Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žano Kubecko ir Arvydo Martinavičiaus,

dalyvaujant pareiškėjai L. S., pareiškėjų atstovei advokato padėjėjai Inetai Kačenauskienei

dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovui Nerijui Jokšui,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei Astai Gulbinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. S. ir G. S. prašymą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui dėl termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Nagrinėjamas bylos dalykas – pareiškėjų prašymo pratęsti 2017 m. gegužės 19 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 31ŽN-70-(14.31.73) pagrindu skirtą įpareigojimą – nukelti valstybinėje žemėje pastatytą tvorą iki bus suformuotas ir įregistruotas valstybinės žemės sklypas Skroblų gatvei Šiauliuose eksploatuoti pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad NŽT Šiaulių skyrius 2017 m. gegužės 17 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 31ŽN-70-(14.31.73.) užfiksavo, jog tvoros posūkio taškai nesutampa su žemės sklypo plane nurodytais ribos posūkio taškais, todėl tvora galimai pastatyta valstybinėje žemėje. Pareiškėjai L. S. 2017 m. liepos 10 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. NZTANPAN-108040186-17 už tai, kad užtverta tvora yra Skroblų gatvės inžinerinio statinio ribose – 2 metrus ir 5 centimetrus ir valstybinėje žemėje iš pietryčių pusės – 3 metrus ir 23 centimetrus, su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį, kurį pareiškėja įvykdė. Administracinio nusižengimo protokolo dalyje, kurioje aprašyta administracinio nusižengimo esmė, pažymėta, jog žemės sklypo savininkė L. S. pasižada iki 2017 m. lapkričio 1 d. pašalinti padaryto administracinio nusižengimo priežastis. Pareiškėja 2017 m. spalio 9 d. kreipėsi į NŽT Šiaulių skyrių su prašymu atidėti tvoros nukėlimą iš valstybinės žemės iki 2018 m. balandžio 1 d. Atsakovas 2017 m. spalio 31 d. rašte Nr. 31SD-7362-(14.31.104.) nurodė, jog suteikė pareiškėjai galimybę iki 2018 m. balandžio 1 d. ištaisyti pažeidimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2017 m. vasario 14 d. raštu Nr. 19-140(6.30), 2017 m. liepos 10 d. raštu Nr. SG-849-(6.1K), 2017 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. (6.1K)SG-1482, atsakydamas į pareiškėjos prašymus suformuoti laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį valstybinės žemės sklypą tarp žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir Skroblų gatvės, atsisakė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą valstybinės žemės prijungimui prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), be kita ko, nurodydamas, kad norimas prisijungti žemės plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos, nes Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos Skroblų gatvės sklypo ribos.

Priėmęs skundą bylą nagrinėjantis teismas turi teisę dar kartą įvertinti, ar skundas pagrįstai buvo priimtas, ir esant pagrindui teismas bylą gali nutraukti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkte numatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, nereiškia, kad teisę kreiptis į teismą turi bet kuris asmuo. Konstitucijoje įtvirtinta tik galimybė kiekvienam asmeniui tokią subjektinę teisę įgyti esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Tačiau teisminis tikrai ar tariamai pažeistos teisės gynybos būdas yra sąlygotas atitinkamų procesinių prielaidų, numatytų ABTĮ 33, 103, 105 straipsniuose, kurių buvimas atima arba apriboja asmens teisę naudotis teismine gynyba.

Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis, pagal kurio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 103 straipsnio 1 punktas). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Kokios bylos yra priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, detaliau apibrėžia ABTĮ 17 straipsnis. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tais atvejais, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Taip pat pažymėtina, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos, o būtent, besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1661/2008).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šios bylos faktinę situaciją, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai neturėjo materialinio teisinio suinteresuotumo kreiptis su prašymu į teismą dėl termino pratęsimo.

