Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Cinino, teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų (toliau- Pirmosios instancijos teismas) 2019-01-18 nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d., perkvalifikavus iš BK 138 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 6 mėnesiams; T. B. naudai iš V. P. priteista 335,54 Eur turtinei, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1180 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

1. V. P. nuteistas už tai, kad 2016-08-07, 14.00 val., prie savo gyvenamojo namo, esančio ( duomenys neskelbtini), slenksčio, vieną kartą spyrė nukentėjusiajam T. B. į kairės kojos klubo sąnario sritį, padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje, nežymų sveikatos sutrikdymą.

2.1. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo panaikinti Pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį. Išteisinti V. P., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apelianto nuomone, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.2. Apeliantas smurto prieš nukentėjusįjį nevartojo. Kaltinime nurodytą dieną sodyboje, kurią nuomoja apeliantas vyko vestuvės. Antrą vestuvių dieną įvyko vandentiekio gedimas. Dėl to vienas iš svečių- neblaivus T. B. įsibrovė į privatų V. P. namą, ėmė rėkti, keiktis, grasinti nemalonumais nuo savo aukštas pareigas užimančių draugų, išgąsdino namie buvusius tris nepilnamečius vaikus, nuteistojo sutuoktinę ir motiną. Atsikėlęs iš lovos, nes tuo metu sirgo, V. P. išstūmė T. B. iš namų į laiptų aikštelę prieš lauko duris ir jas užrakino. Pats su sutuoktine pro kitą išėjimą nuėjo remontuoti sugadinto vandentiekio. Jokių smūgių nukentėjusiajam T. B. nesudavė, jam matant nukentėjusysis niekur nugriuvęs nebuvo. Tas pačias aplinkybes patvirtina nuteistojo šeimos nariai- sutuoktinė A. P. ir motina I. P..

2.6. Apibendrinant p. 2.2.- 2.5. išdėstytus duomenis akivaizdu, kad jokių patikimų duomenų, patvirtinančių Pirmosios instancijos teismo konstatuotas aplinkybes, nėra.

4. Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai. V. P. išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. padaryme (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

4.1. Visi baudžiamosios bylos duomenys išsamiai išdėstyti Pirmosios instancijos teismo posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendy jie nekartojami, nurodant tik tuos duomenis, kurie yra reikšmingi apeliacinio skundo nagrinėjimui.

4.2. Remiantis nuteistojo V. P., jo sutuoktinės A. P., motinos I. P., nukentėjusiojo T. B. ir jo buvusios sutuoktinės D. B. parodymais 2016 m. rugpjūčio 06- 07 dienomis. Sodyboje, kurią išnuomojo nuteistasis vyko T. B. ir D. B. dukters vestuvės. Antrą vestuvių dieną įvyko inžinerinių tinklų gedimas ir T. B. atėjo pas nuteistąjį į namus pareikalauti gedimą pašalinti. Tuomet ir įvyko nuteistojo ir nukentėjusiojo konfliktas, kurio aplinkybes nuteistasis su šeimos nariais ir nukentėjusysis bei jo sutuoktinė nurodo skirtingas.

