Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. Ž., jo atstovui advokatui M. Š.,

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovei D. Gintautaitei – Bačėnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 1 dalį ir 85 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

medžiotojas G. Ž., medžiotojo bilieto Nr. 057560, būdamas medžioklės vadovu ir 2016 m. lapkričio 23 d. UAB “Raseinių žuvininkystė“ teritorijoje, Raseinių r. sav., sumedžiojęs šerną, medžioklės lapas Nr. 67, medžioklės lapo antroje pusėje nenurodė duomenų apie sumedžioto šerno amžių ir lytį. Tuo šiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22 ir 23 punkto reikalavimus. Padarė administracinį teisės pažeidimą , numatytą LR ATPK 85 str. 1 d.

Be to G. Ž. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodoma, kad pagal gautą anoniminį pranešimą atlikus neplaninį „UAB Raseinių žuvininkystė“, įm. k. 172287193, patikrinimą, patikrinimo aktas Nr. 218, nustatyta, kad medžiotojas G. Ž., medžiotojo bilieto Nr. 057560, nuo 2016 m. liepos 18 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d. UAB „Raseinių žuvininkystė“ tvenkinių teritorijoje, Raseinių r. sav., nebūdamas įtrauktas į UAB „Raseinių žuvininkystė“ išduotą leidimą naudoti saugomas rūšis Nr. 19 kaip galintis organizuoti ir vykdyti didžiųjų kormoranų populiacijos reguliavimo darbus, didžiuosius kormoranus medžiojo teritorijoje, kurioje medžioti neturėjo teisės. Tuo šiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 4 p., 55 p., 58.2.1 p. Tokiais veiksmais jis kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 5 d.

G. Ž. paaiškino, kad jis kormoranų nemedžiojo. Lapuose buvo įrašyti kormoranai, tačiau jis žinojo, kad medžioti kormoranų negali, Apie tai, kad jie medžioti kormoranų negali, buvo pasakęs ir kitiems medžiotojams. Tai, kad medžioklės lape neįrašė sumedžioto šerno prisipažįsta. Paaiškino, kad pilnai nepaskaitė taisyklių ir todėl pilnai nesurašė to, ką turėjo surašyti medžioklės lape. Bet visur kitur šernas įrašytas buvo: nuėjus į veretinariją šerną įrašė, taip pat ir darant tyrimus lape buvo nurodytas ir šerno amžius, ir svoris. Mano, kad didelio nusižengimo tuo nepadarė. Jis ,,Raseinių žuvininkystės” teritorijose būti gali bet kuriuo metu, jis dirba UAB ,,Norgauda’. Jis važiuodavo aplink tvenkinius ir pamatęs kormoranus paskambindavo žuvininkystės darbuotojams, kad jie baidytų kormoranus. Skambindavo sandėlininkui G. P., kuris turėjo leidimą medžioti kormoranus, kad šis juos pabaidytų ar nušautų. Paaiškino, kad jis nei su šautuvu, nei be šautuvo kormoranų medžioklėje nebuvo. Su kormoranų medžiokle nieko bendro neturi.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovė D. Gintautaitė – Bačėnienė paaiškino, kad surašytą protokolą palaiko, kur G. Ž. kaltinamas pagal ATPK 85 str. 1 d. ir 85 str. 5 d. G. Ž. pripažįsta, kad ATPK 85 str. 1 d. numatytą pažeidimą padarė, nes sumedžiojo šerną ir nenurodė duomenų apie sumedžiotą šerną. Tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22 ir 23 punkto reikalavimus.

Dėl ATPK 85 str. 5 d. G. Ž. pats pripažįsta, kad leidime 2016-04-25 jo pavardės nėra. Todėl jam buvo aišku, kad kormoranų medžioti jis negali. Tai, kad kormoranai nebuvo sumedžioti, nenuima jo atsakomybės. O medžiojimas yra ne tik sumedžiojant bet ir sėlinant, sekant. 2016-08-18 – 2016-11-23 medžioklės lapuose įrašyti kormoranai. Prašo pripažinti G. Ž. kaltu pagal ATPK 85 str. 1 ir 85 str. 5 d., remiantis pateiktais dokumentais ir paties G. Ž. paaiškinimais.