Iš NŽT Šiaulių skyriaus 2017 m. gegužės 19 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 31ŽN-70-(14.31.73), iš kurio pareiškėjai kildina reikalavimą pratęsti terminą, turinio matyti, kad minėtame akte tik konstatuotos faktinės aplinkybės, jog tvora galimai pastatyta valstybinėje žemėje, tačiau nei šiame patikrinimo akte, nei 2017 m. spalio 31 d. NŽT Šiaulių skyriaus rašte Nr. 31SD-7362-(14.31.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pareiškėjai nesuformuluoti jokie privalomi nurodymai (įpareigojimai), išskyrus tuos, kuriuos visiems žemės savininkams bei naudotojams nustato Žemės įstatymo 21 straipsnio nuostatos – jais pareiškėjams nėra taikomos jokios poveikio priemonės. Tai, jog pastarajame rašte bendrai nurodoma, kad NŽT Šiaulių skyrius, siekdamas nustatyti, ar geranoriškai pašalintas nustatytas pažeidimas, atliks pakartotinį patikrinimą, negali būti vertinama, kaip poveikio priemonė. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. spalio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-1277-552/2015.

Viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011 ir kt.).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Papildomai atkreiptinas pareiškėjų dėmesys į tai, jog administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį asmuo yra traukiamas už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Žemės įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai be kitų įsipareigojimų privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų, statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus (1, 2, 11 punktai). ANK 41 straipsnyje nurodyta, kad administracinės nuobaudos paskyrimas neatleidžia administracinį nusižengimą padariusio asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą buvo paskirta administracinė nuobauda, vykdymo. Taigi, pareiškėjų pateiktuose dokumentuose tik konstatuotos faktinės aplinkybės ir suformuluotas pačios pareiškėjos įsipareigojimas pašalinti administracinio nusižengimo priežastis, o atsakovas raštu suteikė galimybę minėtą pažeidimą ištaisyti, tačiau privalomojo nurodymo pareiškėjai nepateikė. Byloje esančių dokumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad nepateikus privalomojo nurodymo nugriauti statinį (tvorą), pareiškėjams nekilo teisinių pasekmių.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad privalomasis nurodymas yra atskiras teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administracinis aktas teikiamas arba šio įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Įvertinusi byloje surinktą medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjams nebuvo teiktas privalomasis nurodymas, kuriame būtų suformuluotas reikalavimas pašalinti savavališką statinį (tvorą) ir numatytas terminas privalomojo nurodymo įvykdymui. Teisines pasekmes pareiškėjams galėtų sukelti tik, pavyzdžiui, privalomasis nurodymas ar sprendimas, kuris būtų priimtas kaip rašte suformuluoto priminimo nevykdymo pasekmė (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1277-552/2015). Pažymėtina, kad prašymo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įgyvendinti. Taip pat pažymėtina, kad skundo dalykas turėtų atitikti teismo galias, t. y. tuos būdus, kuriais teismas gali apginti ginčijamas ar pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus. Teisėjų kolegija nustačiusi, kad pareiškėjams nebuvo teiktas privalomasis nurodymas, kuriame būtų suformuota pareiga nugriauti statinį (tvorą) ir numatytas terminas tai atlikti, daro išvadą, kad pareiškėjų prašymas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Teisėjų kolegijai išėjus priimti sprendimo ir paaiškėjus, jog pareiškėjų prašymas jokių teisinių pasekmių pareiškėjams nesukelia, t. y. prašymas pratęsti terminą administracinio nusižengimo priežastims pašalinti negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 104 straipsnio 1, 2 dalimis, 107–108 straipsniais, 152 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Bylą pagal pareiškėjų L. S. ir G. S. prašymą pratęsti 2017 m. gegužės 19 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 31ŽN-70-(14.31.73) pagrindu skirtą įpareigojimą – nukelti valstybinėje žemėje pastatytą tvorą iki bus suformuotas ir įregistruotas valstybinės žemės sklypas Skroblų gatvei Šiauliuose eksploatuoti nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.