- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-24
- Bylos Nr.
- I-3801-968/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. K. su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad Vilniaus PN administracija neišleido jo į brolio laidotuves.
2. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2016-01-15 jis Vilniaus PN atlieka laisvės atėmimo bausmę. Dėl nelaimingo atsitikimo 2016-03-02 namuose, Simne, Alytaus rajone nuskendo pareiškėjo brolis. Apie įvykusią nelaimę 2016-03-03 pareiškėjo motina telefonu informavo Kalėjimų departamento direktorę Ž. M., o po pokalbio su ja – Vilniaus PN administraciją. Nors informacija apie pareiškėjo brolio mirtį įstaigai buvo žinoma ryte, tačiau apie šį įvykį pareiškėjo niekas iš karto neinformavo. Pareiškėjas apie brolio žūtį sužinojo iš motinos, pasinaudojęs teise paskambinti telefonu. Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojas pareiškėjui išaiškino, kad pareiškėjas turi pasirūpinti pinigais išvykai į laidotuves ir į Vilniaus PN turi būti atsiųsta pareiškėjo brolio mirties liudijimo kopija. Pareiškėjas 2016-03-03 paskambino sugyventinei J. S., kad ji išsiųstų jam 100 Eur išvykai į laidotuves, o artimųjų paprašė iki 13.00 val. faksu atsiųsti mirties liudijimą. Po poros valandų pareiškėjas pakartotinai paskambino artimiesiems, kurie patvirtino, kad pinigai jau yra išsiųsti ir pasiekė Vilniaus PN buhalteriją, o mirties liudijimas bus atsiųstas laiku. Pareiškėjas 2016-03-04 13.20 val. buvo atvestas į Vilniaus PN Drausmės komisiją (toliau – ir Drausmės komisija) ir sužinojo, kad nebus išleistas į laidotuves, kadangi nėra sąskaitoje pinigų išvykai ir nėra atsiųstas mirties liudijimas. Skunde pareiškėjas teigia matęs, kad Drausmės komisija turėjo du mirties liudijimo kopijų egzempliorius, tačiau jau iš anksto buvo nusprendusi neišleisti pareiškėjo į brolio laidotuves. Iš Vilniaus PN atsiskaitymo su kreditoriais apskaitos žiniaraščio matosi, kad pareiškėjo sąskaitoje 2016-03-04 buvo 99 Eur. Taip pat 2016-03-04 laikotarpiu tarp 12.00 val. ir 13.00 val. iš Simno pašto ir individualios įmonės „Laidojimo paslaugos“ faksu Vilniaus PN administracijai buvo išsiųstos mirties liudijimo kopijos. Vilniaus PN neteisėti veiksmai pareiškėjui sukėlė stresą ir depresiją.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad brolį jis užaugino nuo mažens, palaikė su juo artimus santykius, brolis jam siųsdavo pinigus. Kadangi pareiškėjo brolis gyveno kartu su motina, su broliu pareiškėjas bendraudavo telefoninių pokalbių su motina metu.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime (b. l. 15–19) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjo prašymas dėl trumpalaikės išvykos už pataisos įstaigos teritorijos ribų į brolio laidotuves buvo svarstomas Drausmės komisijoje. Šios komisijos posėdžio metu buvo nustatyta, kad 2017-03-04 14.00 val. nėra gauti reikiami dokumentai, t. y. pareiškėjo brolio mirties faktą patvirtinantis dokumentas. Drausmės komisija įvertino pareiškėjo elgesį bausmės atlikimo metu, patikrino asmeninę sąskaitą, kurioje tuo metu nebuvo lėšų trumpalaikei išvykai apmokėti. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, Drausmės komisija nutarė atsisakyti suteikti pareiškėjui teisę į trumpalaikę išvyką į namus mirus broliui. Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojas 2016-03-04 surašė išvadą Nr. 56-358(1) „Dėl atsisakymo suteikti nuteistajam trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigos ribų“ (toliau – Išvada). Atvejai, kai nuteistajam gali būti leidžiama išvykti už pataisos įstaigos ribų, ir leidimo išdavimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – Taisyklės). Pareiškėjui atsisakyta duoti leidimą išvykti už įstaigos ribų dėl to, kad nebuvo gauti būtini dokumentai, atsižvelgiant į pareiškėjo asmenybę, t. y. tai, kad svarstymo metu turėjo galiojančią 31 nuobaudą, buvo teistas 17 kartų, jam buvo būtina palyda, tačiau pareiškėjas nepasirūpino lėšomis išvykai su palyda apmokėti. 2016-06-04 buvo penktadienis, sutrumpinta darbo diena. Vilniaus PN neturi galimybės nustatyti, kurią valandą pinigai atsirado pareiškėjo sąskaitoje, tačiau tikėtina, kad tai nutiko prieš pat darbo laiko pabaigą, kuomet atsakingi Vilniaus PN administracijos darbuotojai jau buvo baigę darbą. Pareiškėjas su žuvusiu broliu nebendravo, artimų santykių nepalaikė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus PN atsisakymas suteikti pareiškėjui trumpalaikę išvyką pagrįstas ir teisėtas. Vilniaus PN pareiškėjo teisių nepažeidė, jokios žalos jam nepadarė, todėl nėra pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo klausimą.
