- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-16
- Bylos Nr.
- 2-1464-605/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00329-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Venckienė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- BUAB „Einora“
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Venckienė, sekretoriaujant Rasai Juronienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui G. B., atsakovui A. S., jo atstovui advokatui V. K. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Einora“ ieškinį atsakovui A. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo (b.l.4-9, 91) pripažinti negaliojančiu paskolos grąžinimo faktą pagal 2007-08-08 kasos išlaidų orderį Nr. 047; 2007-09-03 kasos išlaidų orderį Nr. 053; 2007-09-21 kasos išlaidų orderį Nr. 057; 2007-10-02 kasos išlaidų orderį Nr. 059; 2007-10-23 kasos išlaidų orderį Nr. 061, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 46 444,49 Lt. Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nustatyti, kad senaties terminas nėra praleistas arba atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą senaties terminą.
Ieškovo atstovas ieškinį palaiko. Paaiškino, kad bankroto administratorius turi teisę reikšti ieškinį viso proceso metu, todėl ginant viešąjį interesą bei kreditorių interesus ieškovas prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą senaties terminą, jeigu teismas mano, kad senaties terminas buvo praleistas. Iki 2010-08-31 UAB „Forum regis“ bankroto administratoriumi buvo J. Č., jam atsistatydinus – 2010-11-05 buvo paskirtas naujas administratorius. Naujas administratorius neturėjo galimybės patikrinti dokumentų, todėl senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pačių paskolų neginčija. A. S., būdamas įmonės akcininku ir direktoriumi, turėjo žinoti įmonės finansinę padėtį. Įmonės finansiniai įsipareigojimai sudarė 93 procentus įmonės turto vertės. Paskolos buvo grąžinamos nesilaikant visų reikalavimų, tuo buvo pažeisti kitų kreditorių interesai. Įmonei bankroto byla iškelta 2009 m. vasario mėnesį. Yra visos penkios būtinos actio Pauliana sąlygos.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutinka.
Atsakovas paaiškino, kad sužinojo apie įmonės bankrotą 2008 m. liepos mėnesį. Iki to laiko įmonė dirbo pelningai, nebuvo jokių kreditorinių įsipareigojimų. Įmonėje buvo atliktas auditas. Tais pačiais 2007 metais pirktas naujas automobilis Skania. Įmonės finansinė padėtis tikrai buvo gera. Paskolos buvo suteikiamos vieniems metams. Buvo įnešęs į įmonę savo pinigus, tačiau reikėjo išlaikyti šeimą, todėl pinigus atsiėmė.
Atsakovo atstovas paaiškino, kad ieškinys nepagrįstas. CK 6.66 str. numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas actio Pauliana reikšti, kurį ieškovas yra praleidęs. Ieškovas buvo paskolinęs įmonei pinigų ir prašė juos grąžinti. Neturi būti taikomas CK 6.66 str., jis taikomas, kai ginčijamas konkretus sandoris. Prašo ieškinį atmesti dėl senaties. Akcininkai suteikė įmonei paskolas be palūkanų ir jos buvo grąžintos. Paskolos terminai ir sąlygos buvo apspręsti, todėl įmonė dirbo pelningai ir nebuvo jokių priežasčių bankrotui. 2008-2009 metais Lietuvoje ir visoje Europoje išryškėjo krizės požymiai. Iki tol įmonė dirbo pelningai.
Nustatyta, kad atsakovas (įmonės akcininkas, direktorius) ieškovui (įmonei) buvo suteikęs 46444,49 Lt paskolą (b.l.62, 63, 70, 77). Pagal 2007-08-08 kasos išlaidų orderį Nr. 047; 2007-09-03 kasos išlaidų orderį Nr. 053; 2007-09-21 kasos išlaidų orderį Nr. 057; 2007-10-02 kasos išlaidų orderį Nr. 059; 2007-10-23 kasos išlaidų orderį Nr. 061 atsakovui iš įmonės buvo grąžinta 46444,49 Lt skola.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Išnagrinėjęs civilinę bylą, teismas konstatuoja, kad skola atsakovui buvo grąžinta 2007 metais, kai įmonės veikla buvo stabili ir nebuvo požymių apie jos bankrotą. Tik 2009 metais ieškovui UAB „Einora“ buvo iškelta bankroto byla (I tomas, b.l.10-11). Esant tokioms aplinkybėms, pripažinti negaliojančiu paskolos grąžinimo faktą pagal 2007-08-08 kasos išlaidų orderį Nr. 047; 2007-09-03 kasos išlaidų orderį Nr. 053; 2007-09-21 kasos išlaidų orderį Nr. 057; 2007-10-02 kasos išlaidų orderį Nr. 059; 2007-10-23 kasos išlaidų orderį Nr. 061, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 46 444,49 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra jokio pagrindo.
