Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui A. G., jo atstovui advokatui Evaldui Onaičiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Vadimui Gasperskij (Vadim Gasperskij),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2014-12-02 sprendimą Nr. (23.31-08)-322-1859 ir 2014-12-11 sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-48002.

Inspekcija neatsižvelgė į prašyme dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška nurodytas aplinkybes bei nepagrįstai atsisakė tenkinti šį prašymą. Pagal 2013-04-15 su Inspekcija pasirašytą mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-2728 (toliau – Sutartis Nr. (23.24-08)-327-2728) pareiškėjui 442 295,88 Lt sumos sumokėjimas yra išdėstytas neįskaitant mokamų palūkanų be baudų ir delspinigių, t. y. iki 2016-07-20, kas mėnesį mokant po 11 050 Lt. Šią sutartį pareiškėjas vykdo, tačiau Inspekcija 2014-10-24 jam pateikė raginimą Nr. (23.31-08)-464-802 per 20 dienų susimokėti 419 920,65 Lt sumą, t. y. nuo 2008-12-30 Inspekcijos patikrinimo metu priskaičiuotus delspinigius ir baudas. Tokio dydžio papildomai priskaičiuotų delspinigių ir baudų sumos per Inspekcijos nurodytą terminą pareiškėjas neturi realios finansinės galimybės sumokėti. Inspekcijai pradėjus priverstine tvarka išieškoti ir į mokestinės paskolos sutartį neįtrauktas baudas bei delspinigius, pareiškėjas bus priverstas nutraukti mokestinės paskolos sutartį, nes vienu kartu sumokėti šalių susitarimu sutartas įmokas pagal grafiką bei visus delspinigius bei baudas yra nerealu. Tęsti priskaičiuotų 419 920,65 Lt dydžio baudų ir delspinigių išieškojimą netikslinga nei socialiniu, nei ekonominiu požiūriu. Visas pareiškėjo turtas yra areštuotas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2555-553/2014. Todėl dėl Inspekcijos papildomo reikalavimo susimokėti 419 920,65 Lt delspinigių ir baudų sumą pareiškėjas bus priverstas pasiskelbti nemokiu, t. y. pareiškėjo finansinė padėtis taps kritinė ir jis nebegalės įvykdyti kitų finansinių įsipareigojimų pagal Sutartį Nr. (23.24-08)-327-2728. Baudų ir delspinigių suma pareiškėjui priskaičiuota, kaip fiziniam asmeniui, todėl ją apmokėti pareiga tenka jam, o ne jo žmonai, kuri jokių mokestinių nepriemokų neturi.

Inspekcijos 2014-10-09 raginimą Nr. (23.31-08)-464-802 sumokėti 419 920,65 Lt delspinigių ir baudų sumą pareiškėjas gavo tik 2014-10-23, o raginime nurodytą sumą jis privalėjo sumokėti per 20 dienų nuo raginimo gavimo dienos. Turto arešto dieną minėtas terminas dar nebuvo suėjęs, todėl pareiškėjo turimas turtas negalėjo būti areštuotas ir turto areštas turi būti panaikintas.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas iš esmės remdamiesi skunde išdėstytais motyvais prašė skundą tenkinti. Papildomai patvirtino, kad neginčija priskaičiuotų baudų ir delspinigių dydžio, jų pagrįstumo, nes dėl to yra priimta ir įsiteisėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartis. Teigė, kad Sutartyje Nr. (23.24-08)-327-2728 numatyta, jog Inspekcija 419 920,65 Lt dydžio delspinigių ir baudų iš pareiškėjo nereikalaus.

3. Atsakovė Inspekcija atsiliepime (b. l. 26–29) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:

Inspekcija, nagrinėdama prašymą pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška, turi įvertinti ne tik pareiškėjo priklausymą socialinės padėties asmenų grupėms, bet ir surinkti duomenis apie jo turimą turtą bei pajamas, iš kurių Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka galėtų būti išieškota mokestinė nepriemoka. IMIS „Sodra“ duomenimis pareiškėjas ir jo sutuoktinė dirba UAB „A. G. Transportas“ ir UAB „Autokaravanas“. Trečiųjų asmenų Inspekcijai duomenimis pareiškėjas 2012 m. gavo 22 663,63 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų ir 2 451,55 Lt neatpažintos rūšies pajamų; 2013 m. gavo 25 200 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų. Sutuoktinė 2012 m. gavo 2 678 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų ir 575 000 Lt išmokų iš paskirstytojo pelno (dividendų); 2013 m. gavo 2 143,78 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė turi nekilnojamojo turto, pareiškėjo ir jo sutuoktinės pajamos didesnės, nei valstybės remiama pajamų suma, pareiškėjas ir jo sutuoktinė yra dirbantys, todėl pareiškėjo socialinė/ekonominė padėtis neatitinka Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 113 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų, taigi nėra teisinio pagrindo baudų ir delspinigių mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška.

Inspekcija 2014-10-09 raginimą Nr. (23.31-08)-464-802 sumokėti 419 920,65 Lt delspinigių ir baudų sumą 2014-10-09 patalpino Inspekcijos svetainės skiltyje „Mano VMI“. Pareiškėjas, veikdamas atsakingai ir rūpestingai, galėjo su juo susipažinti jau 2014-10-09. Be to, pareiškėjui iš esmės nebuvo svarbu, kada jis gavo raginimą, kadangi jis ir neketino mokėti mokestinės nepriemokos.

Inspekcija nurodo, kad pareiškėjo teiginys, jog jis bus priverstas pasiskelbti nemokiu, yra nepagrįstas, kadangi į areštuotą turtą nėra nukreiptas išieškojimas. Sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš turto antstoliui nėra pateiktas ir vykdymo procesas nepradėtas. Pradėjus vykdymo procesą, būtų sprendžiami klausimai dėl išieškomos mokestinės nepriemokos teisinio statuso (ar skola yra asmeninė, ar solidari) bei skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Teismo posėdyje Inspekcijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti. Papildomai nurodė, kad Sutartyje Nr. (23.24-08)-327-2728 nėra jokių nuorodų, kad Inspekcija 419 920,65 Lt dydžio delspinigių ir baudų iš pareiškėjo nereikalaus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

1. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis nustatyta, kad:

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Šiaulių AVMI), atlikusi pareiškėjo mokestinį patikrinimą dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio (toliau – FAPM) ir gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) už laikotarpį nuo 2000-01-01 iki 2004-12-31, surašė 2008-11-14 Patikrinimo aktą Nr. 6334-05-10-222, kuriame papildomai apskaičiavo 519 000,00 Lt FAPM, 337 402 Lt FAPM delspinigių, 65 800,00 Lt GPM, 30 558,00 Lt GPM delspinigių. Šiaulių AVMI 2008-12-18 sprendimu Nr. 14.4-104-62 patvirtino minėtą patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjui sumokėti papildomai apskaičiuotas sumas, taip pat paskyrė 155 700,00 Lt FAPM baudos ir 19 740,00 Lt GPM baudos. Inspekcija 2009-03-20 sprendimu Nr. 68-73 šį Šiaulių AVMI sprendimą patvirtino. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – VAAT) 2009-09-14 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. LVAT 2010-09-20 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-438-1103/2010 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjas 2012-06-21 Šiaulių AVMI pateikė prašymą atleisti jį nuo 615 552,00 Lt delspinigių ir 175 440,00 Lt baudų. Šiaulių AVMI 2012-07-23 sprendimu Nr. 44.4-36-14 pareiškėjo prašymo netenkino. Šį sprendimą pareiškėjas 2012-08-08 apskundė Inspekcijai, kuri 2012-09-13 sprendimu Nr. 68-167 patvirtino Šiaulių AVMI 2012-07-23 sprendimą Nr. 44.4-36-14. Pareiškėjas 2013-10-09 padavė skundą Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK), prašydamas panaikinti Inspekcijos 2012-09-13 sprendimą Nr. 68-167, Šiaulių AVMI 2012-07-23 sprendimą Nr. 44.4-36-14 ir atleisti jį nuo 615 552,00 Lt delspinigių bei 175 440,00 Lt baudų. MGK 2012-12-10 sprendimu Nr. S-213(7-202/2012) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: patvirtino Inspekcijos 2012-09-13 sprendimo Nr. 68-167 dalį, kuria pareiškėjas neatleistas nuo 155 700,00 Lt FAPM baudos ir 19 740 Lt GPM baudos mokėjimo, bei pakeitė šio sprendimo dalį, kuria pareiškėjas neatleistas nuo 557 146,60 Lt FAPM delspinigių ir 58 406,72 Lt GPM delspinigių, atleisdama pareiškėją nuo 278 573,30 Lt FAPM delspinigių ir 29 203,36 Lt GPM delspinigių mokėjimo. Šį MGK sprendimą pareiškėjas skundė VAAT, kuris 2013-07-08 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1790-281/2013 pareiškėjo skundą atmetė, LVAT 2014-02-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-386/2014 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Inspekcija ir pareiškėjas 2013-04-15 sudarė Sutartį Nr. (23.24-08)-327-2728, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo mokestinę prievolę (381 902,01 Lt FAPM ir 60 393,87 Lt GPM) sumokėti pagal nustatytą grafiką (b. l. 69–70).