G. Ž. atstovas advokatas M. Š. nurodė, kad dėl to, kad neįrašė į medžioklės lapą sumedžioto šermo amžiaus lyties, tai yra tik formalus pažeidimas. G. Ž., sumedžioto šerno duomenis nurodė mėginių paėmimo trichinelių lervoms nustatyti akte Nr. 52 (2016-11-24) – šernas, patinas, 1 metų, 50 kg. Tačiau taip pat G. Ž. traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis nuo 2016 m. liepos iki lapkričio 28 d. „Raseinių žuvininkystė“ tvenkinių teritorijoje, Raseinių r. sav., nebūdamas įtrauktas į UAB „Raseinių žuvininkystė“ išduotą leidimą naudoti saugomas rūšis Nr. 19 kaip galintis organizuoti ir vykdyti didžiųjų kormoranų populiacijos reguliavimo darbus, didžiuosius kormoranus medžiojo teritorijoje, kurioje medžioti neturėjo teisės. Apskritai nesutinka dėl šio pažeidimo formuluotės, nes pažeidimas surašytas pažeidžiant tuo metu galiojusio ATPK reikalavimus. Surašyta netinkamai, nes pažeidžiama G. Ž. teisė suprati kuo jis kaltinamas. T.y. pareigūnai nenustatė, koks buvo pasirinktas medžioklės būdas, tai nenurodoma protokole. Taip pat nėra įrodymų, kokiais įrodymais remiantis G. Ž. medžiojo. Nes medžioklės lapo užpildymas nėra pagrindinis ir esminis įrodymas atspindintis medžiojimo faktą. Tesimų praktikoje nustatyta, kad medžioklės faktas be to, kad užpildytas medžioklės lapas, nustatoma pagal ginklo turėjimą, ginklo buvimą įdėto į dėklą ar ne, ginklo užtaisymas, pasiruošimas medžioklei kaip prožektorių ar kitos įrangos turėjimas, ko protokole nėra fiksuota. T. y. neatskleistas medžioklės faktas. Tik formalus pažeidimo aprašymas ir kaltės nustatymas yra neteisėtas. Protokole parašyta, kad G. Ž. neturi teisės medžioti toje teritorijoje. G. Ž. turi teisę medžioti šioje teritorijoje, tačiau ne kormoranus, o pvz. šernus, lapes. Protokole yra krūva abejonių, o visos abejonės vertinamos pažeidėjo naudai. Medžioklės lape nurodoma, kad gali būti medžiojama ir lapės, iš šernai, ir mangutai, ir kormoranai. Tačiau tai nenurodo, kad tos pačios medžioklės metu ir buvo jie visi medžioti. Jei medžioklės lape, esant laikotarpiui kada galima medžioti tauriuosius elnius, kuriam reikalingi leidimai, įrašoma leidžiama medžioti tauriuosius elnius ir šernus, ir kai pasibaigia laikas medžioti tauriuosius elnius, dar per 15 d. ataskaitinį laikotarpį medžioklės lape, pasibaigus laikui tauriajam elniui medžioti, ar galima būrelio narius patraukti atsakomybėn, kad jie neturėjo teisės medžioti tauriojo elnio. Kiekvienas medžiotojas suvokia, ką jis gali ir ko negali medžioti. Todėl, mano, kad jis pagal ATPK 85 str. 5 d. atsakomybėn patrauktas neteisėtai ir prašo šioje dalyje bylą nutraukti nesurinkus pakankamai įrodymų. G. Ž. pripažinti padarius pažeidimą pagal ATPK 85 str. 1 d.

Byloje surinkti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame yra asmens pasiaiškinimas (b. l. 3-4), 2016-06-27, 2016-08-01, 2016-08-31, 2016-10-05, 2016-11-03 medžioklės lapai, teritorija UAB ,,Raseinių žuvininkystė“, leidžiama sėlinant – tykojant medžioti lapes, šernus, bebrus, mangutus, kormoranus. (b. l. 5-9), 2016-12-28 patikrinimo aktas Nr. 218, kur nurodyti patikrinimo metu nustatyti duomenys (b. l. 10-12), G. Ž. 2017-02-21 raštas dėl galimo administracinio teisės pažeidimo (b. l. 13-15), mėginių paėmimo trichinelių lervoms nustatyti aktas Nr. 52 (b. l. 16) 2016-04-25 Aplinkos apsaugos agentūros išduotu leidimu naudoti saugomas rūšis Nr. 19; išduotas UAB ,,Raseinių žuvininkystė“. Šiame leidime nėra nurodyta, kad G. Ž. būtų leista reguliuoti didžiųjų kormoranų populiacijos gausą ( (b. l. 17), Leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete (b. l. 18-21), anoniminis pranešimas (b. l. 22), žemėlapiai (b. l. 24-28), LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvūnijos gamtos apsaugos inspekcijos 2016-12-13 pavedimas atlikti patikrinimą Nr. 6 (b. l. 29-30), raštas apie medžiotojo paiešką (b. l. 31), pažyma apie administracines nuobaudas iš kurios matyti, kad asmuo administracine tvarka baustas (b. l. 36-37). G. Ž. dirba UAB ,,Norgauda“, darbdavio charakterizuojamas pozityviai . G. Ž. darbingumo lygis 40 proc. 2017-02-17 G. Ž. gavo leidimą UAB ,,Raseinių žuvininkystė“ plotuose reguliuoti didžiųjų kormoranų populiacijos gausą.

G. Ž. veika administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuota pagal jos padarymo metu galiojusio ATPK 85 straipsnio 1 dalį, kuriame numatytas administracinis teisės pažeidimas atitinka nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, ir pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį, kuriame numatytas administracinis teisės pažeidimas atitinka nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pagal ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Šiuo atveju švelnesnė administracinė atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, todėl pažeidimai neperkvalifikuojami ir nuobauda G. Ž. skiriama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas. Be to kaip ir buvo numatyta administracinių teisės pažeidimų kodekse, taip ir ANK 290 straipsnio 9 dalyje yra numatyta už ANK 290 straipsnio 4 dalies pažeidimo padarymą skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki penkerių metų.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22 punkte 5 papunktyje nurodyta, kad sumedžiojus šernus, duomenys apie jų amžių (pirmametis, antrametis, vyresnis nei antrametis) ir lytį nurodomi medžioklės lapo antrojoje pusėje); 23 punktas sako, kad už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas. Už teisingą sumedžiotų licencijuojamų gyvūnų pažymėjimą pagal Medžioklės taisyklių 22 punkto reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas ir gyvūną sumedžiojęs medžiotojas. Medžiotojas privalo informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiotą ar sužeistą medžiojamąjį gyvūną.

G. Ž. pripažino, kad jis 2016-11-23 sumedžiojo šerną ir medžioklės lape Nr. 67 neįrašė jo amžiaus, lyties. Tačiau visus duomenis apie šerną nurodė mėginių paėmimo trichinelių lervoms nustatyti akte Nr. 52. Pagal ATPK 85 str. 1 d. G. Ž. savo kaltę pripažino.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pripažino, jog į medžioklės lapą neįrašė šerno amžiaus ir lyties, kai tai padaryti numato medžioklės taisyklių 22 punktas. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę bei padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pažeidėjui už administracinį teisės pažeidimą, skirtina straipsnio sankcijose numatyta nuobauda - minimali bauda.

Pagal ATPK 85 str. 5 d. G. Ž. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jis žinojo negalintis medžioti kormoranų ir jų net nesiruošė medžioti, nemedžiojo.

ATPK 85 straipsnis numato atsakomybę už Medžioklės taisyklių ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimus. Šio straipsnio 5 dalis numato atsakomybę už asmens, turinčio teisę medžioti (medžiotojo), buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimą teritorijose, kuriose šis asmuo (medžiotojas) neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas. Atsakomybė pagal šią norma galima esant dviem alternatyviems atvejams. Pirma, asmuo atsako, jei jis turi teisę medžioti, tačiau būna medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, ir nėra įrašo apie jį medžioklės lape bei nėra sumedžiotas gyvūnas. Taigi šiuo atveju ATPK 85 str. 5 d. taikoma, jei medžiotojas būna medžioklės plote ir pažeidžia numatytus medžioklės taisyklių reikalavimus, tačiau pats neatlieka medžioklės veiksmų (medžiojamų gyvūnų varymo, jų tykojimo, sėlinimo prie jų ir kt.). Antra, atsakomybė taikoma asmeniui, nustačius medžiojimą teritorijose, kuriose medžiojantis asmuo neturi teisės medžioti ir gyvūnas nėra sumedžiotas. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti G. Ž. medžiojimo veiksmai, jam šie veiksmai nebuvo inkriminuoti. G. Ž. dirba UAB ,,Raseinių žuvininkystė“ plotuose ir turi teisę ten būti. Todėl nėra pagrindo teigti, jog buvimas medžioklės plotuose yra tapatus medžiojimui.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 4 punkte nurodyta, kad medžioti leidžiama tik tuos medžiojamuosius gyvūnus, kuriems Medžioklės taisyklėse yra nustatytas leistinas jų medžioklės terminas. Žvėris ir paukščius, kurie nepriskirti medžiojamiesiems, taip pat medžiojamuosius gyvūnus, kuriems nenustatytas leistinas jų medžiojimo terminas, be atskiro Aplinkos apsaugos agentūros leidimo medžioti, tyčia žudyti ir gaudyti kitais būdais draudžiama visus metus. Taisyklių 55 punkte nurodyta, kad didieji kormoranai Žuvininkystės tvenkinių teritorijoje medžiojami vadovaujantis Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622, nustatyta tvarka; 58.2.1 punkte nurodyta, kad draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad protokole nurodyta, jog G. Ž. neturėdamas teisės medžioti didžiuosius kormoranus, medžiojo teritorijoje, kurioje medžioti neturėjo teisės. Tačiau kaip paaiškino pats G. Ž., jis nemedžiojo ir net nesiruošė medžioti kormoranų, nes žinojo, kad neturi tam leidimo. Vien tai, kad yra užpildytas medžioklės lapas, tai dar nėra įrodoma kaip medžioklės faktas. Medžioklės faktas turi būti nustatomas pagal ginklo turėjimą, ginklo buvimą įdėto į dėklą ar ne, ginklo užtaisymą, pasiruošimą medžioklei , kaip prožektorių ar kitos įrangos turėjimas. Šių aplinkybių protokole nėra fiksuota. Tai nebuvo įrodyta ir teismo posėdžio metu. Be to, nustatyta, kad G. Ž. tuose plotuose būti galėjo, taip pat jis gali medžioti kitus gyvūnus. Vien formalus protokolo surašymas negali būti konstatuojamas kaip neginčytinas medžioklės fakto įrodymas. Protokole nurodyti faktai turi būti įrodyti pateikiamais įrodymais , ko nebuvo padaryta.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, kad visos abejonės aiškintinos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis Nr. N444-619/2011).

Teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs byloje esančius ir bylos nagrinėjimo teisme metu naujai surinktus įrodymus, daro išvadą, kad nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių G. Ž. kaltę, administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 85 str. 5 d. jo atžvilgiu turi būti nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 str.1d.1p..).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 str., 35 str, 36 str., 591 str. 1 d. 1 p., 635 str.1 d. 1 p., 2 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. Ž. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 85 straipsnio 1 dalies pažeidimą skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą G. Ž. atžvilgiu pagal Lietuvos ATPK 85 straipsnio 5 dalį nutraukti.

Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išdavimo dienos, o apskundus nutarimą , - ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300 Swedbank, AB, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos sk., LT32 7180 0000 0014 1038 Šiaulių Bankas, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 Medicinos Bankas, UAB, LT74 4010 0510 0132 4763 DnB Bankas, AB, LT0S 70440600 07887175 SEB Bankas, AB, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą ROIK:17065200259.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.