Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Valentina Paliulionienė, nedalyvaujant ieškovui V. S., jo atstovui advokatui S. Š., atsakovei J. S., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) atstovei, civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei J. S., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui (VTAS) dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jiems ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas ieškovo ieškinys, kuriuo jis prašo: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų R. S. ir M. S. gyvenamąją vietą su tėvu V. S.; 2) priteisti iš atsakovės nepilnamečiams vaikams R. S. ir M. S. po 300 EUR laikiną išlaikymą, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti V. S.; 3) priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas – 75 EUR žyminio mokesčio; 4) iki ieškinio išnagrinėjimo, t.y. iki tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išspręstas šalių ginčas, nustatyti nepilnamečių vaikų R. S. ir M. S. laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu V. S., priteisti po 300 EUR laikiną išlaikymą vaikams R. S. ir M. S. (iš viso - 600 EUR), jį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, iš atsakovės J. S. iki įsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimo, vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant jų tėvą V. S..

2020-08-31 teisėjos rezoliucija ieškinys priimtas. Nustatytas atsakovei ir institucijai, teikiančiai išvadą byloje, 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį ir išvadai pateikti.

Atsakovė 2020-09-07 atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašo bylą nutraukti, kadangi ji neturi jurisdikcijos, o šį ir kitus su skyrybomis susijusius klausimus jau sprendžia Jungtinės Karalystės atitinkamos institucijos. Klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kiti susiję klausimai irgi negali būti sprendžiami Lietuvos Respublikoje, nes jie pagal ES įstatymus priklauso Anglijos ir Velso jurisdikcijai, o procesas negali būti dubliuojamas. Atsakovės nuomone, šis ieškovo kreipimasis į Lietuvos teismus ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – tai mėginimas sabotuoti legalų procesą Jungtinėje Karalystėje, kur šalių ginčas turi teisėtą jurisdikciją. Kaip galima spręsti iš V. S. veiksmų istorijos ir atitinkamų įrodymų, suinteresuotumas vaikais ir nuogąstavimas dėl tariamo jų nesaugumo, atsirado tik 2020 m. po pirmojo teismo posėdžio, o prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - po teismo sprendimo, kuris įvyko 2020-06-04. Supratusi, kad V. S. neketina grąžinti vaikus pagal Anglijos ir Velso įstatymą, atsakovė pateikė pareiškimą į Aukščiausiąjį Teismą Anglijoje, kurių pagalba V. S. buvo įsakyta grąžinti vaikus į Jungtinės Karalystės jurisdikciją. Vaikai buvo grąžinti 2020-08-25. R. S. ir M. S. toliau gyvena su atsakove. Iš V. S. priteistas išlaikymas, teismo išlaidos ir kiti privalomi įpareigojimai, kurių jis iki šiol neįvykdė. Tolesnis teismo procesas dar vyksta. Taip pat prideda visų Vilniaus apylinkės teisme (taip tekste) išspręstų civilinių bylų numerius: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos tarnyba (skyrius) 2020-09-11 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo, kad pagrindo laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų R. S. ir M. S. gyvenamąją vietą su ieškovu V. S. nėra, kadangi ieškovas 2020-08-25 vaikus perdavė jų motinai J. S., todėl ginčo dalykas dėl šio ieškovo reikalavimo yra išnykęs. J. S. telefonu paaiškino, kad su vaikais grįžo gyventi į Jungtinę Karalystę, kur ir yra vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta, jie čia tęsia mokslus, klausimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo šiuo metu yra sprendžiami Jungtinėje Karalystėje. Abu nepilnamečiai niekada nėra lankę jokių ugdymo įstaigų Lietuvoje, duomenų apie vaikų priėmimą į mokyklą nuo 2020 m. rugsėjo mėn. pateikta nėra. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad vaikai nuo gimimo gyveno Jungtinėje Karalystėje, po tėvų skyrybų jų gyvenamoji vieta buvo su motina. 2020 m. kovo mėnesį grįžo į Lietuvą svečiuotis pas jiems artimus asmenis, tačiau dėl paskelbto karantino negalėjo grįžti į šalį, kurioje gyveno. Nuo 2020-05-24 jie gyveno su V. S., kadangi jis siekė vaikus auginti pats, tačiau 2020-08-25 vaikus perdavė jų motinai ir J. S. su vaikais grįžo gyventi į Jungtinę Karalystę. Vaikų gyvenamoji vieta visada buvo su motina, todėl keisti ją nustatant su ieškovu, tuo labiau išnykus ginčo pagrindui ir nesant duomenų, kad atsakovė netinkamai rūpinasi vaikais, nėra jokio pagrindo, todėl Skyrius prašo ieškovo prašymo dėl laikinųjų priemonių taikymo netenkinti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, dėl kito prašymo, susijusio su laikino išlaikymo priteisimu, nepasisako.