Vilniaus PN atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį jam pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Pareiškėjas prašo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, kilo dėl neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, t. y. nepagrįsto, priimto piktnaudžiaujant valdžia, atsisakymo suteikti pareiškėjui teisę į trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigos ribų į brolio laidotuves.
5. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
6. Remiantis rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas 2016-03-04 Vilniaus PN direktoriui pateikė prašymą (reg. Nr. 29-158(4)) (prašyme nurodyta 2016-02-04 data laikytina rašymo apsirikimu), kuriuo prašė jį išleisti į brolio laidotuves, nurodė, kad už konvojavimo ir kitas išlaidas apmokės asmeninėmis lėšomis (b. l. 21). Vilniaus PN 2016-03-04 vyko Drausmės komisijos posėdis, kurioje svarstytas pareiškėjo prašymas dėl trumpalaikės išvykos į brolio laidotuves ir nutarta atsisakyti suteikti teisę į trumpalaikę išvyką mirus broliui dėl reikiamų dokumentų neturėjimo ir pinigų neturėjimo ir nuteistojo elgesio (b. l. 22). Vilniaus PN direktorius A. I. patvirtino Vilniaus PN pavaduotojo Č. J. 2016-03-04 surašytą Išvadą (b. l. 23–24), kurioje nurodyta, kad: pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko 2014-05-21; anksčiau teistas 17 kartų už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, pareigūno vardo pasisavinimą, dokumentų pasisavinimą; turi galiojančią 31 drausminę nuobaudą už bausmės atlikimo metu nustatyto režimo pažeidimus; skatintas 1 kartą; pareiškėjas Vilniaus PN administraciją 2016-03-03 žodžiu informavo apie savo brolio mirtį; pareiškėjui pranešta, kad iki 2016-03-04 13.00 val. į Vilniaus PN turi būti atsiųstas mirties faktą patvirtinantis mirties liudijimas ir pasirūpinta apmokėjimu už išvyką, tačiau iki nustatyto laiko pareiškėjo brolio mirties liudijimas atsiųstas nebuvo; iki 13.20 val. pinigai nebuvo pervesti; atsižvelgiant į tai, į pareiškėjo asmenybę, elgesį bausmę atlikimo metu ir aplinkybę, kad socialinių ryšių su broliu pareiškėjas nepalaikė, Išvadoje pateiktas siūlymas atsisakyti suteikti pareiškėjui trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigos teritorijos ribų.
7. Nuteistųjų teisė į trumpalaikes išvykas už pataisos įstaigos ribų ir jos įgyvendinimo tvarka reglamentuojama ginčo metu galiojusios redakcijos BVK (akto redakcija, galiojusi nuo 2016-03-01 iki 2016-04-01) ir Taisyklėse (redakcija, galiojusi nuo 2015-09-01 iki 2016-04-01).