Sprendžiant dėl Actio Pauliana taikymo byloje, Actio Pauliana siekiamų tikslų bei CK 6.66 straipsnyje nustatytų Actio Pauliana taikymo sąlygų viseto kontekste būtina įvertinti, ar šis institutas taikytinas ginčo santykiams. Actio Pauliana - tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, kad Actio Pauliana institutas skirtas kreditoriaus teisėms apginti nuo tokio nesąžiningo skolininko, kuris, perleidęs savo turtą trečiajam asmeniui, tampa nemokus, todėl negali vykdyti savo prievolės kreditoriui ir taip pažeidžia kreditoriaus teises. Kreditorius, reikšdamas Pauliano ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Atkūrus pažeistą skolininko mokumą, padidėja kreditoriaus šansai, kad skolininkas visiškai arba bent iš dalies įvykdys savo prievolę. Atsižvelgiant į tai, kad Actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.
Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 14 p. numato, jog įmonės administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Iš ieškinio esmės akivaizdu, kad ieškovas mano, jog atsakovui nepagrįstai buvo grąžinti jo įmonei paskolinti pinigai, yra siekiama juos susigrąžinti. T.y. ieškovas mano, kad šiuo atveju buvo pažeisti kitų įmonės kreditorių turtiniai interesai. Ieškovo atsiskaitymą su kreditoriumi prilygina sandoriui. Šiuo atveju buvo vykdomi sudaryti paskolų sandoriai. T.y. paskolos davėjas pinigus jau buvo perdavęs paskolos gavėjui ir paskolos gavėjas vykdė pareigą grąžinti paskolintus pinigus. Iš esmės matyti, jog ieškovas mano, kad šiuo atveju buvo pažeistas atsiskaitymo eiliškumas, dėl ko buvo pažeistos kitų kreditorių turtinės teisės. Iš nurodyto teismas daro išvadą, kad paskolos grąžinimas nėra atskiras sandoris, todėl šiems teisiniams santykiams netaikytinos CK 6.66 str. nuostatos, kadangi jos taikytinos tuo atveju, kai yra ginčijamas sandoris. Šiuo atveju ieškovas galėtų ginčyti paskolos sandorius, tačiau toks ieškinys nėra pareikštas.
Actio Paulina ieškinį galima pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Prašydamas atnaujinti terminą, pats ieškovas pripažįsta, kad jis yra praleistas. Ieškinio senatį prašoma atnaujinti dėl to, kad pasikeitė administratoriai. Teismas sprendžia, kad tai nėra svarbi priežastis ieškinio terminui atnaujinti, kadangi tai pažeistų šalių teisių pusiausvyros principus, civilinių teisinių santykių stabilumą. Jeigu kreditoriai mano, kad buvęs administratorius be pagrindo nepareiškė ieškinio ir tuo jiems padaryta materialinė žala, tai turi teisę iš administratoriaus išsiieškoti žalą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senatį.
Reiškiant ieškinį actio Pauliana pagrindu, ieškovas turi įrodyti aiškią ir neginčijamą reikalavimo teisę į skolininką. Nėra byloje duomenų, kad įmonė jau 2007 metais buvo nemoki, kad būtent atsiskaitymas su atsakovu sąlygojo įmonės nemokumą. Iš nurodyto teismas daro išvadą, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės, todėl vien šiuo pagrindu ieškinys atmestinas.
Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Tai reiškia, kad šioje byloje teismas turi vertinti, ar atsakovas BUAB „Einora“ būtent dėl grąžintų paskolų tapo nemoki, nustatyti prieš kurį būtent kreditorių atsiskaitant su atsakovu buvo suteikta pirmenybės teisė atsiskaityti, kuris būtent kreditorius prarado dėl to galimybę patenkinti savo kreditorinį reikalavimą. Nustatinėjant šią Actio Pauliana instituto taikymo sąlygą, būtina turėti omenyje tai, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę. Skolininkas gali pažeisti kreditoriaus interesus įkeisdamas savo turtą kitam kreditoriui ir pan. Sandoris taip pat pažeidžia kreditoriaus teises, jei skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Tačiau, vertinant, ar pirmenybės suteikimas kitam kreditoriui pažeidė kreditoriaus, reiškiančio Actio Pauliana, interesus ir teises, vien nustatytos atsiskaitymo tvarkos pažeidimo konstatavimo neužtenka, nes visada reikia atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui. Jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditoriniams reikalavimams patenkinti arba mokumas nekinta, tai reikšti Pauliano ieškinį negalima. Būtent šių aplinkybių ieškovas neįrodinėjo. Ieškovo nuomone, jau 2007 metais įmonė buvo nemoki, nes jos turtą sudarė 869 792 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 805 942 Lt , ir jo nuomone jau 2007 m. BUAB „Einora“ buvo nemoki ir atitiko Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. nustatytas sąlygas. Teismas su šiais teiginiais nesutinka, kadangi iš balanso už 2007 metus (I tomas, b.l. 33) matyti, kad įmonės turtą sudarė 869 792 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 241 673 Lt, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 564 269 Lt. Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 p. nustato, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Ieškovas nepaneigė atsakovo teiginių, kad įmonė iki atsiskaitymo su juo buvo moki, kad nebuvo kreditorių, su kuriais įmonė nebūtų atsiskaičiusi. Ieškovas neįrodė, jog ginčijamais atsiskaitymais buvo pažeistos kurio nors kreditoriaus teisės.
Ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jei skolininkas jo neprivalėjo sudaryti. Privalėjimas sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas privalėjimą sudaryti sandorį traktuoja kaip vieną iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Dėl šios sąlygos teismas konstatuoja, kad skolininko teisinė prievolė sudaryti sandorius CK 6.66 straipsnio prasme yra aiškinama siaurai, todėl neprivalomais sandoriais laikomi tokie, kurie sudaromi nesant įstatymo ar kitos susitarimo pagrįstos teisinės prievolės. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad ieškovas ir atsakovas buvo sudarę paskolos sandorius. Kaip nurodyta aukščiau, atsakovas savo įsipareigojimus buvo įvykdęs. Dėl to ginčo byloje nėra. Po paskolų suteikimo ieškovas įgijo pareigą grąžinti paskolas atsakovui. Tą ieškovas ir darė. Todėl teismas dėl šios sąlygos konstatuoja tokias aplinkybes, kad pirma, paskolos grąžinimas nėra sandoris, ir antra, kad ieškovas vykdė savo prievolę grąžinti paskolas.
Kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu Actio Pauliana pagrindu, turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, jei sandoris atlygintinis. Ši sąlyga reiškia, kad skolininko nesąžiningumas, t. y. tai, kad skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, jog jo sudaromas sandoris pažeidžia vieno ar kelių kreditorių teises, yra būtina Actio Pauliana taikymo sąlyga. Be to, Civiliniame kodekse taip pat įtvirtinta, jog ginčijamas atlygintinis dvišalis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu sandorio kita šalis (trečiasis asmuo) buvo nesąžininga. Taikant CK 6.66 straipsnį svarbu laikytis kreditoriaus ir skolininko interesų balanso principo, todėl kreditoriaus teisės neturėtų būti suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu. Dėl šios priežasties Civiliniame kodekse ir yra įtvirtinta imperatyvioji nuostata dėl trečiojo asmens nesąžiningumo.
Nesant visų Actio Pauliana taikymo sąlygų, ieškinys Civilinio kodekso 6.66 str. pagrindu negali būti tenkinamas.
Įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą