Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas n ustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2019 m. kovo 27 d.. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas „PlusPlus Capital“ AS prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovo pareikštą reikalavimą ir jo nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. ir 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, atlikęs formalų ieškovo rašytinių įrodymų, pateiktų per elektroninių paslaugų portalą (EPP), vertinimą nustatė, kad 2017 m. birželio 3 d. atsakovas V. B. pateikė UAB „mogo LT“ paraišką dėl automobilio nuomos, kurioje nurodė, kad pageidaujama nuomos suma yra 4680 Eur, nuomos terminas 72 mėnesiai. 2017 m. birželio 3 d. tarp UAB „mogo LT“ ir atsakovo V. B. buvo sudaryta Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartis Nr. RNT03062017/0026, pagal kurią UAB „mogo LT“ suteikė atsakovui teisę už užmokestį Transporto priemonę TOYOTA TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai valdyti ir naudotis pagal Sutarties sąlygas, su galimybe įsigyti, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovas (nuomininkas) priėmė Transporto priemonę iš Mogo ir ją valdė bei ja naudojosi ir įsipareigojo mokėti reguliarias mėnesio nuomos įmokas. UAB „mogo LT“ išsiuntė Atsakovui įspėjimą apie sutarties nutraukimą, kuriuo informavo nedelsiant padengti susidariusį įsiskolinimą ir grąžinti Transporto priemonę Mogo. 2018 m. spalio 8 d. dėl esminių sutarties pažeidimų transporto priemonės sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo nutraukta. 2017-02-28 Kreditorius UAB ,,MOGO LT“ reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į Atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui ,,Risk Management Services“ OU. 2017-03-01 Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius ,,Risk Management Services“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS, kurią Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas. 2017-02-28 reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta tarp UAB ,,MOGO LT“ ir ,,Risk Management Services“ OU bei 2017-03-01 reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta tarp ,,Risk Management Services“ OU ir atskovo „PlusPlus Capital“ AS, kurią Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas, yra Periodinės reikalavimų perleidimo sutartys, kuriose numatyta, kad Sutarties galiojimo laikotarpiu Perdavėjas periodiškai parduoda, o Perėmėjas privalo pirkti Reikalavimų portfelius, kurie priklauso Perdavėjui ir yra Perdavėjo komercinės veiklos, vykdomos su fiziniais asmenimis, rezultatas, Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Periodinės reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu atsakovo skola buvo perleista ,,PlusPlus Capital “ AS 2018-11-15, todėl faktinė reikalavimo perleidimo diena yra 2018-11-15. Nurodyta, kad reikalavimo perleidimo dieną bendra skolos suma sudarė 1443,48 Eur. 2018-11-30 atsakovas pranešimu buvo informuotas apie skolos perleidimą „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo, pranešime atsakovas buvo raginamas 2018-12-07 nurodytą 1620,72 Eur sumą apmokėti į „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo atsiskaitomąją sąskaitą.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.522 straipsnio 1 dalis). Nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį (CK 6.489 straipsnio 1 dalis), laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis), laikyti išnuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo sąskaita daryti einamąjį remontą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitaip (CK 6.493 straipsnio 1dalis), nuomos sutarčiai pasibaigus, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą arba sulygtos sutartyje būklės (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pripažįstama, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „mogo LT“ ir atsakovo buvo sudaryta transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartis, kurios pagrindu atsakovui buvo suteikta teisė valdyti ir naudotis bei pasibaigus nuomai išpirkti automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas priėmė transporto priemonę, ją valdė ir ja naudojosi bei įsipareigojo mokėti nuomos įmokas. Ieškovas savo pareigą įvykdė tinkamai – sutarties pagrindu atlygintinai perdavė atsakovui naudotis transporto priemonę, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais mokėti nuomos mokestį bei kitas įmokas bei atlyginti transporto priemonės remonto išlaidas. Formaliai įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad atsakovas sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, iš sutarties kylančių prievolių nevykdė. Laikytina, kad atsakovas pažeidė prievolę, nes praleido prievolių įvykdymo terminus (CK 6.63 straipsnio l dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis), ir tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų pareiškęs ieškovui pretenzijas dėl skolos, delspinigių priskaičiavimo, byloje nėra. atsižvelgiant į išdėstytą teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį dalyje dėl 338,92 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, 486,34 Eur nuomos mokesčio priteisimo bei 4,69 Eur pirminio kreditoriaus paskaičiuotų delspinigių iki reikalavimo perleidimo dienos, viso 829,95 Eur. Kadangi pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę į atsakovą perleido naujajam kreditoriui, o pastarasis reikalavimo teisę į atsakovę perleido ieškovui, atsakovas turi prievolę įvykdyti ieškovui. Aplinkybių, kad reikalavimas negalėjo būti perleistas ar pažeistų atsakovo interesus, nenustatyta (CK6.101 – 6.102 straipsniai).