Inspekcija 2014-10-09 surašė raginimą Nr. (23.31-08)464-802 (toliau – Raginimas), kuriuo pareiškėjui nurodė per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos sumokėti 419 920,65 Lt FAPM bei GPM baudų ir delspinigių sumą (b. l. 36, 37, 58, 59).

Inspekcija 2014-10-29 surašė turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-9595 (toliau – Turto arešto aktas), kuriuo areštavo A. G. ir M. G. priklausantį turtą: 31/47 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 371/556 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 2/3 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 5/7 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 233/350 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); patalpos/butai (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (duomenys neskelbtini); žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (duomenys neskelbtini); pastatą-gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini); 3 000/5 545 žemės sklypo (duomenys neskelbtini); 39/50 pastato-gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ½ pastato-garažo (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), ½ garažo (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), ½ pastato-viralinės (duomenys neskelbtini), ½ pastato-šiltnamio (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), ½ pastato-šiltnamio (duomenys neskelbtini), ½ kiemo statinių (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 38–44).

Pareiškėjas 2014-11-07 prašymu (Inspekcijoje gautas ir užregistruotas 2014-11-11) kreipėsi į Inspekciją, nurodė, kad: 419 920,65 Lt dydžio papildomai priskaičiuotų delspinigių ir baudų per Inspekcijos nurodyta terminą sumokėti neturi realių finansinių galimybių, nes vykdo Sutartį Nr. (23.24-08)-327-2728; priešingu atveju pareiškėjas bus priverstas pasiskelbti nemokiu, jo finansinė padėtis taps kritinė, jis negalės vykdyti įsipareigojimų Inspekcijai; visas pareiškėjo turtas yra areštuotas; pareiškėjo manymu, tęsti priskaičiuotų baudų ir delspinigių išieškojimą socialiniu bei ekonominiu požiūriu yra netikslinga; Turto arešto aktas yra neteisėtas, nes buvo surašytas dar nepasibaigus Raginime nustatytam terminui. Išdėstęs visa tai, pareiškėjas Inspekcijos prašė 419 920,65 Lt baudų ir delspinigių sumą pripažinti beviltiška ir nutraukti jos išieškojimą bei panaikinti Turto arešto aktą ir turto areštą (b. l. 50–52).

Inspekcija 2014-12-02 surašė išvadą Nr. (23.31-08)-326-4576 dėl A. G. mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška (toliau – Išvada) (b. l. 33–35), kurioje nurodė, kad: įvertinus pareiškėjo mokestinės nepriemokos dydį ir galimas priverstinio išieškojimo išlaidas, jos akivaizdžiai bus mažesnės už susidariusią mokestinę nepriemoką, todėl MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas netaikytinas; IMIS „Sodra“ duomenimis pareiškėjas ir jo sutuoktinė dirba UAB „A. G. Transportas“ ir UAB „Autokaravanas“; trečiųjų asmenų Inspekcijai duomenimis pareiškėjas 2012 m. gavo 22 663,63 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų ir 2 451,55 Lt neatpažintos rūšies pajamų; 2013 m. gavo 25 200 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų; pareiškėjo sutuoktinė 2012 m. gavo 2 678 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų ir 575 000 Lt išmokų iš paskirstytojo pelno (dividendų); 2013 m. gavo 2 143,78 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų; VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas vienas ir kartu su sutuoktine, taip pat pareiškėjo sutuoktinė turi nekilnojamojo turto, todėl turtinė padėtis neatitinka MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų; pareiškėjo ir jo sutuoktinės pajamos didesnės, nei valstybės remiama pajamų suma, pareiškėjas ir jo sutuoktinė yra dirbantys, todėl pareiškėjo socialinė/ekonominė padėtis neatitinka MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų. Įvertinus nustatytas aplinkybes, Išvadoje pasiūlyta pareiškėjo 419 920,65 Lt mokestinės nepriemokos nepripažinti beviltiška.

Inspekcijos viršininkas 2014-12-02 priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)-322-1859 (b. l. 32), kuriuo A. G. 419 920,65 Lt dydžio mokestinės nepriemokos nepripažino beviltiška.