Susipažinus ir ištyrus visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovės ir proceso šalių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl sprendžiama, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti asmens teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 2 p. numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui. Šioje byloje buvo pareikšti du materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai: 1) reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, 2) reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Kadangi byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas, ginčas yra susijęs su kita Europos Sąjungos valstybe nare, tai yra Jungtine Karalyste, Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos klausimas nagrinėti byloje pareikštus reikalavimus spręstinas dėl kiekvieno reikalavimo atskirai. Pažymėtina, kad reikalavimų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo jurisdikcijos klausimas spręstinas pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (Briuselis II bis) nuostatas, o reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo jurisdikcijos klausimas spręstinas pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamento Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas) nuostatas. Reglamento Briuselis II bis 8 str. 1 d. yra įtvirtinta bendroji teismingumo taisyklė, pagal kurią valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Šioje byloje tarp šalių, be kita ko, kilo ginčas dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos. Atsakovė laikosi nuostatos, kad šalių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti byloje pareikštų reikalavimų.

Asmens nuolatinė gyvenamoji vieta visų pirma parodo asmens santykį su tam tikra valstybe, kurią jis laiko savo asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru. Taigi nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą yra svarbūs objektyvūs (trukmė, reguliarumas, gyvenimo sąlygos, nuolatinis darbas, namai ir pan.) ir subjektyvūs (persikėlimo priežastys, ketinimai įsikurti, ryšys su valstybe) veiksniai. Nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti suprantama kaip vieta, kurioje asmuo įsikūrė ketindamas pasilikti. Šis ketinimas turi būti besitęsiantis, nuolatinis, siekiant sukurti toje vietoje savo interesų centrą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė ir atsakovas yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Byloje nėra ginčo ir dėl to, jog atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, nors ieškovas nurodė jos paskutinę žinomą gyvenamąją vietą Biržuose. Atsakovės pateiktais įrodymais civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei dėl tapačių reikalavimų, nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė ilgą laiką gyveno Jungtinėje Karalystėje, vaikai į Lietuvą buvo atvykę pasisvečiuoti, o Jungtinėje Karalystėje vyksta procesas tarp šalių dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo, dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad vaikai gyvena su juo, ieškinys teismui pateiktas 2020-08-24, tačiau atsakovės atsiliepime paaiškinta, kad vaikai grąžinti į Jungtinę Karalystę 2020-08-25, nes taip atsakovui nurodė Anglijos Aukščiausiasis Teismas.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad Jungtinėje Karalystėje susiformavo šalių nepilnamečių vaikų socialinių, ekonominių ir kitų interesų centras, ši valstybė laikytina nuolatine vaikų gyvenamąja vieta, todėl pagal reglamento Briuselis II bis 8 str. 1 d. įtvirtintą bendrąją jurisdikcijos taisyklę reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos yra teismingi Jungtinės Karalystės teismams.

Reikalavimui dėl vaikų išlaikymo taikytino Išlaikymo reglamento 3 str. nustatyta, jog jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nesant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, aiškinančios Išlaikymo reglamente naudojamą įprastinės gyvenamosios vietos sampratą, nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad ji turėtų būti aiškinama kitaip, nei reglamente Briuselis II bis naudojama nuolatinės gyvenamosios vietos samprata.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad išlaikymo prievolės kreditorių, tai yra šalių nepilnamečių vaikų, nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, išlaikymo prievolės skolininkės (pagal ieškinį), tai yra atsakovės J. S., nuolatinė gyvenamoji vieta taip pat yra Jungtinėje Karalystėje. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti reikalavimų dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai pagal Išlaikymo reglamento 3 str. nuostatas neturi jurisdikcijos nagrinėti byloje pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nes šis reikalavimas taip pat yra teismingas Jungtinės Karalystės teismams ir yra ten jau nagrinėjamas.

Nustatęs, jog pagal taikytinas Europos Sąjungos, tarptautinės teisės ar nacionalinės teisės normas pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos CPK 782 str.).

Nustačius, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, ieškovo ieškinys atsakovei, institucijai, teikiančiai išvadą byloje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jiems ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliekamas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos CPK 296 str. 1 d. 12 p.).

Kadangi ieškinys paliktinas nenagrinėtu, ieškovui (už ieškovą sumokėjo jo atstovas advokatas S. Š.) grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos CPK 87 str. 1 d. 3 p., 5 d.).

Kadangi ieškinį palikus nenagrinėtu byloje iš ieškovo turėtų būti priteistos 1,79 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.), o įstatymas nustato, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 EUR, tokia suma iš ieškovo nepriteistina (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 straipsnio 1-4 dalimis, 291 straipsnio 1 dalimi, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, teismas

nutaria:

Ieškovo V. S. ieškinį atsakovei J. S., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities VTAS dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jiems ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtu.

Grąžinti ieškovui V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), jo 2020-08-03 lėšų pervedimo nurodymu (dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)) Luminor Bank AS sumokėtą 75 EUR (septyniasdešimt penkių eurų, už ieškovą sumokėjo S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) žyminį mokestį per Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti apskųsta Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.