- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-06
- Bylos Nr.
- 1A-223-365/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45310-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- D. Š.
- Advokatai
- Romualdas Mikliušas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Daivos Kazlauskienės ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Indrei Petkevičiūtei, nuteistosios D. Š. gynėjui advokatui Romualdui Mikliušui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka (naudojant vaizdo konferencijos platformą Zoom) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal:
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)140 straipsnio 2 dalį (dėl 2019-10-22 padarytos nusikalstamos veikos) – laisvės apribojimu vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant D. Š. bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi;
- BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2019-12-09 padarytos nusikalstamos veikos) – laisvės apribojimu vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant D. Š. bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, paskirtas laisvės apribojimas vienerių metų ir aštuonių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant D. Š. bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.
Vadovaujantis BK 72² str. D. Š. įpareigota per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Į nuteistajai paskirtą bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2019-10-22 iki 2019-10-24 išbūtas laikas.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. D. Š. nuteista už tai, kad:
1.1. Smurtaudama artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą artimam giminaičiui – motinai, o būtent: ji, 2019 m. spalio 22 d. 21 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su savo motina J. Š. metu, tyčia griebė jai už kaklo ir ranka sudavė nemažiau kaip tris smūgius į veido sritį, šiais savo veiksmais sukeldama nukentėjusiajai J. Š. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais D. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
1.2. Taip pat, ji smurtaudama nežymiai sutrikdė sveikatą savo artimam giminaičiui – broliui, o būtent: 2019 m. gruodžio 9 d. apie 18 val., virtuvėje, (duomenys neskelbtini), konflikto su broliu E. Š. metu, rankoje turėtu mobilaus ryšio telefonu smogė E. Š. du smūgius į dešinę veido pusę, padarė jam poodines kraujosruvas dešinio antakio ir dešinio skruosto srityje – nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. Š. sveikatą. Šiais savo veiksmais D. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2. Pirmosios instancijos teismas dėl smurto motinos J. Š. atžvilgiu (toliau – ir pirmas epizodas), įvertinęs kaltinamosios (nuteistosios) D. Š. visišką kaltės pripažinimą, nukentėjusiosios J. Š. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. M. parodymus, užfiksuotus duomenis tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje ir prie pranešimo pridėtos fotonuotraukas bei kt. duomenis, darė išvadą, kad šiame epizode D. Š. kaltė pilnai įrodyta, todėl nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl smurto brolio E. Š. atžvilgiu (toliau – ir antras epizodas) kaltinamoji savo kaltę neigė. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nukentėjusiojo E. Š. parodymus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio tvarka, liudytojos J. Š. parodymus teisme, tarp kaltinamosios (nuteistosios) ir pareiškėjų kilusio konflikto faktus užfiksuotus 2019-12-20, 2020-01-08 ir 2020-06-16, 2020-06-08 apžiūros protokoluose, 2019-12-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G 4409/2019 (01) ir kt. duomenis, darė išvadą, kad D. Š., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtaudama artimoje aplinkoje, nežymiai sutrikdė sveikatą savo artimam giminaičiui – broliui. Kaltinamosios (nuteistosios) išsakytus argumentus, kad jį prieš nukentėjusįjį E. Š. smurto nevartojo, laikė kaltinamosios gynybine pozicija, ir konstatavo, kad D. Š. padaryta nusikalstama veika antrame epizode teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistoji D. Š. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir ją išteisinti. Mano, kad nuosprendis yra neteisingas, nepagrįstas bylos medžiaga ir įrodymais. Skunde nurodoma, kad:
3.1. Apeliantė dėl pirmojo epizodo kaltę pilnai pripažino ir su nukentėjusiąją J. Š. buvo susitaikiusi. Tuo pagrindu baudžiamoji byla buvo nutraukta.
3.2. Dėl antrojo epizodo, apeliantė nurodo, niekada kaltės nepripažinusi, todėl mano, jog dėl to nuteista neteisingai. Neneigia, jog konfliktas su broliu buvo, tačiau tvirtina, jog konfliktą pardėjo būtent jis (E. Š.). Tvirtinama, kad konflikto metu jokių sužalojimų apeliantė nukentėjusiajam nepadarė, jie atsirado ne dėl apeliantės suduotų smūgių, o dėl grumtynių, kurių metu E. Š. bandė atimti telefoną. Apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi tik E. Š. ir J. Š. parodymais, o ne kita objektyvia bylos medžiaga.
