Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2007-08-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-73-185/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2007-08-03
Bylos Nr.
1-73-185/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Pranas Šimkus (pirm.), Ričardas Gilys, Vytautas Norkūnas
Nukentėjusysis
K.
Kaltinamasis
A. Č.

Įžanginė dalis

N UORAŠASBaudž. byla Nr.1NS-00073-185-2007-59Procesinio dokumento kategorija 1.2.3.1;2.3.7; 2.3.7.4.(S)NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugpjūčio 3 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Prano Šimkaus,

teisėjų Ričardo Gilio, Vytauto Norkūno,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorui Rimantui Ražanskui,gynėjui adv. Antanui Cemnolonskui,teismo medicinos ekspertui Gintautui Serbentai,nukentėjusiajam K. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis .(duomenys neskelbtini), darbininku, nevedęs, gyv. .(duomenys neskelbtini),, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2d. 3p.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. Č. 2007 m. kovo 24 d., apie 12 val. 30 min. I. Č. namo, esančio Anykščių rajono .(duomenys neskelbtini), kaime, kambaryje iš pykčio, kilusio tarpusavio ginčo metu, suduodamas du smūgius delnu ir kumščiu savo motinai I. Č. į veidą, pargriaudamas ją ant grindų ir gulinčiai suduodamas ne mažiau keturių smūgių kumščiu į galvą, veidą bei padarydamas poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje, kaktoje, akių vokuose, viršutinėje lūpoje ir smakre, kraujosruvą kairio smilkinio minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju kairiojo galvos smegenų pusrutulio smilkininės ir momeninės skilčių dangalu, kraujo išsiliejimus po minkštaisiais kairiojo galvos smegenų pusrutulio dangalais, galvos smegenų abiejų pusrutulių sumušimus, kraujosruvą dešinio galvos smegenų pusrutulio pakaušinės skilties medžiagoje, sukėlusius galvos smegenų suspaudimą po kietuoju dangalu, išsiliejus kraujui, galvos smegenų pabrinkimą, strigimą bei komą, dėl kurių nukentėjusioji 2007 m. kovo 26 d. ligoninėje mirė, t.y. tyčia nužudė savo motiną I. Č..

Kaltinamasis A. Č. kaltu prisipažino visiškai. Jis parodė, kad nuo vaikystės prisimena girtaujančią motiną, dėl to kentėjo patyčias iš bendraamžių. Ne kartą gražiuoju prašė liautis gerti, planavo vežti gydytis nuo alkoholio, tačiau ši į jo pastangas nereagavo.

2007 m. kovo 24 d., apie 12 val., atėjo pas dėdę K. Š.. Jam ir čia buvusiai jo žmonai D. Š., pusbroliui M. Š. ir tėvui A. Č., kurie dorojo papjautą kiaulę, pasiūlė išgerti atsineštą 2 litrų talpos alaus butelį. Visiems gerti atsisakius, nuėjo pas kartu su Š. gyvenančią savo motiną I. Č.. Ją rado gulinčią lovoje. Iš nuo jos sklindančio kvapo ir kalbos suprato, kad ši neblaivi. Papriekaištavus motinai dėl girtavimo, ši ėmė jį užgaulioti, keiktis, ir, paėmusi nuo lovos skudurą, sudavė juo per veidą. Supykęs, sudavė delnu vieną kartą jai į veidą. I. Č. pastūmė ir jis griūdamas sulaužė stalą. Atsikėlęs, sudavė I. Č. vieną kartą kumščiu į veidą. Nuo smūgio ji griuvo, nugriuvusi toliau užgauliojo. Tuomet sudavė dar tris - keturis smūgius kumščiu į veidą. Eidamas iš kambario, paliko motiną gulinčią ant grindų tarp stalo ir lovos, gulėdama ji keikėsi. Kieme dirbusiam K. Š. pasakė, kad susistumdė su motina. Po kurio laiko sužinojo, kad dėl patirtų sužalojimų I. Č. buvo išvežta į Anykščių rajono savivaldybės ligoninę, iš kurios 2007 m. kovo 25 d. buvo perkelta į Panevėžio Respublikinės ligoninės intensyvios terapijos skyrių, jame 2007 m. kovo 26 d. mirė. Nužudyti motinos nenorėjo, gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Nukentėjusysis K. Š. parodė, kad I. Č. pastovios gyvenamosios vietos neturėjo, kartais gyvendavo pas jį. 2006 m. kovo 24 d., apie 11 val. I. Č. grįžo neblaivi. Maždaug po valandos atėjo I. Č. sūnus A. Č., jis buvo blaivus. Atsinešęs 2 1 talpos alaus butelį, siūlė jį išgerti. Visiems atsisakius gerti, alų paliko kieme, ir, pasakęs, kad eina pas motiną, įėjo į namą. Jokių garsų, sklindančių iš namo vidaus, negirdėjo. Praėjus 10 -15 minučių, A. Č., išėjęs į kiemą, pasakė, kad susipyko su motina dėl jos nuolatinio girtavimo ir susistumdė. Surūkė cigaretę ir išėjo namo. Apie 16-17 val. užėjęs į I. Č. kambarį, rado ją gulinčią ant grindų tarp stalo ir lovos. Ji knarkė, veidas buvo kruvinas. Paklausęs “kiek gulėsi“, atsakymo nesulaukė, todėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą. 2007 m. kovo 26 d. I. Č. ligoninėje mirė.