Be kita ko ieškovas „PlusPlus Capital“ AS prašo iš atsakovo priteisti 580,80 Eur kompensaciją už turto defektus/turto vertės atstatymo išlaidas pagal tarp šalių pasirašytos sutarties 7,5 punktą taip pat 32,73 Eur kitų išlaidų, tačiau teismas pažymi, kad ieškovas jokių minėtas išlaidas patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Nors ieškovas ieškinyje ir nurodo, kad vadovaujantis sutarties 6.2 ir 7.5 punktais prašo priteisti iš atsakovo V. B. 580,80 Eur išlaidų susijusių su transporto priemonės defektais/turto vertės atstatymu, tačiau aplinkybių, kokie transporto priemonės defektai konkrečiai buvo nustatyti ar, kokie automobilio vertės atstatymo darbai buvo atliekami, visiškai nedetalizuoja ir jokių aplinkybių apie tai nenurodoma. Pažymėtina tai, kad nors ieškovas į bylą ir pateikė 2018-09-20 remonto sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini), iš pateiktos remonto sąmatos matyti, kad transporto priemonei Audi A6, (duomenys neskelbtini) buvo atliekami kėbuliniai darbai/ dažymas, kurių vertė su PVM 580,80 Eur, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovui Viktorui baradzicui laikinai valdyti ir naudotis buvo perduota visai kita transporto priemonė, tai yra TOYOTA AVENSIS. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškinyje nurodyta, jog dėl esminių sutarties pažeidimų sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2018-10-08, todėl teismui nesuprantama, kai transporto priemonės remonto darbai galėjo būti atliekami dar iki sutarties su atsakovu nutraukimo. Be to, į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad išlaidos pagal byloje esančią sąmatą ieškovo buvo patirtos realiai, nes byloje nėra dokumentų patvirtinančios šios sąmatos apmokėjimą. Taip pat, ieškovas nepateikė jokių įrodymų detalizuojančių, kokios išlaidos sudaro kitas patirtas išlaidas, bei įrodymų, kad ieškovas jas realiai patyrė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad aiškinant ir taikant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Teismas vadovaudamasis vidiniu teismo įsitikinimu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus atskirai bei jų visetą, daro išvadą, kad ieškovas neįrodė patirtų 580,80 Eur išlaidų už transporto priemonės turto vertės atstatymą, taip pat neįrodė, kad patyrė 32,73 Eur kitų išlaidų Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2019-03-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Sutarties 13.2. numatyta, jog lizingo gavėjui laiku nesumokėjus Sutartyje numatytų mokėjimų lizingo gavėjas privalo mokėti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovo naudai priteisina 43,32 Eur (825,26x0,05 proc.x105 d.) delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018-11-15 iki 2019-02-28

Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (57 proc.) iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 19,00 Eur (34 Eurx57proc.) žyminio mokesčio už išlaikymo dydžio padidinimą (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str.,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyv. vietos adresas (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, į. k. 11919806, naudai 829,95 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt devynis eurus, 95 ct) skolos, 43,32 Eur (keturiasdešimt tris eurus, 32 ct), delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2019-03-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19,00 Eur (devyniolika eurų, 00 ct) žyminio mokesčio.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2, 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.