3.3. Baudžiamoji byla nebuvo tinkamai ir objektyviai išnagrinėta, kadangi teismas nevertino apeliantės ir nukentėjusiųjų tarpusavio santykių, dėl kurių jie turi tikslą apkalbėti apeliantę D. Š. ir dėl šių aplinkybių E. Š. davė neteisingus parodymus.
3.4. Pasak apeliantės, svarbu tai, kad J. Š. ir E. Š. duoti parodymai nesutampa su kita bylos
Atsiliepimas
medžiaga, kuri yra objektyvi – su pareigūno E. B. parodymais. Šio pareigūno
parodymai yra objektyvūs ir teisingi, kadangi jis neturi jokio suinteresuotumo šioje byloje.
Šio liudytojo parodymai paneigia nukentėjusiojo E. Š. duotus parodymus dėl tariamai
Šalies argumentai
apeliantės suduotų smūgių. Kaip nurodė liudytojas E. B., jam atvykus į įvykio vietą ir
Atsiliepimas
bendraujant su konflikto dalyviais, niekas, tame tarpe ir E. Š., nesakė, kad jam apeliantė būtų
sudavusi smūgius. Šiuo atveju teismas net nebandė vertinti, ar atsiradę E. Š.
sužalojimai negalėjo atsirasti dėl grumtynių, kurių metu jis pargriuvo. Mano,
kad teismas tinkamai neišnagrinėjo šios bylos.
3.5. Mano, kad teismas padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kadangi apeliantės kaltę iš esmės grindė nepatikimais įrodymais – nukentėjusiojo parodymais, nors jis yra suinteresuotas apkalbėti D. Š.. Nukentėjusiojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis ir jais būtų galima vadovautis, jeigu juos patvirtintų kiti įrodymai, tačiau jų nėra. Apeliantės vertinimu, nukentėjusiojo E. Š. parodymai kelia abejonių ir jų nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga, todėl teismas negalėjo jais remtis. Be to, pažymima, kad pats nukentėjusysis E. Š. teisme net nebuvo apklaustas, todėl nebuvo galimybės jam užduoti klausimus ir išsiaiškinti jo parodymuose esančius neatitikimus.
2. Atsiliepimai į nuteistosios apeliacinį skundą negauti.
Šalies argumentai
3. Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėjas Romualdas Mikliušas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais ir, patisklindamas apeliaciniame skunde esančius prieštaravimus, nurodė, jog apeliantė nesutinka tik su antruoju epizodu, susijusiu su smurtu brolio E. Š. atžvilgiu. Dėl to prašoma keisti apylinkės teismo spendimą dėl antrojo epizodo ir nuteistąją šiame epizode išteisinti, atitinkamai keičiant paskirtąją baumę. Prokurorė prašė nuteistosios D. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai.
4. Iš skundo turinio seka, kad apeliantė neginčija kaltės, veikos kvalifikavimo ir jai paskirtos bausmės pirmame epizode, t.y. dėl smurto motinos J. Š. atžvilgiu. Remiantis nuteistosios D. Š. apeliaciniu skundu, jame keliamas kaltės klausimas tik antrame epizode (dėl smurto brolio E. Š. atžvilgiu), ginčijamas įrodymų vertinimas, teigiant, kad nagrinėjamu atveju nuteistoji nepagrįstai pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Nurodoma, jog apeliantės kaltė šiame epizode iš esmės buvo grindžiama nepatikimais nukentėjusiojo parodymais, kuris yra suinteresuotas apkalbėti D. Š. ir kurių nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai D. Š. pripažino kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl 2019-12-09 padarytos nusikalstamos veikos. Jos kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje surinkti duomenys buvo vertinami, tikrinami, atliekant baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant juos tarpusavyje, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.
6. Apeliantės skundo argumentai grindžiami iš esmės jos nesutikimu su nuosprendyje atliktu įrodymu tyrimu, duomenų vertinimu, teigiant, jog D. Š. prieš nukentėjusįjį smurto nenaudojo, konflikto metu jokių sužalojimų nukentėjusiajam nepadarė, jie atsirado ne dėl apeliantės suduotų smūgių, o dėl grumtynių, kurių metu E. Š. bandė atimti telefoną. Iš esmės tokios pozicijos nuteistoji laikėsi tiek ikiteisminio (T. 2, b.l. 9-10), tiek teisminio nagrinėjimo metu, nurodydama, kad ji smūgių E. Š. nei telefonu, nei kuo nors kitu – nesudavė, o kuomet susigrūmė su savo broliu, kadangi pastarasis bandė atimti jos telefoną, užgriuvo ją visu svoriu ir tąsė po žemę, tokiu būdu galėdamas apsibrozdinti veidą, prisilietęs prie betoninės dangos. Tačiau baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, patvirtina, jog tokia apeliantės pozicija prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl nuteistosios D. Š. kaltės neigimas šiame epizode vertintinas kaip pasirinkta gynybinė pozicija.
7. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad tarp nukentėjusiojo E. Š. bei D. Š. buvo kilęs konfliktas dėl telefono ir mergaitės (nuteistosios dukters) atsiėmimo, kurią prieš savaitę pasiėmė (globojo) liudytoja J. Š. (nuteistosios mama), tai patvirtino pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas E. B. (policijos pareigūnas), kuris į įvykio vietą atvyko gavęs pranešimą iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus. Tarp kaltinamosios (nuteistosios) ir nukentėjusiojo kilusio konflikto faktas taip pat yra užfiksuotas 2019-12-20, 2020-01-08 ir 2020-06-16, 2020-06-08 apžiūros protokoluose (t. I, b. l. 111-117, 94-95, 108-110, 100-101).
8. Nors kaltinamoji (nuteistoji) D. Š. kaltę neigė, apylinkės teismas, tokius kaltinamosios (nuteistosios) parodymus pagrįstai vertino lygindamas juos su kitais duomenimis, esančiais byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą remtis nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b.l. 119, 121-122) duotais parodymais, kuris šiuo metu gyvena užsienyje ir kurio parodymai buvo perskaityti BPK 276 straipsnio tvarka teisiamajame posėdyje, kuomet jis nurodė, kad 2019-12-09 laikotarpyje nuo 17.30 val. iki 18 val., atvyko D. Š. ir norėjo atsiimti nuo 2019-12-02 paliktą prižiūrėti mažametę dukrą A. M.. Kilus įtarimui dėl jos neadekvataus elgesio ir nukentėjusiajam žinant apie D. Š. nesutarimus su vaiko tėvu V. M. dėl dukros A. M., siekdamas išvengti konflikto tarp vaiko tėvų, paskambino V. M., kad šis atvyktų ir jie abu, kaip vaiko tėvai, nuspręstų, kuris pasiims vaiką. D. Š., tai sužinojusi, labai supyko ir praeidama tarpduryje mobilaus ryšio telefonu tyčia sudavė jam 2 smūgius į dešinę veido pusę, t.y. jis gindamasis, pasuko galvą į kairę, ir praleido 2 smūgius telefonu į dešinę veido pusę, kas sukėlė fizinį skausmą ir ant veido liko sumušimas. Po to, pradėjo grumtis, norėjo atimti iš D. Š. telefoną, kad daugiau jo nežalotų, o grumtynės iš namų persikėlė į lauką, paėmė iš D. Š. telefoną ir iškvietė policiją. Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir savo pareiškime ikiteisminio tyrimo įstaigai 2019-12-10 (T. 1, b.l. 87). Apeliacinės instancijos teismui nukentėjusysis pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodydamas, kad yra Nyderlanduose ir patvirtino, jog savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nekeičia (T. 2, b.l. 125). Nesivadovauti nukentėjusiojo parodymais ar vertinti juos kaip nepatikimus nėra pagrindo, nes parodymus, jog būtent D. Š. sužalojo nukentėjusįjį, E. Š. davė būdamas įspėtas ne tik dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (T. 1, b.l. 86), bet ir dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (T. 1, b.l. 118). Taigi, vertinant nukentėjusiojo parodymus, kaip vieną iš įrodymų šaltinių, daroma išvada, kad jie yra nuoseklūs ir išsamūs, o teismas neapklausdamas nukentėjusiojo teisiamajame posėdyje, šiam neatvykus dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių, (T. 2, b.l. 97-98), BPK nuostatų nepažeidė.
9. Nurodytus nukentėjusiojo parodymus taip pat patvirtino liudytoja J. Š. (nuteistosios ir nukentėjusiojo motina), kuri teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 9 d. pas liudytoją atvažiavo jos dukra, kaltinamoji D. Š., kuri norėjo pasiimti savo nepilnametę dukrą A. M.. Liudytoja J. Š. bei jos sūnus, nukentėjusysis E. Š. mergaitės motinai nenorėjo atiduoti, kadangi ji tuo metu turėjo problemų su alkoholiu, su ja nebuvo įmanoma susisiekti. Liudytoja J. Š. nurodė, kad jos sūnus E. Š., bijodamas atiduoti mergaitę motinai, skambino kaltinamosios (nuteistosios) sugyventiniui, prašydamas, kad pastarasis pasiimtų mergaitę, kas būtent išprovokavo D. Š. pyktį ir ji paėmusi telefoną kelis kartus juo sudavė nukentėjusiajam. Tolimesnio konflikto tarp kaltinamosios D. Š. ir nukentėjusiojo E. Š., liudytoja teigė nemačiusi, kadangi išvedė kaltinamosios (nuteistosios) mažametę dukrą į kitą namo aukštą (t. I, b. l. 134-135). Apeliacinės instancijos teismui pateiktu pranešimu liudytoja J. Š. patvirtino, jog savo parodymų nekeičia (T. 2, b.l. 126).
