Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Laimos Šeputienės,

asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, A. A. gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Algidos Banienės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. A., padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą R. A. atsakomybėn be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 ir 7 punktais, 71 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojosi iki 2025 m vasario 1 d.), 72 straipsnio 1–3 dalimis, A. A. paskirtos šios baudžiamojo poveikio priemonės:

1) 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią privaloma sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

2) 50 eurų banknoto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 100 eurų banknoto Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, perduodant šiuos banknotus valstybės nuosavybėn.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiu nuspręsta priteisti iš A. A. 162,50 Eur (vieno šimto šešiasdešimt dviejų eurų 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Prokurorės skundas tenkintinas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 320) straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nėra ginčijamas sprendimas dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas, o nesutinkama su nuosprendžio dalimi dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – parinktos baudžiamojo poveikio priemonės dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisakys tik šiuo klausimu.

7. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, apylinkės teismas, nuspręsdamas A. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, kartu sprendė ir dėl procesinių prievartos priemonių jam paskyrimo bei be nusikalstamos veikos priemonės – 150 Eur sumos konfiskavimo, nurodė, kad A. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

8. BK 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL, o nepilnamečiui asmeniui – nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Apylinkės teismas nuosprendžiu A. A. paskyrė 5 MGL dydžio įmoką į minėtą fondą konstatuodamas, kad tokio dydžio minimali įmoka įstatyme buvo numatyta nusikalstamos veikos padarymo metu – 2024 m. gruodžio 24 d. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju aktuali yra BK 3 straipsnio (Baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas) 4 dalies nuostata, kurioje numatyta, kad skiriamos tos baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės, kurias numato teismo sprendimo priėmimo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas. Taigi, apylinkės teismas nepagrįstai orientavosi į tai, kokio dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą numatė Baudžiamasis įstatymas A. A. padarytos nusikalstamos veikos metu.

9. Teisėjų kolegija pritaria prokurorės apeliacinio skundo motyvams, kad skundžiamame teismo nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad A. A. padarytos nusikalstamos veikos metu įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą buvo nuo 5 iki 125 MGL dydžio, o padidinta nuo 10 iki 250 MGL dydžio tik priėmus įstatymus, kurie įsigaliojo nuo 2025 m. vasario 1 d. Pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai nepakeitė BK 71 straipsnio nuostatų. Paskutinį kartą BK 71 straipsnio 1 dalies nuostatos buvo keistos 2021 m. gegužės 27 d. įstatymu Nr. XIV-358, kuris įsigaliojo nuo 2021 m. birželio 10 d. ir galioja iki šios dienos. Būtent minėtu įstatymu buvo padidinti įmokų dydžiai ir vietoj minimalios 5 MGL dydžio buvo nustatyta 10 MGL dydžio įmoka ir vietoj maksimalios 125 MGL dydžio buvo nustatyta 250 MGL dydžio įmoka. Taigi, apylinkės teismas ne tik nepagrįstai orientavosi į tai, kokio dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą numatė Baudžiamasis įstatymas A. A. padarytos nusikalstamos veikos metu, bet ir paskyrė mažesnio dydžio įmoką, nei numatyta BK 71 straipsnio 1 dalyje teismo sprendimo priėmimo metu.

10. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto Baudžiamojo įstatymo, padidinant A. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – dydį iki 10 MGL (500 Eur).

11. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, jokių kitų motyvų, dėl kurių paskiriama būtent 5 MGL dydžio įmoka, apart įstatymo pasikeitimo ir jo galiojimo laike, nenurodė, todėl priešingai nei nurodė gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, apylinkės teismas, nustatydamas tokio dydžio įmoką ne vadovavosi savo diskrecijos teise, o padarė Baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, kuri ištaisytina apeliacinės instancijos teisme.

12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad tiek prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, tiek ir skundžiamame nuosprendyje dėstome kaltinime minima „<...>kad jam nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už kelių eismo taisyklių pažeidimą <...>“. Pažymėtina, kad terminas „administracinio teisės pažeidimo protokolas“ buvo numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, galiojusiame iki 2017 m. sausio 1 d. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 608 straipsnyje įtvirtinta, jog pareigūnai surašo administracinio nusižengimo protokolus. Atsižvelgiant į tai, kaltinimas tikslintinas nurodant terminą „administracinio nusižengimo protokolas“.

Dėl proceso išlaidų

13. Byloje gavus prokurorės apeliacinį skundą, A. A. 2025 m. balandžio 22 d. teismo nutartimi buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas – advokatas Kęstutis Dobilas. Apygardos teisme 2025 m. gegužės 5 d. gauta minėtos tarnybos pažyma Nr. APD-2025-05335, kurioje nurodoma, kad iš A. A. priteistina suma už antrinę teisinę pagalbą – 104,17 Eur.

14. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose išimtinėse nuostatose, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėl to, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės (kasacinės nutartys 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi aplinkybes, kad apeliacinis procesas vyksta valstybės kaltintojo iniciatyva, teisėjų kolegija konstatuoja, kad valstybės patirtos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą A. A., iš jo, kaip asmens, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Algidos Banienės apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. kovo 17 d. nuosprendį pakeisti:

vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1 dalimi, padidinti A. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – dydį iki 10 MGL (500 eurų).

Patikslinti A. A. kaltinime neteisingai pavartotą terminą „administracinio teisės pažeidimo protokolas“ jį pakeičiant „administracinio nusižengimo protokolas“.

Kitą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. kovo 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš A. A. nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.