7.1. BVK 105 straipsnio l dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus atliekančius laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, gali būti leidžiama išvykti už pataisos įstaigų ribų ne ilgiau kaip dešimčiai parų dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, gresiančios ligonio gyvybei, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelės materialinės žalos nuteistajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad leidimą išvykti už pataisos įstaigos ribų duoda pataisos įstaigos direktorius, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, kokia bausmės dalis atlikta; kelionės išlaidas apmoka pats nuteistasis arba jo artimieji giminaičiai.
7.2. Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2015-09-01 iki 2016-04-01) 290 ir 290.1 punktuose nustatyta, kad nuteistajam gali būti leista išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, jeigu yra pateiktas pareiškimas apie nuteistojo sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirtį ar medicininis mirties liudijimas arba jo kopija, taip pat mirties liudijimas arba jo kopija, jei mirusiojo asmens duomenys nėra tvarkomi Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Taisyklių 291 punkte nustatyta pataisos įstaigos administracijos pareiga gavus dokumentus nedelsiant apie tai pranešti nuteistajam; nuteistojo rašytinį prašymą suteikti išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų pataisos įstaigos administracija turi išnagrinėti per vieną dieną. Pagal Taisyklių 292 punktą pataisos įstaigos direktorius, prieš priimdamas sprendimą leisti nuteistajam išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, privalo įvertinti nuteistojo asmenybę ir šias aplinkybes: ar valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos išvadoje (pažymoje) dėl nuteistojo sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio sunkios ligos yra pažymėta, kad ši liga yra sunki ir gresia ligonio gyvybei (292.1 punktas); ar sutuoktinis ar sugyventinis arba artimieji giminaičiai, kuriems gaivalinė nelaimė padarė didelės materialinės žalos, palaiko socialinius ryšius su nuteistuoju (292.2 punktas); kokią teismo paskirtosios bausmės dalį atliko nuteistasis (292.3 punktas); kaip nuteistasis elgėsi per visą kardomojo kalinimo (suėmimo) taikymo ir bausmės atlikimo laiką (292.4 punktas) ir už kokias nusikalstamas veikas buvo anksčiau teistas nuteistasis (292.5 punktas). Taisyklių 298 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktoriui atsisakius leisti nuteistajam išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, direktorius arba jo pavaduotojas per dieną nuo dokumentų, nurodytų šių taisyklių 290 punkte, pateikimo privalo asmeniškai ir pasirašytinai supažindinti nuteistąjį su Išvada dėl atsisakymo leisti nuteistajam išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų.
8. Iš paminėto teisinio reglamentavimo matyti, kad suteikti nuteistajam trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigos ribų yra šios įstaigos administracijos teisė, bet ne pareiga. Tačiau sprendimai nesuteikti trumpalaikių išvykų turėtų būti motyvuoti ir nekelti abejonių dėl to, kad atsakovas (šiuo atveju – atsakovės atstovas Vilniaus PN) piktnaudžiauja valdžia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013-01-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-128/2013).
9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Vilniaus PN administracijos prašė suteikti jam trumpalaikę išvyką į namus dėl brolio, t. y. artimojo giminaičio pagal Civilinio kodekso 3.135 straipsnį, mirties. Atsakovės atstovas savo atsisakymą suteikti pareiškėjui trumpalaikę išvyką iš esmės motyvuoja tuo, kad Vilniaus PN iki 2016-03-04 13.00 val. nebuvo gautas pareiškėjo brolio mirties liudijimas, Drausmės komisijos posėdžio metu nebuvo reikalingų išvykai apmokėti lėšų pareiškėjo sąskaitoje. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu suformuluoti reikalavimai apsprendžia ginčo administracinėje byloje ribas (2012-02-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-115/2012; 2013-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013). Pastebėtina, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Vadinasi, Vilniaus PN siekdami pagrįsti, kad pareiškėjui teisė į trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigos ribų nebuvo suteikta pagrįstai, privalėjo pateikti savo teiginius, kad Vilniaus PN 2016-03-04 nebuvo gautas pareiškėjo brolio mirties liudijimo nuorašas ir lėšos, pagrindžiančius įrodymus, galinčius paneigti pareiškėjo skundo argumentus ir pateiktus rašytinius įrodymus.