4.3. Savo parodymų esmę nuteistasis V. P. išdėstė apeliaciniame skunde (p. 2.2.). Lygiai tokias pačias įvykio aplinkybes nuteistasis nurodė viso proceso metu- 2016-08-07 pareiškime policijai (t. 1, b.l. 12), į įvykio vietą atvykusiam policijos pareigūnui (t. 1, b.l. 16), 2016-08-12 apklausiamas liudytoju (t. 1, b.l. 18), taikinamojo teismo posėdžio metu (t. 1, b.l. 33-34), apklausiamas įtariamuoju (t. 1,, b.l. 97- 98) ir Pirmosios instancijos teisme (t. 2, b.l. 65-66). Nuteistojo parodymus papildo ir patvirtina jo sutuoktinės A. P. ir motinos I. P. parodymai. Liudytoja A. P. parodė, kad antrą vestuvių dieną kažkas iš svečių nutraukė vandens žarnos antgalį ir kad paslėpti, įkišo ją į gręžinio antgalį. Vanduo užpylė gręžinį, dėl ko valandai- dviem teko užsuko vandenį, kad pribėgęs vanduo susigertų. Tai sukėlė svečiams tam tikrų nepatogumų, o nukentėjusysis T. B. neblaivus atėjo aiškintis pas liudytoją į namus. Ji tuo metu buvo kieme, pasakė, kad dėl gedimo nukentėjusysis gali kalbėti su ja, tačiau T. B. buvo grubus, agresyvus, pasakė, kad „su bobom nesikalbės“ ir nors jam nebuvo leistą, įsibrovė į namus, reikalaudamas šeimininko. Čia rėkė, keikėsi trijų mažų vaikų akivaizdoje, juos išgąsdino. Matydama, kad agresyvaus svečio nesuvaldys, liudytoja pakilo į antrą aukštą ir pažadino sergantį vyrą. Šis nusileido į apačią, išstūmė nukentėjusįjį pro duris ir kartu su liudytoja nuėjo tvarkyti avarijos. Po kokios valandos viskas buvo sutvarkyta ir vandens tiekimas atnaujintas. Jokių smūgių vyras nukentėjusiajam nesudavė, liudytojai matant T. B. nebuvo nugriuvęs (t. 1, b.l. 85- 86, t. 2, b.l. 46- 48). Analogiškus parodymus davė ir nuteistojo motina I. P. (ty. 1, b.l. 88- 89, t. 2, b.l. 56- 57).

4.4. Veiksmai už kurių padarymą nuteistas V. P. negali būti susiję priežastiniu ryšiu su tais kūno sužalojimais, kurie nustatyti nukentėjusiajam, nes Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. P. nuteistas už smūgio koja sudavimą nukentėjusiajam į kairės kojos klubo sąnario sritį, kai sužalojimai jam užfiksuoti akivaizdžiai kitoje vietoje- kairėje blauzdoje. Tačiau net ir ši maža 1x2 cm kraujosruva pagal ekspertizės aktą Nr. PEKG 45/2018(01) tikėtinai atsirado nuo atsitrenkimo į atsikišusį daiktą, o ne nuo smūgio ranka ar koja (t. 2, b.l. 114). Teismo medicinos ekspertas Pirmosios instancijos teisme papildomai paaiškino, kad jo praktikoje tokios mažos kraujosruvas paprastai atsiranda nuo atsitrenkimo į atsikišusį daiktą. Nuo smūgio koja ar kumščiu, kurie turi didesnį kontakto paviršių, paprastai susiformuoja ne mažesnės kaip 4x2 ar 1x4 cm dydžio kraujosruvos (t. 2, b.l. 144).

4.5. Policijos pareigūnas A. S. nurodė, kad atvykus į įvykio vietą, kalbėjosi su nukentėjusiuoju. Šis buvo išsivoliojęs dulkėse, purvinais kelnių keliais. Ant kelnių, dabar jau neprisimena kurioje vietoje, buvo matomas bato pėdsakas (t. 2, b.l. 57). Liudytojo nurodyto bato pėdsako nėra pagrindo sausieti su nuteistojo fiziniu smurtu prieš nukentėjusįjį. Nėra aiški policijos pareigūno minėto bato pėdsako lokalizacija. Iš p. 4.4. išdėstytų motyvų matyti, kad kraujosruva nukentėjusiojo blauzdoje tikėtina padaryta ne smūgiu koja, o žymiai mažesnį kontakto paviršiu turinčiu daiktu. Be to, iš nuteistojo ir jo šeimos narių parodymų matyti, kad nuteistasis neturėjo laiko apsiauti batus, nes nukentėjusiajam staiga įsibrovus į namus ir ėmus agresyviai elgtis, turėjo skubiai pakilti iš lovos, nusileisti iš miegamojo antram aukšte ir raminti nukentėjusįjį. Nuteistasis teisme ir nurodė, kad buvo apsiavęs šlepetėmis (t. 2, b.l. 65- 66).

