Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-06-19 · Civilinė byla Nr. e2-26348-863/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-19
Bylos Nr.
e2-26348-863/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Ieškovas
BĮ Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
E. I.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BĮ Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei E. I. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 82,87 Eur žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys buvo priimtas 2017 m. gegužės 17 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Atsakovei ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buvo neįteikti ir grąžinti į teismą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė nedirba. Gyventojų registre nurodyta, kad atsakovė yra deklaravusi savo išvykimą į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovei nepavyko įteikti dokumentų aukščiau nurodytu būdu, procesinius dokumentus nutarta atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu. 2017 m. birželio 2 d. procesiniai dokumentai atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt, todėl laikytina, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (el. b. l. 19-20). Kadangi atsakovė nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. gegužės 2 d., 2016 m. gegužės 3 d., 2016 m. gegužės 12 d. ir 2016 m. gegužės 13 d. atsakovei E. I. buvo suteiktos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių bendra kaina 82,87 Eur (12,19 Eur + 12,19 Eur + 20,79 Eur + 21,66 Eur + 16,04 Eur) (el. b. l. 8). Iš draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenų matyti, kad privalomuoju sveikatos draudimu atsakovė buvo drausta iki 2016 m. balandžio 30 d., laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. liepos 5 d. atsakovė nebuvo drausta (el. b. l. 9). Ieškovė 2017 m. vasario 20 d. pranešimu Nr. 3S-2063 kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atlyginusi ieškovei žalą (el. b. l. 10) (CPK 178 straipsnis).

Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos ir vaistai, nesumokėjęs draudimo įmokos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai.

Atsakovė, neįvykdydama Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindama PSDF biudžeto išlaidų (Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga), atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovei, neturinčiai apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos 82,87 Eur sumai. Taigi, nustatyta, kad šiuo atveju yra visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos (CK 6.246 straipsnis – 6.249 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 82,87 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.263, 6.280 straipsniai).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (82,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 15 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 1,39 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes iš šalies pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 16,39 Eur, yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur) (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės BĮ Vilniaus teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783796, naudai 82,87 Eur (aštuoniasdešimt dviejų eurų ir 87 euro centų) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (82,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 16,39 Eur (šešiolikos eurų ir 39 euro centų) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovė negali šio sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Lysionok