Inspekcija 2014-12-11 raštu Nr. (23.1-08)-RNA-48002 (b. l. 30, 31) pareiškėją informavo apie 2014-12-02 sprendimą Nr. (23.31-08)-322-1859 ir Išvadą. Taip pat nurodė, kad Turto arešto aktas surašytas teisėtai ir Inspekcija neturi teisinio pagrindo jį panaikinti.

2. Šioje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2014-12-02 sprendimo Nr. (23.31-08)-322-1859 ir 2014-12-11 sprendimo Nr. (23.1-08)-RNA-48002, kuriais buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2014-11-07 prašymą pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška bei panaikinti turto areštą, teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nėra ginčo dėl ginčijamuose sprendimuose priskaičiuotų baudų ir delspinigių dydžio (t. y. 419 920,65 Lt); dėl to yra priimta ir įsiteisėjusi LVAT nutartis.

3. Dėl ginčijamų sprendimų tiek, kiek jais atsisakyta pareiškėjo mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška.

Mokestinės nepriemokos pripažinimas beviltiška sureguliuotas MAĮ, pagal kurio 113 straipsnio 1 dalį, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai: nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus) (1 punktas); priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už mokestinę nepriemoką (2 punktas); netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama; šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys, arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis (3 punktas).

Nurodytą teisinį reguliavimą apibendrinus nagrinėjamos bylos kontekste, darytina išvada, kad tam, kad ginčijamuose sprendimuose nurodytą 419 920,65 Lt mokestinę nepriemoką pripažintų beviltiška, mokesčių administratorius, įvertinęs visus surinktus įrodymus, inter alia tuos, kuriuos teikia pareiškėjas, turėjo nustatyti, kad jos išieškoti neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba, kad tokią nepriemoką priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, t. y. pareiškėjas neturi turto, arba jo turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už 419 920,65 Lt mokestinę nepriemoką; netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi pareiškėjui reikia valstybės paramos.

Nustatyta, kad pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklauso nekilnojamasis turtas: 31/47 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 371/556 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 2/3 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 5/7 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 233/350 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); patalpos/butai (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (duomenys neskelbtini); žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (duomenys neskelbtini); pastatą-gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini); 3 000/5 545 žemės sklypo (duomenys neskelbtini); 39/50 pastato-gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ½ pastato-garažo (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), ½ garažo (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato (duomenys neskelbtini)), ½ ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), ½ pastato-viralinės (duomenys neskelbtini), ½ pastato-šiltnamio (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), ½ pastato-šiltnamio (duomenys neskelbtini), ½ kiemo statinių (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)1961 (b. l. 38–44). Taip pat nustatyta, kad Inspekcija nagrinėdama pareiškėjo 2014-11-07 prašymą 419 920,65 Lt baudų ir delspinigių sumą pripažinti beviltiška ir nutraukti jos išieškojimą, nustatė, kad: galimos priverstinio išieškojimo išlaidos akivaizdžiai bus mažesnės už susidariusią mokestinę nepriemoką; IMIS „Sodra“ duomenimis pareiškėjas ir jo sutuoktinė dirba UAB „A. G. Transportas“ ir UAB „Autokaravanas“; trečiųjų asmenų Inspekcijai duomenimis pareiškėjas 2012 m. gavo 22 663,63 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų ir 2 451,55 Lt neatpažintos rūšies pajamų; 2013 m. gavo 25 200 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų; pareiškėjo sutuoktinė 2012 m. gavo 2 678 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų ir 575 000 Lt išmokų iš paskirstytojo pelno (dividendų); 2013 m. gavo 2 143,78 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų; VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas vienas ir kartu su sutuoktine, taip pat pareiškėjo sutuoktinė turi nekilnojamojo turto, todėl turtinė padėtis neatitinka Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų; pareiškėjo ir jo sutuoktinės pajamos didesnės, nei valstybės remiama pajamų suma, pareiškėjas ir jo sutuoktinė yra dirbantys. Šių faktinių aplinkybių pareiškėjas neginčija.

Nurodytas faktines aplinkybes įvertinus visų byloje surinktų rašytinių įrodymų ir nurodyto MAĮ 113 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad teismas nenustatė, jog pareiškėjui priskaičiuotos 419 920,65 Lt mokestinės nepriemokos dėl objektyvių priežasčių išieškoti neįmanoma arba, kad tokią nepriemoką priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu. Nustatyta, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė turi daug ir didelės vertės turto, kuris yra likvidus, priverstinio išieškojimo išlaidos yra ženkliai mažesnės už mokestinę nepriemoką, o pareiškėjui valstybės parama nėra teikiama ir yra nereikalinga.