4.6. Kaip jau minėta, nei Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, nei pagal pirminį V. P. pateiktą kaltinimą, tais veiksmais kurie jam inkriminuojami, t.y. smūgiu į kairės pusės klubo sąnario sritį ir smūgiais į stuburo apačią (pagal pirminį kaltinimą) arba vien tik smūgiu į kairės pusės klubo sąnario sritį (pagal Pirmosios instancijos teismo nuosprendį), neįmanoma padaryti kūno sužalojimo, kuris nukentėjusiajam objektyviai nustatytas teismo medicinos ekspertų- t.y. nedidelės kraujosruvos blauzdoje. Pats nukentėjusysis niekada konkrečiai neminėjo, kad jam buvo suduoti smūgiai kojomis į blauzdos sritį, visuomet akcentavo, kad smūgiai kojomis kliuvo į klubo, sėdmenų ir pečių sritį (t. 1, b.l. 14-15, 21, 24-26, t. 2, b.l. 33-35). Teigi net remiantis paties nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo išvadai, kad V. P. savo veiksmais galėjo padaryti kūno sužalojimą blauzdoje, kuris jam inkriminuojamas.

4.7. Tiek nukentėjusiojo T. B., tiek jo buvusios sutuoktinės D. B. parodymai nepatikimi, jie slepia sau nepalankias įvykio aplinkybes. Pagal nukentėjusiojo parodymus, jis buvo nepaprastai mandagus, maloniai prašė sodybos šeimininkės pataisyti sugedusį vandentiekį ir jį, gražiai stovintį nuteistojo namo prieškambaryje be jokios priežasties užpuolė ir apspardė nuteistasis. Tokius parodymus paneigia jau 4.3. p. išdėstyti parodymai. Nepriimtiną nukentėjusiojo elgesį nuteistojo namuose patvirtina jo šeimos narių moterų parodymai apie nepriimtiną įžūlų ir įžeidžiantį nukentėjusiojo elgesį- jo keiksmus, įžeidinėjimus, išvadinant nuteistojo sutuoktinę ir motiną „bobomis“. Šios aplinkybės įrodytus ir apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių. Taigi nukentėjusysis pats duodamas parodymus yra nenuoširdus ir nori nuslėpti, jog pats elgėsi provokuojančiai. Liudytoja D. B. nurodė, kad matė kaip nuteistasis jau lauke sudavė smūgius kojomis gulinčiam jos buvusiam sutuoktiniui, tačiau pagal bylos medžiagą smūgis į kairio klubo sritį, už kurio sudavimą nuteistas V. P., suduotas ant laiptų, prie namo įėjimo durų. Todėl ir šios liudytojos parodymai taip pat nepatvirtina Pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Be to iš liudytojos D. B. parodymų matyti, kad ji linkusi nutylėti sau pačiai nepalankias įvykio aplinkybes, pavyzdžiui tai, kad įvykio metu ji pati buvo neblaivi. Šį faktą patvirtina liudytoja teisme apklaustos policijos pareigūnės A. J. parodymai. Liudytoja nurodė, kad bendraudama su D. B. aiškiai jautė alkoholio kvapą (t. 2, b.l. 49).

4.8. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-455/2014). Taigi įvertinusi visas pirmiau nurodytas aplinkybes bei kilusias abejones, teisėjų kolegijai sprendžia, kad nėra pakankamai duomenų, kurie paneigtų nuteistojo ir jo šeimos narių parodymus apie tai, kad nuteistasis V. P. nevartojo smurto prieš nukentėjusįjį ir smūgių koja jam nesudavė. Taip pat išnaudojus visas procesines galimybes nepaneigti ir nuteistojo bei jo šeimos narių parodymai apie tai, kad konfliktas kilo dėl paties nukentėjusiojo įžūlaus ir provokuojančio elgesio. Išnaudojus visas procesines galimybes pašalinti pagrįstas abejones dėl V. P. kaltės, jis išteisintinas įrodžius, kad V. P. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

4.9. Išteisinant V. P. BPK 3003 str. 5 d. numatytu pagrindu, nukentėjusiojo civilinis ieškinys atmestinas ir prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 2 ., 329 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija, nusprendė:

apeliacinį skundą tenkinti dalinai.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019-01-18 apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

V. P. išteisinti pagal BK 140 str. 1 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiojo T. B. civilinį ieškinį ir prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo atmesti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.