Civilinio ieškinio nereiškia, nes kaltinamasis A. Č. palaidojo motiną savo lėšomis.

Liudytojas M. Š. parodė, kad 2006 m. kovo 24 d. apie 11 val. matė grįžtančią neblaivią tetą I. Č.. Po valandos į kiemą atėjo I. Č. sūnus A. Č., nešinas 2 litrų talpos alaus buteliu, jis buvo blaivus. Visiems atsisakius gerti jo atneštą alų, A. Č. užėjo į namą aplankyti motinos. Pakol A. Č. buvo name, jokių garsų, sklindančių iš namo vidaus, negirdėjo. Praėjus 10-15 minučių, A. Č. išėjo į kiemą ir, priėjęs prie K. Š., kažką jam pasakė, tačiau pokalbio negirdėjo. Apie 13 val. pravėrė I. Č. kambario duris, matėsi tik jos kojos, pagal kurių padėtį suprato, kad ši guli ant grindų tarp stalo ir lovos kniūbsčia. Girdėjo jos knarkimą, todėl pamanė, kad ji eilinį kartą girta nugriuvusi miega. Greitosios medicinos pagalbos atvykimo metu namie nebuvo, bet tėvas jam sakė, kad apie 17 val. I. Č. iškvietė medikus, nes ši blogai jautėsi.

Liudytoja D. Š. parodė, kad I. Č. gyveno nedorai, girtaudavo, savo sūnaus neaugino. 2006 m. kovo 24 d., nuo ankstaus ryto kartu su vyru K. Š., sūnumi M. Š. ir A. Č. dorojo papjautą kiaulę. Apie 11 valandą grįžo neblaivi I. Č.. Ji iš karto nuėjo į savo kambarį. Apie 12 valandą atėjo A. Č.. Pasakęs, kad nori pamatyti motiną, užėjo į namą. Pabuvęs ten 10 - 15 minučių, išėjo į kiemą ir pasikalbėjęs su K. Š., išėjo namo. Apie 16-17 valandą K. Š. pasakė, kad iškvietė greitąją medicinos pagalbą I. Č., nes ši blogai jautėsi. Ją išvežus, matė kraują prie lovos, bet jo buvo nedaug. Taip pat matė sulūžusį stalą. Stalas buvo senas, praeityje lūžęs ir sukaltas vinimis, todėl nenustebo, pamačiusi jį vėl sulaužytą.

Teismo medicinos ekspertas Gintautas Serbenta paaiškino, kad galvos smegenų traumas ir komplikacijas sukėlė trauminių poveikių į galvos sritį visuma, išskirti mirtiną smūgį nėra galimybės. Kiekvienas smūgis į galvą sunkino galvos smegenų būklę ir nuo suminio poveikio įvyko kraujo išsiliejimas, sukėlęs galvos smegenų suspaudimą po kietuoju dangalu, pabrinkimą, strigimą bei komą. Įvyko smegenų mirtis, po to sekė žmogaus mirtis. Požymių, kad kuris nors sužalojimas galėjo atsirasti griuvimo metu atsitrenkus į kietą paviršių, nėra. Po tokių sužalojimų žmogus kurį laiką gali turėti sąmonę, kalbėti. Užfiksuoti sužalojimai ant kūno kraujavimo sukelti negalėjo, kraujas galėjo bėgti iš nosies. Beje, dėl kepenų ligos I. Č. būtų likę gyventi nuo kelių mėnesių iki pusės metų.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad K. Š. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini),, I. Č. kambario viduryje stovi sulaužytas stalas, o ant grindų tarp stalo ir lovos bei ant lovos rastos tamsiai raudonos, panašios į kraują dėmės (b.l. 5-11).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 222/07(05) nurodyta, kad I. Č. mirė nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis kairiame smilkinyje, kaktoje, akių vokuose, viršutinėje lūpoje ir smakre, kraujosruva kairio smilkinio minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju kairiojo galvos smegenų pusrutulio smilkininės ir momeninės skilčių dangalu, kraujo išsiliejimais po minkštaisiais kairiojo galvos smegenų pusrutulio dangalais, galvos smegenų abiejų pusrutulių sumušimu, kraujosruva dešinio galvos smegenų pusrutulio pakaušinės skilties medžiagoje, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu ir strigimu, koma. Sužalojimai galvoje I. Č. padaryti suduodant kietais bukais daiktais į galvos sritį ne mažiau 5 smūgių (b.l. 15-16).

A. I. Č. drabužius (b.l. 31), ant megztinio priekio ir marškinėlių dešinės rankovės pastebėtos raudonos spalvos, panašios į kraują, dėmės (b.1.32-36).

Ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 81 išvadoje nurodyta, kad kaltinamasis A. Č. nusikaltimo padarymo metu ir po to psichiniu sutrikimu nesirgo, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (b.l. 101-102).

Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad I. Č. mirė nuo galvos sužalojimų, padarytų ne mažiau penkių smūgių kietais bukais daiktais. Kaltinamasis prisipažino, kad užpykęs dėl nuolatinio motinos girtavimo, sudavė jai du smūgius delnu ir kumščiu į veidą, o jai nugriuvus, sudavė dar tris - keturis smūgius kumščiu į galvą. Išeidamas iš kambario paliko ją gulinčią tarp stalo ir lovos. Toje pačioje padėtyje apie 13 valandą ją matė M. Š., o apie 16-17 valandą– K. Š.. Seka, kad I. Č. po suduotų smūgių atsikėlusi nebuvo. Išeinantį sūnų iš kambario, ji palydėjo keiksmais, sąmonės tuo metu praradusi nebuvo. Teismo medicinos ekspertas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad esant minėtiems sužalojimams, žmogus gali prarasti sąmonę ne iš karto, o praėjus laiko tarpui. Seka išvada, kad tarp A. Č. veiksmų ir I. Č. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Taigi, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad A. Č. dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio tyčia nužudė savo motiną I. Č.. Ši nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p.

A. Č., suduodamas smūgius nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbią ir labiausiai pažeidžiamą kūno dalį - galvą, suvokė, kad kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad tokie jo veiksmai gali sukelti nukentėjusiosios mirtį, ir nors to nenorėjo, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti, t.y. veikė netiesiogine tyčia.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, ir nuoširdžiai gailisi. Veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis pačios nukentėjusiosios elgesys. Šios dvi aplinkybės pripažintinos A. Č. atsakomybę lengvinančiomis (BK 59 str. 1 d. 2 p. ir 6 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias bei toliau nurodytas bylos aplinkybes.

Baudžiamasis įstatymas už A. Č. padarytą nusikaltimą numato tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Sąlygų ir aplinkybių visumos, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas, t.y. skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 129 str. 2 d. 3 p. sankcijoje, nėra, todėl skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

A. Č. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), sukėlusį nepataisomas pasekmes – nužudė motiną. Kaltė pasireiškė netiesiogine tyčia. Nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suvokti veikos pavojingumą, suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, t.y., pakaltinamas (b.l. 102). Teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas (b.l. 110). Dirba .(duomenys neskelbtini), mechanizatoriumi, bendrovės direktoriaus charakterizuojamas teigiamai. Pagal Anykščių rajono savivaldybės administracijos pateiktą charakteristiką A. Č. yra darbštus, ramaus būdo žmogus, tačiau nuo vaikystės kentė motinos dažnus išgėrinėjimus (b.l. 87). Mylimas ir gerbiamas gyventojų bendruomenės, kurie savo prašymą griežtai nebausti patvirtino net 180 parašų. Motiną palaidojo savo lėšomis. Tuo tarpu, I. Č. seniūno apibūdinama kaip išgėrinėjanti, pareigos ir atsakomybės jausmo šeimai neturinti degradavusi moteris. Kaip matyti, kaltinamasis nėra neigiamos orientacijos asmenybė, nusikaltimą padarė atsitiktinai, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms. Įvertinus paminėtas ir dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei pačios nukentėjusiosios netinkamą gyvenimo būdą, A. Č. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima BK 129 str. 2 d. 3 p. sankcijoje nustatytai minimaliai bausmei.

Ikiteisminio tyrimo metu paimti I. Č. drabužiai: kelnės, megztinis, marškiniai, kelnaitės, liemenėlė, dvi poros kojinių nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintini, A. Č. drabužiai: džinsinės kelnės, sportinis švarkelis ir megztinis gražintini A. Č. (b.l. 27, 31).

Byloje taip pat pateiktas Valstybinės ligonių kasos ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš atsakingo asmens už I. Č. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas 5537,30 litų. Ieškinys pagrįstas dokumentais, todėl tenkintinas (b.l. 44).

Proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 - 305, 307 str.,

Rezoliucinė dalis

NUSPR ENDĖ:

A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p. ir nubausti laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę A. Č. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2007 m. rugpjūčio 3 d.

Į bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2007 m. kovo 26 d. iki 2007 m. kovo 28 d., išbūtą sulaikyme.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą pakeisti į suėmimą ir A. Č. suimti teismo salėje.

Priteisti iš A. Č. Valstybinei ligonių kasai 5537 litų 30 centų už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas nukentėjusiajai I. Č..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus - I. Č. drabužius: kelnes, megztinį, marškinius, kelnaites, liemenėlę, dvi poros kojinių, sunaikinti, o A. Č. drabužius: džinsines kelnes, sportinį švarkelį ir megztinį gražinti A. Č..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.

Pirmininkaujantysis Pranas ŠimkusTeisėjai Ričardas GilysVytautas Norkūnas