Pareiškėjas teigia, kad tai, jog Inspekcija iš jo nereikalaus 419 920,65 Lt dydžio delspinigių ir baudų nustatyta Sutartimi Nr. (23.24-08)-327-2728. Šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes, kaip nustatyta šioje byloje, tuo metu, kai Sutartis Nr. (23.24-08)-327-2728 buvo pasirašyta, t. y. 2013-04-15, dar nebuvo pasibaigęs administracinės bylos, kurioje buvo sprendžiama dėl atleidimo nuo pareiškėjui priskaičiuotų 419 920,65 Lt FAPM ir GPM baudų ir delspinigių. Galutinis ir neskundžiamas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas, ir kurį vykdant pareiškėjui atsirado prievolė mokėti priskaičiuotus FAPM ir GPM baudas ir delspinigius, priimtas tik 2014-02-27 (žr. LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-386/2014), t. y. praėjus daugiau nei 10 mėnesių nuo Sutarties Nr. (23.24-08)-327-2728 pasirašymo. Kritiškai vertintini ir pareiškėjo teiginiai, kad Inspekcija neatsižvelgė į prašyme dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška nurodytas aplinkybes. Kiti pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, įskaitant ir tuos, kad baudų ir delspinigių suma pareiškėjui priskaičiuota, kaip fiziniam asmeniui, todėl ją apmokėti pareiga tenka jam, o ne jo žmonai, kuri jokių mokestinių nepriemokų neturi, esant šioje byloje nustatytoms aplinkybėms, sprendžiant dėl pareiškėjui priskaičiuotos mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, nėra teisiškai reikšmingi.

Vadinasi, Inspekcija 2014-12-02 sprendimu Nr. (23.31-08)-322-1859 ir 2014-12-11 sprendimu Nr. (23.1-08)-RNA-48002 teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2014-11-07 prašymą pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška.

4. Dėl ginčijamų sprendimų tiek, kiek jais atsisakyta panaikinti Turto arešto aktą.

Turto areštas sureguliuotas MAĮ 101 straipsnyje 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Kaip minėta, šioje byloje nėra ginčo dėl ginčijamuose sprendimuose priskaičiuotų baudų ir delspinigių dydžio (t. y. 419 920,65 Lt) pagrįstumo; dėl to yra priimta ir įsiteisėjusi LVAT nutartis. Taip pat nustatyta, kad galutinis ir neskundžiamas sprendimas, kurį vykdant pareiškėjui atsirado prievolė mokėti priskaičiuotus FAPM ir GPM baudas ir delspinigius, priimtas 2014-02-27 (žr. LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-386/2014), pareiškėjas nevykdė ir šiuo metu nevykdo Inspekcijos 2014-10-09 surašyto Raginimo per 20 dienų sumokėti priteistas FAPM bei GPM baudas ir delspinigius.

Nurodytas faktines aplinkybes įvertinus visų byloje surinktų rašytinių įrodymų ir nurodyto MAĮ 113 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad pareiškėjas, gavęs Raginimą per 20 dienų nesumokėjo priteistų 419 920,65 Lt FAPM bei GPM baudų ir delspinigių, todėl Inspekcija, pasibaigus Raginime nurodytam terminui, teisėtai ir pagrįstai 2014-10-29 surašė Turto arešto aktą. Šiame kontekste pažymėtina pareiškėjo teiginys, jog turto arešto dieną Raginime nurodytas terminas dar nebuvo suėjęs, todėl pareiškėjo turimas turtas negalėjo būti areštuotas ir turto areštas turi būti panaikintas, teismo nuomone, neturi esminės reikšmės vertinant turto arešto akto teisėtumą ir pagrįstumą, nes, kaip matyti iš surinktų rašytinių įrodymų bei vėlesnių pareiškėjo veiksmų, pareiškėjas Inspekcijos 2014-10-09 surašyto Raginimo, jame nurodytu terminu, net neketino vykdyti.

Vadinasi, Inspekcija 2014-12-02 sprendimu Nr. (23.31-08)-322-1859 ir 2014-12-11 sprendimu Nr. (23.1-08)-RNA-48002 teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2014-11-07 prašymą pripažinti Turto arešto aktą neteisėtu.

5. Atsižvelgus į nurodytus argumentus, pareiškėjo A. G. skundas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.