str. 1 d. nurodyta, kad asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems teismo nuosprendžiai neįsiteisėjo, laikomi suimtaisiais, šio straipsnio 2 dalis nustato baigtinį sąrašą atvejų, kuriais suimtiesiems yra prilyginami nuteistieji, t.y. 1) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendžiai įsiteisėjo, – iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas; 2) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie, vadovaudamiesi Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio nuostatomis, pareiškė norą atlikti bausmę, – iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas; 3) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendis įsiteisėjo ir kurie ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkiolikos parų palikti tardymo izoliatoriuose ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme; 4) nuteistieji, kuriems panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas arba lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, arba lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, – iki jų pasiuntimo į pataisos įstaigas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas D. B. buvo nuteistas 2013-12-19 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, skiriant ją atlikti pataisos namuose (17-22 b. l.). 2014-01-08 nuteistasis D. B. Šiaulių tardymo izoliatoriuje pasirašė sutikimą atlikti nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka (6 b. l.) 2014-01-10 Šiaulių tardymo izoliatorius priėmė sprendimą pasiųsti nuteistąjį D. B. jo sutikimo pagrindu atlikti laisvės atėmimo bausmę į Kybartų pataisos namus (24 b. l.). Taigi pareiškėjas išreiškė savo valią pradėti atlikinėti bausmę pataisos namuose, nors nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad nuteistojo sutikimas atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka, duotas vadovaujantis LR BPK 315 str., sudaro teisėtą pagrindą pareiškėjui pradėti atlikti bausmę iki nuosprendžio įsiteisėjimo (LVAT 2012-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-291/2012).

Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 12 str. 2 d., nuteistasis D. B. suimtojo statusą turėjo tik iki jo pasiuntimo į pataisos namus, t.y. iki 2014-01-10, ir jis tik iki šios datos galėjo naudotis Suėmimo vykdymo įstatyme numatytomis suimtųjų teisėmis, tame tarpe ir teise pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, neribojant pasimatymų skaičius, o pareiškus norą atlikti bausmę neįsiteisėjus teismo nuosprendžiui, nereikalingas ir prokuroro ar teismo sutikimas. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 23 str. suimtiesiems neribojamas ir telefoninių pokalbių su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu skaičius ir, pareiškus aukščiau nurodytą norą, nereikalingas prokuroro ar teismo sutikimas. Nuo 2014-01-10 pareiškėjas suimtojo statusą prarado, nes buvo paskirtas atlikti bausmę į Kybartų pataisos namus. Nuteistiesiems asmenims, kurie nebeprilyginami suimtiesiems, taikomos bausmių vykdymo kodekso nuostatos, kurios numato ribotą pasimatymų ir telefoninių skambučių skaičių, priklausomai nuo nuteistojo priskyrimo tam tikrai nuteistų grupei (vienas ilgalaikis ir vienas trumpalaikis pasimatymas per du ar tris mėnesius, vienas telefoninis skambutis per savaitę ir kt.). Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kad atsakovas apribojo jo, kaip suimtojo statusą turinčio asmens, teises pasimatyti su artimaisiais ar paskambinti telefonu laikotarpiu nuo 2014-01-08 iki 2014-01-10, be to, 2014-01-06 nutartimi Šiaulių apylinkės teismas netenkino S. B., pareiškėjo D. B. žmonos, prašymo leisti pasimatyti su vyru (3 b. l.).

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatorius paskirdamas jį atlikti bausmę į pataisos namus, viršijo savo įgaliojimus, nes tokį sprendimą galėjo priimti tik teismas. Tačiau teisę pasiųsti nuteistąjį į konkrečią pataisos įstaigą įstatymas (Bausmių vykdymo kodekso 65 str.) suteikia kardomojo kalinimo vietos administracijai. Nei Bausmių vykdymo kodeksas, nei Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato, kad kardomojo kalinimo vietos administracija siunčia nuteistąjį atlikti bausmę tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, o esant Baudžiamojo proceso kodekso 315 str. 2 d. nustatytam pagrindui nuteistojo pasiuntimo atlikti bausmę klausimą sprendžia kokia nors kita institucija ar teismas. Baudžiamojo proceso kodeksas paveda teismui spręsti klausimus, susijusius tik su įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymu, nei BPK 362 str., nei kiti baudžiamojo proceso kodekso straipsniai, reguliuojantys nuosprendžio vykdymą, nenumato, kad teismas turėtų nagrinėti nuteistųjų prašymus ar sutikimus dėl bausmių atlikimo, paduotus suėmimą vykdančių įstaigų administracijai.

Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir išdėstytas faktines aplinkybes, teismas neturi pagrindo laikyti, kad Šiaulių tardymo izoliatorius, gavęs pareiškėjo sutikimą pradėti atlikti bausmę iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir nutaręs pasiųsti nuteistąjį D. B. į Kybartų pataisos namus, viršijo savo įgaliojimus, ir pripažinti šiuos atsakovo veiksmus neteisėtais. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl priteisti pareiškėjui iš valstybės neturtinės žalos atlyginimą nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p. teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo D. B. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti

Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.