- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-13
- Bylos Nr.
- AN2-251-312/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal D. (D.) A. J. (J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarimo, kuriuo D. A. J. pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir jam paskirta 850 eurų bauda, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarimu D. A. J. nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2018 m. vasario 17 d., 9.20 val., Laisvės prospekte, Vilniuje, vairavo automobilį ir nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.Apeliaciniu skundu D. A. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant apelianto veiksmuose ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantui važiuojant Laisvės pr., Vilniuje, įvykio dieną buvo vykdomas reidas, kurio metu policijos pareigūnai stabdė ir tikrino ne visus vairuotojus. Prieš D. A. J. važiavo trys automobiliai, kuriuos policijos pareigūnai praleido, todėl apeliantas pagalvojo, kad praleidžia ir jį. Jis truputį pristabdė, pažiūrėjo į galinį veidrodėlį ir pamatė, kad sustabdė „BMW“ automobilį, kuris sustojo, todėl D. A. J. nuvažiavo toliau. Jam važiuojant Laisvės pr. ir nusukus į Architektų gatvę, jį pasivijo policijos pareigūno vairuojamas automobilis. Pamatęs švyturėlius, apeliantas iškart sustojo, niekur nenorėjo bėgti. Buvo tikrinamas D. A. J. girtumas, jis nesipriešino patikrinimui, buvo blaivus, pateikė visus automobilio dokumentus. Apeliantas paaiškino, kad nesuprato, jog jį stabdo, vienus automobilius stabdė, kitus praleido. Jis pirmą kartą gyvenime buvo sustabdytas reido metu, pasimetė, be to, tik neseniai yra įgijęs teisę vairuoti. Taigi, apeliantas nesuprato policijos pareigūnų veiksmų ir jų nurodymų, todėl jo veiksmuose nėra tyčios. Duomenų, įrodančių, kad D. A. J. norėjo išvengti administracinės atsakomybės, kad jis buvo neblaivus, buvo netvarkingas automobilis, neturėjo vairuotojo pažymėjimo ar pan., nėra.Prašymu prie apeliacinio skundo D. A. J. prašo tuo atveju, jei jo apeliacinis skundas būtų atmestas, jam paskirtą baudą išdėstyti dalimis kuo ilgesniam laikotarpiui, atsižvelgiant į nedideles pajamas.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.D. A. J. apeliacinis skundas atmestinas.ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti, taip pat jis gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos ženklu pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Antrosios kuopos Antrojo būrio vado 2018 m. vasario 17 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. vasario 17 d. automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Laisvės pr., Vilniuje, buvo stabdomas mojant raudonu skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, tačiau vairuotojas pažiūrėjo į stabdantį policijos pareigūną ir nesustojęs nuvažiavo toliau. Policijos pareigūnas tarnybiniu automobiliu ėmė vytis stabdytą transporto priemonę, įjungė švyturėlius, garso signalus ir per garsiakalbį pareikalavo vairuotojo sustoti, tačiau vairuotojas tik padidino greitį. Reikalavimas sustoti per garsiakalbį buvo pakartotas dar kelis kartus, taip pat pakartotinai buvo įjungtas ir garso signalas. Vairuotoją pavyko sustabdyti tik ties Erfurto gatve. Tokias pačias aplinkybes liudytojas N. A. nurodė ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Duodamas parodymus teismo posėdžio, Davidas A. J. patvirtino, kad policijos pareigūnai automobilius stabdė lazdele su švyturėliu.Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad nagrinėjamu atveju, uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo teisėtas, aiškiai išreikštas ir atitinkantis ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką. Policijos pareigūnas reikalavimą sustabdyti transporto priemonę išreiškė mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, tačiau D. A. J. šio reikalavimo nepaisė. Vėliau apelianto vairuojamas automobilis buvo stabdomas per garsiakalbį reikalaujant sustoti, šį reikalavimą vairuotojas įvykdė taip pat ne iš karto. Nepaisant to, kad D. A. J. yra neseniai įgijęs teisę vairuoti transporto priemones ir neturi patirties, jis privalėjo žinoti Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, jei yra stabdomas tikrinančio pareigūno. Kaip matyti iš apelianto parodymų, jis suvokė, kad vyksta reidas ir yra stabdomos transporto priemonės, matė, kad policijos pareigūnas stabdo automobilius lazdele. Jeigu D. A. J. kilo abejonių, ar reikalavimas sustoti yra išreikštas jam ar kitai transporto priemonei, jis kaip pavyzdingas vairuotojas turėjo šias abejones pašalinti sustodamas. Kritiškai vertinami apelianto argumentai, kad jis sustojo iš karto, pamatęs policijos tarnybinio automobilio švyturėlius. Liudytojas N. A. nurodė, kad jis kelis kartus naudojo garsinį signalą ir kelis kartus per garsiakalbį reikalavo automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo sustoti, tačiau šis didino greitį, bandė lenkti kitas transporto priemones. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Antrosios kuopos Antrojo būrio vado 2018 m. vasario 17 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad D. A. J. nurodė nevykdęs per garsiakalbį išreikšto reikalavimo sustoti, nes buvo išsigandęs. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantas matė, kad paskui jį važiuoja policijos tarnybinis automobilis su įjungtais švyturėliais, girdėjo garsinį signalą ir per garsiakalbį policijos pareigūno duodamus nurodymus, suvokė, kad jie skirti būtent jam, tačiau kurį laiką jų nepaisė. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo netikėti savo tarnybines funkcijas atlikusio policijos pareigūno paaiškinimais, nenustatyta, kad šis asmuo būtų suinteresuotas bylos baigtimi, taip pat nėra jokių duomenų, kad jis turėjo subjektyvų pagrindą stabdyti D. A. J. vairuotą transporto priemonę. Pažymėtina, kad motyvai nėra ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinuoju požymiu, todėl tai, kad apeliantas nesustodamas nesiekė išvengti administracinės atsakomybės (buvo blaivus, automobilis tvarkingas, turėjo visus reikiamus dokumentus), neturi jokios įtakos analizuojamų jo veiksmų teisiniam vertinimui. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad D. A. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarimu pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, toks sprendimas yra tinkamai motyvuotas, materialiosios ir procesinės teisės normų pažeidimų nenustatyta. ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Taip pat ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Kadangi nagrinėjamu atveju nutarimas jau yra priimtas, pirmosios instancijos teisme baudos mokėjimo išdėstymo klausimas spręstas nebuvo, D. A. J. išaiškinama, kad šis klausimas sprendžiamas Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. (D.) A. J. (J.) apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.