Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Sigita Kazlauskienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Armino Elijošiaus pareiškimą dėl A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Raseinių r., lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, išsituokusio, nedirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), neteisto, kaltinamo pagal BK 214 str. 1 d., 302 str. 1 d. 215 str. 1 d., 215 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. liepos 31 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), E. J. namuose, iš I. G. priklausančios piniginės, pagrobė I. G. vardu išduotą AB „Swedbank“mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir PIN kodą, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė svetimą mokėjimo kortelę ir naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 str. 1 d.

Be to, jis 2016 m. liepos 31 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), E. J. namuose, iš I. G. priklausančios piniginės, pagrobė I. G. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė prie savęs iki 2016-08-02, kol (duomenys neskelbtini), dokumentą išmetė, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 str. 1 d.

Be to, jis, 2016 m. rugpjūčio 1 d., 21.47 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojęs I. G. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) - ją padavęs H. J. ir padiktavęs jam mokėjimo kortelės PIN kodą, paprašė H. J., kad grynaisiais pinigais paimtų iš bankomato 30,00 eurų, tokiu būdu atliko finansinę operaciją, kurios metu pasisavino I. G. priklausančius 30,00 eurų, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 str. 1 d.

Be to, jis 2016 m. rugpjūčio 2 d., tyrimo metu nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje ,, (duomenys neskelbtini)“, neteisėtai panaudojęs I. G. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaudodamas jai suteiktą PIN kodą, neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją, kurios metu atsiskaitė už prekes ir tokiu būdu pasisavino I. G. priklausančius 4,80 euro, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 215 str. 1 d.

Kaltinamasis A. P. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino pilnai ir parodė, jog dienos nepamena, gali būti įtarime nurodytos dienos vakare, jis nuėjo pas E. J., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kur buvo girta I. G.. Matė, kad I. turi piniginę. Ji sakė, kad nori važiuoti iš (duomenys neskelbtini), nes G. K. ją išvijo. Tuomet jis pasiūlė I. važiuoti į (duomenys neskelbtini), nors pats pinigų neturėjo. I. parodė korteles ir pasakė, kad už taksi paslaugas ji apmokės, tačiau vėliau persigalvojo, nusprendė pasilikti (duomenys neskelbtini), todėl jis supykęs, kai niekas nematė, iš ant lovos buvusios I. piniginės ištraukė dokumentus. Tarp jų tikėjosi rasti I. banko kortelę. Neapžiūrinėjęs viską įsidėjo į kelnių kišenę. Taksi automobiliu jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Automobilyje apžiūrėjo pavogtus dokumentus. Ten buvo I. G. vardu išduota ,,Swedbank“ banko elektroninė mokėjimo kortelė, kortelė su PIN kodais ir I. G. asmens tapatybės kortelė. Pinigų tarp kortelių nebuvo. Pavogta banko mokėjimo kortele jis pasinaudojo du kartus. Pirmą kartą jo prašymu taksistas, vardu H., iš bankomato nuėmė ir jam perdavė 30 eurų, kuriuos jis išleido alkoholiniams gėrimams. Antrą kartą (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje ,, (duomenys neskelbtini)“ jis atsiskaitė I. G. banko kortele, sumokėdamas 4,80 euro už butelį degtinės. Po to, norėdamas sužinoti kiek dar liko pinigų, bankomate įdėjo kortelę, kuri buvo jau užblokuota ir jam jos nesugrąžino. Supratęs, kad I. pastebėjo vagystę, tapatybės kortelę ir kortelę su PIN kodu išmetė prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Jis I. G. žalą atlygino ir jos atsiprašė (b. l. 50-51).

Kaltinimas be A. P. prisipažinimo grindžiamas ir kitais duomenimis.

2016-08-02 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole I. G. nurodė jos tapatybės, banko kortelių bei pinigų vagystės faktą. Ji nurodė, kad 2016-07-31, apie 18.00 val., ji su broliu L. U. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas pusseserę R. Š., kuri gyvena su sugyventiniu G. K.. Ten jie girtavo. Ji turėjo piniginę, kurioje buvo dokumentai ir pinigai. Begeriant, apie vidurnaktį, ji susipyko su G. K., nuėjo pas kaimyną E. J.. Ten vėliau atėjo A. P. bei jos brolis L. U.. Jie ten gėrė. Apie 3.00 val. su broliu grįžo pas pusseserę. Ryte pastebėjo, kad jos piniginėje nebėra asmens tapatybės kortelės bei banko kortelės (b. l. 4-5).

Papildomai apklausta, I. G. parodė, kad naktį iš 2016-07-31 į 2016-08-01, kai išėjo iš G. K. namų, su savimi turėjo piniginę. Po išgertuvių ji grįžo pas G. K. ir nuėjo miegoti. Ryte L. U. ją pažadino ir paprašė pinigų alui. Jos piniginė gulėjo šalia lovoje. Piniginėje nebuvo asmens tapatybės kortelės ir banko kortelės. 2016-08-02 atvykusi į (duomenys neskelbtini) ji sužinojo, kad iš jos sąskaitos AB ,,Swedbank“ bankomate 2016-08-01, apie 21:47 val., nuimta 30 eurų (b. l. 24-25).

Liudytojas G. K. parodė, kad 2016-07-31, apie 20.00 val., į (duomenys neskelbtini) esančius jo namus, atvažiavo jo sugyventinės pusseserė I. G., kuri buvo neblaivi. Ji norėjo pasisvečiuoti ir išgerti atsivežtą degtinę. Šiek tiek išgėrus, ji išėjo pas kaimyną E. J. ir negrįžo iki paryčių. Kai grįžo, atsigulė, o ryte pasigedo pinigų ir kortelių (b. l. 42-43).

Nukentėjusioji pareiškė, kad kaltinamsis žalą jai atlygino (b. l. 28).

Liudytojas E. J. parodė, kad 2016-07-31 pas jį namo atėjo girta I. G.. Netrukus užėjo pažįstamas A. P.. I. turėjo butelį degtinės ir norėjo išgerti. Jis gerti atsisakė, o I. ir A. gėrė. Jis matė, kad I. turėjo piniginę (b. l. 38-39).

Liudytojas H. J. parodė, kad 2016-08-01 taksi automobiliu ,,VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini) mieste. Apie 21.00 val. telefonu gavo iškvietimą ir nuvyko į (duomenys neskelbtini). Klientas atėjo prie parduotuvės. Jis paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini) miestą, prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio bankomato. Atvykus prie bankomato, vyriškio prašymu jis išėmė iš bankomato 30,00 eurų. Tuo tikslu vyriškis jam davė banko kortelę ir kortelę su PIN kodu. Gavęs pinigus, vyriškis nuėjo į parduotuvę ir grįžo su alkoholiu. Jis paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini), kur išlipo. Už suteiktas paslaugas atsiskaitė. Kad banko kortelė buvo vogta, jis nežinojo (b. l. 34-35).

Liudytojas A. P. parodė, kad 2016-08-06, apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės rado ant žemės I. G. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir perdavė ją policijai (b. l. 31). 2016-08-12 kortelė grąžinta savininkei (b. l. 12).

Iš AB ,,Swedbank“ gautos informacijos matyti, kad I. G. sąskaitos 2016-08-01 bankomate išgryninta 30,00 eurų, 2016-08-02 iš sąskaitos nurašyta 4,80 euro (b. l. 15-21).

LR BK 2 str. nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Pagal BK 214 str. 1 d. atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti. Teismų praktikoje formuojama pozicija, kad svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2011); toks pat aiškinimas tinka ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenims.

Kaltinamasis A. P. parodė, kad jis paėmė iš nukentėjusiosios piniginės jai banko išduotą mokėjimo kortelę ir PIN kodą. Parodė, kad buvo davęs banko kortelę taksistui, kad jis nuimtų pinigų iš bankomato. Apklaustas liudytojas H. J. parodė, kad A. P. buvo jam davęs banko kortelę, prašė išgryninti pinigų, ką jis ir padarė. Šių įrodymų visuma byloje neginčijamai nustatyta, kad A. P. pagrobė I. G. išduotą banko mokėjimo kortelę ir PIN kodą. Tokia jo veika kvalifikuotina pagal BK 214 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla asmeniui, atlikusiam bent vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamas ne pats duomenų panaudojimas, bet neteisėtas finansinės operacijos atlikimas panaudojant tokius duomenis. Neteisėtas panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas, kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo.

Nukentėjusioji I. G. parodė, jog nebuvo davusi kaltinamajam savo banko mokėjimo kortelės, nedavė jam sutikimo naudotis šia kortele ir atlikti bei inicijuoti finansines operacijas. Šiuos nukentėjusiosios parodymus atitinka ir kaltinamojo parodymai. Be to jis parodė, kad prašė H. N., kad šis išgrynintų pinigus. H. N. šias aplinkybes patvirtino. Kaltinamasis A. P. parodė, kad taip I. G. priklausančia kortele atsiskaitė parduotuvėje už degtinę, sumokėjo 4,80 euro. Tokius jo parodymus patvirtina AB ,,Swedbank“ pateikta informacija, jog 4,80 euro iš sąskaitos nurašyti už prekes, įsigytas parduotuvėje.

Šių įrodymų visuma byloje neginčytinai nustatyta, kad A. P. 2016 m. rugpjūčio 1 ir 2 d. neteisėtai inicijavo finansines operacijas, tokia jo veika kvalifikuotina pagal BK 215 str. 1 d.

Pagal BK 302 str. 1 d. atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

Kaltinamasis A. P. parodė, kad pagrobė iš I. G. piniginės jos asmens tapatybės kortelę ir ją laikė, kol pamatė, kad užblokuotos operacijos, atliekamos banko kortele. Asmens tapatybės kortelę išmetė (duomenys neskelbtini). Liudytojas A. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) rado nukentėjusiosios vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, kuri po apžiūros grąžinta nukentėjusiajai.

Šių įrodymų visuma byloje neginčijamai nustatyta, kad A. P. pagrobė I. G. priklausančią asmens tapatybės kortelę ir ją laikė iki išmetė.

Šiuos savo veiksmus kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia, nes parodė, kad siekė pasisavinti dokumentus, taip pat rasti tarp jų banko kortelę, kuria inicijuotų finansines operacijas.

Kaltinamasis neprieštarauja dėl šios baudžiamosios bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, žalą atlygino, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: padarė apysunkius baigtus tyčinius nusikaltimus, neteistas (b. l. 54-58), administracine tvarka baustas (b. l. 59-62), nėra registruotas dėl psichikos ir priklausomybės sutrikimų (b. l. 64), nedirba.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą A. P. skirtina baudos bausmė, kurios dydis, įvertinus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, skaičiuotinas nuo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos šios bausmės vidurkio iki minimumo (LR BK 61 str.).

Baudžiamoji byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (LR BK 64¹ str.).

Kardomoji priemonė naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu pagal BK 214 str. 1 d. ir paskirti jam 5 MGL (188,30 Eur) baudą.

Jį pripažinti kaltu pagal BK 302 str. 1 d. ir paskirti jam 5 MGL (188,30 Eur) baudą.

Jį pripažinti kaltu pagal BK 215 str. 1 d. ir paskirti jam 6 MGL (225,96 Eur) baudą.

Jį pripažinti kaltu pagal BK 215 str. 1 d. ir paskirti jam 6 MGL (225,96 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 d. bausmes pagal BK 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. bendrinti apėmimo būdu esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai ir paskirti galutinę subendrintą 5 MGL (188,30 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. apėmimo būdu subendrintą bausmę subendrinti su bausmėmis pagal 215 str. 1 d., jas iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 12 MGL (451,92 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti ¹/₃ ir paskirti 8 MGL (301,28 Eur) baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su baudos bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Raseinių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.