10. Teisme gautas AB Lietuvos pašto Simno skyriaus viršininkės raštas (b. l. 12–14) patvirtina, kad pareiškėjo motina kreipėsi pagalbos į Simno pašto skyrių, kad būtų Vilniaus PN faksu išsiųstas pareiškėjo brolio mirties liudijimas, tačiau dėl techninių kliūčių minėtą dokumento kopiją Simno pašto viršininkė V. M. Vilniaus PN išsiuntė kartu su elektroniniu laišku adresu (duomenys neskelbtini). Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina objektyviais laikytini rašytiniai įrodymai, kad pareiškėjo brolio mirties liudijimą Vilniaus PN administracija gavo 2016-03-04 laikotarpiu tarp 13.00–14.00 val. Taip pat nepagrįstais laikytini atsakovės atstovo paaiškinimai, kad į pareiškėjo asmeninę sąskaitą 99 Eur, skirtų trumpalaikei išvykai apmokėti, galimai buvo pervesti pasibaigus darbo laikui įstaigoje, kadangi 2016-03-04 buvo penktadienis, Vilniaus PN dirbo sutrumpintą darbo dieną, ir nėra galimybės nustatyti tikslaus lėšų pervedimo laiko. Pareiškėjo pateiktas atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštis (b. l. 4–5) tvirtina, kad 2016-03-04 pareiškėjo sąskaitoje buvo 99,00 Eur, kuriuos jam pervedė J. Š.. Teismas atmeta Vilniaus PN teiginius, kad galimai lėšos buvo pervestos pasibaigus darbo laikui ir jų tikslaus įskaitymo į pareiškėjo asmeninę sąskaitą laiko nėra galimybės nustatyti, kaip gynybinę poziciją, nes objektyviai 2016-03-04 egzistavo visos techninės galimybės nustatyti konkrečios bankinės operacijos tikslų laiką.
11. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus PN veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. 1R-65 patvirtinti Vilniaus PN nuostatai, kurių 1 punkte nustatyta, kad Vilniaus PN yra Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldi įstaiga. LVAT yra konstatavęs, kad pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2008-11-06 įstatymo Nr. X-1791 redakcijos) 5 straipsnį, Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Bausmių vykdymo kodeksu, Baudžiamuoju kodeksu, Baudžiamojo proceso kodeksu, Suėmimo vykdymo įstatymu, kitais įstatymais, šiuo statutu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais. Pagal Statuto 4 straipsnį Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų veikla grindžiama teisingumo, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, suimtųjų ir nuteistųjų lygybės prieš suėmimo ir bausmių vykdymo įstatymus, humanizmo, bausmių vykdymo individualizavimo, progresyvaus bausmių atlikimo ir viešumo principais. Pataisos namai, be minėtų specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje taip pat privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (2013-01-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-128/2013).
12. Paminėtų nuostatų kontekste, įvertinęs Vilniaus PN veiksmus, kuriais buvo atsisakyta išleisti pareiškėją į brolio laidotuves, nors ir buvo pataisos įstaigoje gauti reikiami dokumentai ir piniginės lėšos kelionei apmokėti, teismas vertina kaip nemotyvuotus, nesuderinamus su Vilniaus PN ir jų pareigūnų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Todėl jie yra neteisėti ir sudaro pagrindą neturtinei žalai atsirasti.
13. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., nutartis administracinėse bylose Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012).
14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teiginiai, kad dėl Vilniaus PN administracijos veiksmų jis patyrė stresą, pasidarė emociškai prislėgtas, patyrė depresiją, gilius dvasinius išgyvenimus, teismui nekelia abejonių. Minėtų pasekmių pareiškėjas galėjo ir nepatirti, jei Vilniaus PN administracijos veiksmai būtų atitikę teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatyto Vilniaus PN pažeidimo pobūdį, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati yra visa skunde priteisti prašoma suma – 1 000 Eur. Todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neturtinei žalai atlyginti priteistina 1 000 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 5 punktu, 132 ir 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą tenkinti.
Priteisti pareiškėjui R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1 000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.