10. Tokius nukentėjusiojo E. Š. ir liudytojos J. Š. parodymus patvirtina ir liudytojo A. S. užfiksuotos aplinkybės (t. I, b. l. 139) bei įvykio registracijos kortelėje užfiksuoti pranešimo apie nusikalstamą veiką duomenys (T. 1, b.l. 90), kuriuose nurodyta, kad 2019-12-09 apie 18 val. iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas ROIK 0119000661038, kad pranešėją – E. Š., namuose užpuolė neblaivi sesuo, trenkė pranešėjui mobilaus ryšio telefonu. Nors į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas E. B. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b.l. 142-143), tiek teisme nurodė, jog aiškinantis įvykio aplinkybes nukentėjusysis E. Š. pareigūnams nenurodė, kad prieš jį sesuo D. Š. tyčia naudojo fizinį smurtą, o išorinių smurto žymių ant E. Š. nepastebėjo, kas akcentuojama apeliaciniame skunde, vis tik tokie liudytojo parodymai nepaneigia nukentėjusiojo E. Š. ir liudytojos J. Š. parodymų, nes pagal gautą pranešimą atvykę pareigūnai matė ne visą įvykių eigą, jie įvykio aplinkybes sužinojo iš pranešėjų žodžių. Be to, aplinkybė, jog pareigūnai nukentėjusiajam nenustatė smurto žymių, nereiškia, jog sužalojimai nukentėjusiajam nebuvo padaryti, nes baudžiamosiose bylose asmeniui padaryto sužalojimo mastas nustatomas remiantis ne pareigūnų, o teismo medicinos specialisto išvadomis. Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybę patvirtina ne tik liudytojos J. Š. parodymai, bet ir 2019-12-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 4409/2019 (01), kuria nustatyta, kad E. Š. buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinio antakio ir dešinio skruosto srityje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamojo užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2019-12-09, ir būdu. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 131). Aplinkybę, kad E. Š. nuteistoji D. Š. smogė du kartus savo mobiliuoju telefonu į skruostą šiems esant namuose (t.y. nuteistajai D. Š. praeinant tarpduryje), nurodė ne tik pats nukentėjusysis, bet ir visų apklausų metu liudytoja J. Š. (nukentėjusiojo ir nuteistosios motina). Taigi, įvertinus visus šiuos duomenis – nukentėjusiojo ir liudytojos J. Š. parodymus, specialisto išvadą dėl sužalojimo, sukėlusio nežymų sveikatos sutrikdymą, kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiojo ir liudytojos J. Š. parodymai yra nuoseklūs, jais netikėti nėra pagrindo, o apeliantės keliama versija teigiant, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti pats – laikytina nepagrįsta.
11. Nurodyti duomenys šios nutarties 6-10 punktuose leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje yra įrodyta vadovaujantis byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nuteistosios pozicija yra paneigta, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. Š., epizode dėl smurto brolio E. Š. atžvilgiu, yra pagrįstai nuteista už šios nusikalstamos veikos padarymą. Vien tik nuteistosios kaltės neigimas niekaip nepaneigia byloje surinktų ir pirmosios instancijos įvertintų įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra įrodyti visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais rašytinais įrodymais bei juos atitinkančiais nukentėjusiojo bei liudytojos parodymais pagrįstai pripažino D. Š. kalta padarius šią tyčinė veiką, šeimos nariui – broliui E. Š. savo veiksmais nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo E. Š. sveikatą.
12. Nors apeliaciniame skunde nėra keliamas paskirtos bausmės klausimas, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisingai kvalifikavęs nuteistosios D. Š. nusikalstamus veiksmus antrame epizode (dėl brolio E. Š. nežymaus sveikatos sutrikdymo) pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jai bausmę, tinkamai įvertino nuteistosios asmenybę, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismo skirtą bausmę už atskirus nusikaltimus, taip pat ir subendrintą, laikyti per griežta bei neteisinga nėra pagrindo. Todėl, įvertinus byloje esančius duomenis, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistosios padarytas veikas. Bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo. Todėl tenkinti nuteistosios apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios D. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.